Vaistinėje perkant valstybės kompensuojamus medikamentus manoma, kad bus padengta visa vaisto kaina. Tačiau tai nėra tiesa: kompensuojama ne mažmeninė, o tik bazinė kainos dalis. Aiškinamės, ką reiškia šios savokos ir kokie vaistai yra kompensuojami.

Kokie vaistai kompensuojami?

Valstybinė ligonių kasa kompensuoja tik tuos vaistus, kurie yra įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą ir Kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Taip pat kompensuojamos pagalbinės medicinos pagalbos priemonės, kurios įrašytos į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą.

Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąraše esančiais vaistais gali naudotis visi, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir jiems yra būtinas gydymas šiame sąraše įrašytais vaistais. Jis yra sudarytas atsižvelgiant į ligų paplitimą ir jų įtaką gyventojų sveikatai.

100 proc. kompensuojami vaistai, skirti gydyti lėtines bei progresuojančias ligas ar būkles, tokias kaip tuberkuliozė, vėžys, šizofrenija, epilepsija, išsėtinė sklerozė, lėtinis virusinis C hepatitas, astma. Taip pat bazinė kaina pilnai kompensuojama sutrikus kraujo krešėjimui, sergant kai kuriomis endokrininėmis, mitybos ir medžiagų apykaitos ligomis, po organų transplantacijos.

Kompensuojami vaistai: kada ir už ką būsite paprašyti primokėti iš savo kišenės
© DELFI / Karolina Pansevič

Kompensuojamųjų vaistų sąrašas yra skirtas atskirų socialinių grupių pacientams, kurių finansinės galimybės įsigyti vaistus yra mažesnės: t. y. vaikai, pensininkai, neįgalieji.

Šiuose sąrašuose minimi vaistai gali būti kompensuojami 100, 90, 80 arba 50 proc., priklausomai nuo grupės, prie kurios jie priskirti.

Pabrėžtina, kad vaistai, įrašyti į bet kurį iš aukščiau paminėtų sąrašų kompensuojami 100 proc., jeigu jie skirti vaikams, nedarbingais pripažintiems asmenims ar pensininkams, turintiems specialiųjų poreikių.

Kodėl reikia primokėti už 100 proc. kompensuojamus vaistus

Tiesa, nors vaistas ir kompensuojamas 100 proc., tai nereiškia, kad pirkėjas neturės papildomai primokėti iš savo kišenės. Valstybinė ligonių kasa kompensuoja tik bazinę vaisto kainą, kuri yra nustatyta ministerijos pagal mažiausią tos rūšies vaistų kainą. Tai reiškia, kad pacientui, perkančiam vaistus, reikia sumokėti skirtumą tarp mažmeninės (už kurią vaistas parduodamas vaistinėje) ir bazinės (valstybės kompensuojamos) kainų.

Taigi, valstybė kompensuoja tik nustatytą bazinės vaisto kainos procentą.

Pavyzdžiui, mažmeninė vaisto kaina yra 9,05 Eur, o bazinė – 8,49. Jeigu vaisto bazinė kaina kompensuojama 100 proc., tuomet pacientui reikia susimokėti tik skirtumą tarp mažmeninės ir bazinės kainų – 0,56 Eur. Kai vaistas kompensuojamas 90, 80 arba 50 proc., pacientas turi susimokėti jau minėtą skirtumą ir nekompensuojamą bazinės kainos dalį.

Bazinės medikamentų kainas valstybė perskaičiuoja keturiskart per metus – iki kiekvieno ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos. Kainos keičiamos reaguojant į kainų pasikeitimus kitose valstybėse.

Kodėl skiriasi vaistų su ta pačia veikliąja medžiaga kainos?

Vaistus, kurių veikioji medžiaga yra ta pati, gamina skirtingi gamintojai, kurie dažnai pavadina vaistus skirtingais pavadinimais. Dėl šios priežasties, nors du ar trys skirtingi vaistai turi tą pačią veikliąją medžiagą, jų pavadinimai gali skirtis. Skirtingų gamintojų vaistų kainos vaistinėse taip pat skiriasi.

Kompensuojami vaistai: kada ir už ką būsite paprašyti primokėti iš savo kišenės
© DELFI / Domantas Pipas

Gydytojas pacientui parenka tik veikliąją medžiagą, o konkretus vaisto pavadinimas išrašomas tik labai išskirtiniais atvejais. Tai reiškia, kad pacientas gali pats rinktis kurio gamintojo vaistą pirkti. Pacientas gali rinktis pigiausią jam tinkamą vaistą, jei tik tam pritaria gydytojas ar vaistininkas.

www.DELFI.lt
18