Kiekvieną paskutinę rugpjūčio savaitę JAV Nevados valstijoje esanti pilka, dulkėta dykuma nusidažo įvairiausiomis spalvomis. Čia savaitei įsikuria apie 70 tūkst. žmonių, kurie per septynias dienas ne tik nebijo būti savimi, bet ir grožisi kitų bendraminčių sukurtu menu. „Burning Man“ – vienas garsiausių pasaulyje festivalių, sutelkiančių kūrybines idėjas ir visišką saviraiškos laisvę į vieną vietą.

Menu tampa net transporto priemonės

Kūrybiškumas šiame festivalyje sklinda ne tik iš tolimojoje dykumoje išdygstančių keisčiausių skulptūrų, bet ir kiekviename savaitę trunkančio festivalio žingsnyje: įvairiaspalviai ir skirtingas žinutes nešantys dalyvių kostiumai, įvairiausiomis dekoracijomis pagal skirtingas temas išpuoštos stovyklos, po festivalį važinėjantys įvairiomis būtybėmis pavirtusios transporto priemonės (angl. art car). Beje, tai vienintelės variklinės transporto priemonės, kuriomis leidžiama važinėti renginio metu dykumoje.

Jei tradiciniuose muzikos festivaliuose laikas dažniausias skiriamas pasilinksminimams, „Burning Man“ festivalis sukasi aplink savirealizacijos idėją. Be daugybės muzikos renginių, koncertų, čia visą savaitę vyksta nesibaigiantys renginiai – poezijos skaitymas, rankdarbių dirbtuvės, dailės performansai, džiazo koncertai ir daugybė kitų renginių, kurie gali netikėtai įžiebti kūrybiškumo ugnelę bet kuriam dalyviui.

„Burning Man“ festivalis turi dešimt principų, kuriais turėtų vadovautis kiekvienas į dykumą atvykęs dalyvis. Be ekologijai ir įspaudo nepalikimo idėjų taip pat vadovaujamasi mintimi, kad kiekvienas žmogus, nesvarbu, koks jis yra, mielai kviečiamas prisijungti ir yra laukiamas. Didelis dėmesys skiriamas ir savirealizacijai: kiekvienas bus priimtas toks, koks yra, nepaisant pasirinkto kostiumo, minčių ar atsivežtos praeities.

Taip pat į festivalį susirinkę žmonės skirstomi į dalyvius ir žiūrovus. Pagrindinė festivalio mintis – kad kiekvienas prie „Burning Man“ prisijungęs žmogus būtų dalyvis, o ne tik įvykių stebėtojas. O atlikėju šioje savaitę besitęsiančioje kūrybinėje oazėje gali tapti kiekvienas: kas įtraukti į veiklas savo dainomis, kas šokiais, kas pamokyti lipdyti iš molio, kas daryti apyrankes, o gal tiesiog iškepti blynų ir jais pasidalinti su aplinkiniais.

Kol grįžę dalyviai iš šiųmetinio festivalio Nevadoje dar purtosi paskutines dulkes iš plaukų ir drabužių, menininkai jau galvoja apie kitų metų festivalį ir kokią įdomesnę instaliaciją ar skulptūrą galėtų atvežti į dykumą kitais metais. Festivalio organizatoriai palaiko kurti negalinčius menininkus ir jiems skiriamos piniginės lėšos sukurti kuo įspūdingesnius kūrinius dykumai.

Beje, vienas svarbiausių šio festivalio principų – „Nepalikti pėdsako“ (angl. Leave no trace). Todėl išsimontavus stovyklas festivalio dalyviai su savimi iš dykumos turi išsivežti visas per savaitę sukauptas šiukšles.

Nenaudingas, bet prasmingas menas

„Įsivaizduokite, kad viduryje tuščios dykumos jūs prieinate didžiulį ratą apkarstytą skeletais ir kažkas jus pakviečia traukti prie rato pritvirtintas virves, prisijungęs prie kitų komandos narių, pradedate traukioti virves, ratas su skeletais pradeda judėti, įsijungia šviesos ir visi aplink pradeda ploti. Tai kai kas toliausiai nutolę nuo komercializuoto meno. Kūrinys didelis, sunkiai sukurtas ir visiškai nenaudingas paprastame pasaulyje“, – taip vieną iš „Burning Man“ kūrinių „Ted“ kalboje apibūdino meno kuratorė Nora Atkinson.

