Lapkritį savo pagrindinius kozirius atskleidė spalį prasidėjęs aktualios muzikos festivalis „Gaida“: sostinėje griežė pasaulinės reikšmės styginių kvartetas „Kronos“, o po kelių dienų Lietuvą aplankė dar viena įžymybė – iš litvakų kilęs kompozitorius, amerikiečių minimalistas Philipas Glassas.

Antroji mėnesio pusė dažėsi nerimastingomis ir ekstravagantiškomis džiazo spalvomis. Dėl festivalio „Vilnius Mama Jazz“, subūrusio nemažai pirmo ryškio žvaigždžių, perspektyvių jaunosios kartos atlikėjų ir įtakingų prodiuserių, Lietuvos sostinė keturias dienas džiaugėsi džiazo centro statusu.

Jau visai kitokių spalvų ir idėjų lankytojams siūlė kas treji metai atgyjanti tarptautinė Vilniaus tapybos trienalė. Šį kartą ji ambicingai pareiškė siekianti atskleisti šiuolaikines tapybos tendencijas, pačią meno šiandienybę. Ir tokiam ketinimui Vilniaus erdvių nepakako – pirmą gruodžio dieną renginys atvėrė duris Kaune. Siūlome dar kartą prisiminti įdomiausius lapkričio renginius.

Lapkričio 3 dieną žodžiais „Labą gražų vakarą visiems!“ prasidėjo 14-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Didžiausia rudens kino šventė sostinėje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose parodė daugiau kaip šimtą jaudinančių filmų. Pirmą kartą „Scanoramą“ atvėrė vengrų filmas – režisieriaus Szabolcso Hajdu „Šeimos šventė“.

Programa „Naujienos iš Šiaurės“ šiemet pristatė 15 naujų Skandinavijos ir Suomijos filmų. „Kertant Europą“ repertuare buvo galima pamatyti paskutinį Andrzejaus Wajdos kūrinį „Povaizdis“, brolių Dardenų, Bruno Dumont'o, Wimo Wenderso filmus ir naujus Isabelles Huppert ir Juliette Binoche vaidmenis. Visą naktį „Scanoramos“ žiūrovai praleido su danų režisieriaus Larso von Triero „Karalija“.

Retrospektyvinės festivalio programos prisiminė lenkų kino legendą Andrzejų Żuławskį ir lietuvių aktorių Donatą Banionį. Žiūrovų susidomėjimo sulaukė dvi lietuviškos dokumentinio kino premjeros – Europos kino apdovanojimų nominaciją pelnęs Giedrės Žickytės ir Maites Alberdi darbas „Aš čia tik svečias“ ir Elžbietos Josadės trumpametražis debiutas „Dialogas su Josefu“.

Pirmą kartą „Scanoramoje“ pristatyta eksperimentinio kino programa „Tai nutiko čia“, kurią sudarė vizualiojo meno kūrėjas Deimantas Narkevičius.

Konkursinės programos „Naujasis Baltijos kinas“ geriausio lietuviško filmo apdovanojimą pelnė Dovilės Šarutytės „8 minutės“. Festivalį sostinėje uždarė Alejandro Jodorowsky filmas „Nesibaigianti poezija“.

Lapkričio 6-ąją Vilniaus kongresų rūmuose pasirodymą surengė vienas garsiausių pasaulio kolektyvų – „Kronos“ kvartetas. 1973 metais Sietle smuikininko Davido Harringtono įkurtam kolektyvui populiarumu negali prilygti joks kitas styginių kvartetas pasaulyje. Per daugiau nei keturis dešimtmečius muzikantai yra surengę pasirodymus su tokiomis žvaigždėmis kaip Davidas Bowie, Tomas Waitsas, Paulas McCartney, Nelly Furtado. Aktualios muzikos festivalio „Gaida 2016“ žiūrovai taip pat buvo pamaloninti Philipo Glasso viešnage ir britų elektroninės muzikos grupės „Autechre“ pasirodymu.

Lapkričio 10 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje buvo atidaryta meninio ir mokslinio tyrimo paroda „Juzeliūno kabinetas: modernėjantis lietuviškumas“, skirta kompozitoriaus 100-osioms metinėms. Parodos kuratorius, kompozitorius, J. Juzeliūno mokinys Šarūnas Nakas „kabineto“ sąvoką čia vartoja metaforiškai, nevengia sąsajų su įvairiais modernistų kabaretais, kolonijomis ir laboratorijomis. Tai toli gražu ne muziejinė ar memorialinė ekspozicija, o šiuolaikinio meno paroda, mėginanti užčiuopti J. Juzeliūno (1916–2001) asmenybės gyvastį ir gyvai, intriguojamais būdais ją perteikti. Viena ryškiausių XX amžiaus antrosios pusės lietuvių kultūros ir politikos asmenybių pasižymėjo stoiškumu, tvirtumu, drąsa, jaunatvišku avantiūrizmu. Tad ir jo palikimo įprasminimas negalėjo būti kitoks. Galingi muzikiniai, kompiuteriniai, žaidybiniai terminalai supažindina žiūrovus su praėjusia epocha ir galimybėmis kurti tuo metu.

Lapkričio 15 dieną Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje buvo atidaryta sirų tapytojo Madžido Karos paroda „Antras gimimas“. Autoriaus kūrinius įkvėpė sunkūs karo prisiminimai, varginamos kelionės į Europą įspūdžiai ir gyvenimo Lietuvoje patirtis. Homso mieste gimęs, Damaske meno studijas baigęs trisdešimtmetis M. Kara žiūrovams pateikia dvylika Lietuvoje kurtų drobių. Tapytojas teigė rėmęsis patirtimi ir idėjomis, kurios susikaupė per naujo gyvenimo paieškas.

Majd Kara
Majd Kara tapybos paroda „Antrasis gimimas“

Lapkričio 17-osios vakarą sostinėje prasidėjo XV tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz“. Festivalio startui pasirinkta netradicinė erdvė – Umiastovskių rūmai. Keturias dienas trukusį džiazo maratoną pradėjo ambicingas kanadietis trimitininkas ir kompozitorius Jacques‘as Kuba Seguinas su savo kvartetu.

Beveik šimto festivalio dalyvių muzika atskleidė naujausias džiazo madas ir muzikos tendencijas. Pagrindinėje scenoje šįmet pasirodė China Moses, Chassol, Ambrose Akinmusire, „Phronesis“, „Oregon“, Richardas Banys.

Pristatyta ir dar viena festivalio naujovė: muzikos klube „Tamsta“ vyko tarptautinės džiazo vitrinos (showcase) programa. Publika ir Vilniuje susirinkę džiazo profesionalai, leidėjai ir prodiuseriai išgirdo dvylikos grupių muzikavimą. Į Lietuvos nacionalinio dramos teatro fojė kalbėtis aktualiomis muzikos temomis kvietė diskusijų platforma „Vilnius Mama Jazz paraštės“.

Lapkričio 24 dieną Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje buvo atidaryta XVI tarptautinė Vilniaus tapybos trienalė „Nomadiški vaizdai“. Lietuvos dailininkų sąjungos renginyje dalyvauja beveik šešiasdešimt lietuvių ir Europos šalių menininkų. Trienalė atskleidžia naujausias tapybos tendencijas Lietuvoje, Vidurio Europos šalyse ir Skandinavijoje. Ji sudaryta iš trijų dalių: Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia tarptautinė paroda, galerijoje „Cechas“ pristatytomas projektas „Beveik realybė“, 12 drobių specialiai jam sukūrė ukrainiečių menininkas Rustamas Mirzojevas, o gruodžio 1 dieną Kauno paveikslų galerijoje duris pravėrė Lietuvos šiuolaikinės dailės paroda.

DELFI rubrikoje „Kultūros pjūvis“ kiekvieną mėnesį pateikiama įdomiausių kultūros ir subkultūros renginių apžvalga, su keliais jų siūloma susipažinti plačiau išsamiose DELFI autorių analizėse.

Projektą „Kultūros pjūvis“ remia SRTRF