Moteris pastebėjo, kad šiandien parduodamo meno kaina dažniau sulaukia daugiau dėmesio žiniasklaidoje nei pats meno kūrinys. „Burning Man“ festivalis leidžia apie tai negalvoti. Čia sukurtas menas turi galiojimo laiką – tol, kol bus sudeginta paskutinė svarbiausia skulptūra – šventykla – festivalyje.

Ilgus metus stebinti ir studijuojanti meną „Burning Man“ festivalyje kuratorė prisipažįsta, kad ją labiausiai stebina ne meno kokybė dykumoje, bet kodėl žmonės iš metų į metus sugrįžta į šį festivalį. „Pats festivalis yra lyg milžiniška meno instaliacija, kurią sudaro ir patys dalyviai. Kuo menas šiame festivalyje skiriasi nuo komercinio meno, kad čia kiekvienas gali parodyti tai, ką kuria“, – teigė ji.

Moteris pastebėjo, kad didelė dalis meno kūrinių autorių iš tiesų net nėra menininkai, o inžinieriai, sodininkai ar IT specialistai, kuriems šis renginys leidžia išlaisvinti kūrybiškumą meno forma.

„Muziejuje dažnai žmogus skiria vos 30 sekundžių meno kūriniui, kūrinio aprašyme ieško informacijos, kuris apibūdintų, ką mato prieš save. Pažiūri ir eina prie kito kūrinio. Šiame festivalyje nėra jokių meno kūrinių aprašymų. Viskas atiduota žmogaus smalsumui: gali liesti, lipti, tyrinėti, patirti, – pastebėjo N. Atkinson. – Ir nors šie meno kūrinių gyvavimo laikas trumpas, patirtis išlieka ilgam“.

Daugybė renginių patirti meną

Be vieno garsiausių meno instaliacijų festivalių „Burning Man“ pasaulyje organizuojama ir daugiau renginių, kuriuose galima tapti menininku arba kūrybiškumo semtis patiriant kitų sukurtas vizualizacijas ar pasirodymus.

Pavyzdžiui, Mičigane, JAV, vykstantis „Electric Forest“ festivalis ne tik kviečia atsipalaiduoti elektroninės muzikos garsuose, bet ir pasirūpina siurrealiomis instaliacijomis. Be muzikos festivalio svečiai gali džiaugtis įvairiais meno pasirodymais, šviesų šou.

Austrijoje kasmet organizuojamas tapybos ant kūno festivalis. Tai ne tik festivalis, bet ir konkursas, kur rungiasi geriausi šios srities meistrai. Praėjusiais metais festivalyje dalyvavo apie 30 tūkst. žiūrovų ir meistrų iš daugiau nei 50 skirtingų valstybių.

Liepos pradžioje Portugalijoje vyksta „Agitagueda“ festivalis, kuris marga nuo skirtingų spalvų ir animacijos. Labiausiai šis festivalis žinomas dėl skėčių projekto, kurio metu daugiau nei 3000 spalvotų skėčių buvo iškabinti mieste, kad sukurtų spalvotą aplinką. Festivalis skirtas urbanistikos meno mėgėjams, bet kartu organizuojami ir įvairūs pasirodymai bei renginiai.

Berlyne „Pictoplasma“ festivalis paverčia Vokietijos sostinę susitikimo vieta patiems kūrybiškiausiems menininkams. Festivalio metu mieste organizuojama daug renginių, parodų, kurie leidžia menininkams parodyti savo kūrybą.

Po visą pasaulį pasklidę „Burning Man“ festivalio mėgėjai taip pat organizuoja meno festivalius, paremtus tomis pačiomis idėjomis, visame pasaulyje. Jau daugiau nei dešimt metų Afrikoje organizuojamas „AfrikaBurn“. Australijoje vyksta „BurningSeed“, Kinijoje – „DragonBurn“, Ispanijoje – „Nowhere“. Ir tai tik keli iš dešimčių regioninių renginių.