Maždaug dešimtmetį rūkantis Tomas pasakojo, jog jau kurį laiką bando mesti rūkyti. Vyras pasakojo, kad pirmiausia tokį sprendimą priėmė norėdamas pasiekti geresnių rezultatų sporte, mat pajuto, kad rūkymas daro įtaką ne tik kvėpavimui, bet ir ištvermei. Tiesa, baimę vyrui kelia ir padidėjusi galimybė susirgti plaučių vėžiu.

Tapo ritualu

Paklaustas, kaip sekasi atsisakyti rūkalų, Tomas pripažino, kad sunkiai. Jau kurį laiką cigaretes iškeitė į sukamą tabaką, tad norėdamas rūkyti, pirmiausia, kaip pats sako, turi atlikti ritualą, kuris patį vyrą savotiškai žavi.

„Tai tapo lyg įprastu ritualu, kada pasidarau kavos, susisuku cigaretę ir išeinu parūkyti. Visas procesas mane žavi, todėl net ir norėdamas mesti rūkyti, neretai pasiilgau to ritualo ir neiškenčiu“, – sakė Tomas.

Rūkorius atskleidė, kad bandydamas mesti rūkyti papildomų priemonių nesiima. Vyras pasakojo, kad artimųjų ir draugų rate turi žmonių, kuriems mesti rūkyti padėjo knygos ar įvairūs medikamentai, tačiau pats tam yra abejingas. Tomas teigė, kad, jo manymu, tai yra pačio žmogaus valios klausimas, mat jis tiki, kad tai labiau yra psichologinė, o ne fizinė priklausomybė, todėl su tuo siekia susidoroti pats.

Įtaką daro draugai

Tiesa, vyras pripažino, kad cigaretėms sunku atsispirti tada, kai laiką leidžia su draugais. Mat būdamas su rūkančiais bičiuliais ir pats dažniau nori užsirūkyti, todėl neretai tokiais atvejais pagundai neatsispiria. Tomas aiškino, kad rūkymas apskritai jam siejasi su atsipalaidavimu, todėl noras rūkyti kyla ir pabaigus darbus. Vis tik pradėjus aktyviau sportuoti ryžtas mesti rūkyti vėl sustiprėja.

Psichologinė ir fizinė priklausomybė

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto prof. Dr. Laima Bulotaitė paaiškino, kad Tomo išsakyta nuomonė dėl psichologinio įpročio, iš dalies yra teisinga. Profesorė aiškino, jog visų pirma rūkymas žmogui tampa veikla, kuri yra priežastis išeiti į lauką, ar užmegzti pokalbį su kitais rūkančiaisiais. Ilgainiui rūkymas tampa socialinio gyvenimo dalimi, kurios atsisakyti tampa labai sunku.

Tiesa, L. Bulotaitė atkreipė dėmesį, kad egzistuoja ir fizinė priklausomybė, nes organizmas pripranta nuolat gauti nikotino dozę, todėl po kiek laiko organizmas tos dozės pradeda reikalauti.

„Kai žmogus nusprendžia mesti rūkyti, tik tada jis pamato, kokį nemažą vaidmenį rūkymas vaidino jo gyvenime. Tarsi atsiranda tuščia erdvė, žmogus, rodos, nebežino ką daryti. Žmogus lyg ir norėtų išeiti pakvėpuoti grynu oru, tačiau daugeliui atrodo keista tiesiog išeiti pastovėti. Vis tik rūkymas tam lyg suteikia priežastį“, – sakė psichologė.

Specialistė aiškino, jog tarp rūkančiųjų atsiranda ir daugiau bendrų interesų, žmonės pradeda domėtis naujienomis kartu, rūkydami jas aptaria, atsiranda bendrumo jausmas, todėl žmonės pradeda galvoti, kad neberūkydami visa tai praras.

Primena pats organizmas

Nemažai žmonių rūkyti išeina ir tada, kai susinervina. Žmonės įtiki, kad rūkymas gali padėti atsipalaiduoti, todėl bandantys mesti rūkyti žmonės stresinėse situacijose nebežino ko griebtis. Psichologė aiškino, kad taip pasireiškia psichologiniai dalykai, tačiau tam įtakos turi ir fizinė priklausomybė, vadinama abstinencija. Ji nėra tokia ryški, kaip nuo alkoholio ir narkotikų, tačiau ilgiau neparūkius organizmas tarsi pradeda to reikalauti.

„Nustoję rūkyti žmonės kartais pradeda negerai jaustis, kitiems pradeda skaudėti galvą, atsiranda kiti negalavimai. Tai labai individualu, todėl tokiose situacijose žmogus turėtų kreiptis į specialistus, kurie galėtų paaiškinti, kaip mesti rūkyti, kad tai sukeltų kuo mažiau problemų“, – sakė profesorė.

Reikalingas veiksmų planas

L. Bulotaitė aiškino, kad nemažai žmonių vengia prašyti specialistų pagalbos, todėl ji patarė, kad tokie rūkoriai turėtų susikurti planą, ką jie darys, kai nerūkys. Anot psichologės, svarbu apsibrėžti, kokia veikla pakeis rūkymą. Reguliariai rūkantys žmonės per dieną traukdami dūmą sugaišta net kelias valandas, todėl veiksmų planas yra būtinas. Neretai žmonės griebiasi cigaretės susinervinę, tad mesti rūkyti norintis žmogus turi nuspręsti, kaip tai gali padaryti ne rūkalų. Profesorės teigimu, kitu atveju, žmonės labai greitai pasiduoda ir vėl griebiasi rūkymo.

Specialistė atkreipė dėmesį, kad retas žmogus gali tiesiog nustoti rūkyti. Nemažai rūkančiųjų negali atsikratyti šio įpročio iškart, todėl po nesėkmingo bandymo vėl pradeda rūkyti. Anot specialistės, tai nėra problema, mat tokiais atvejais, mesti palaipsniui bus ne tik lengviau, bet ir maloniau.

„Jei žmogus per dieną surūko visą pakelį, bandydamas šio įpročio atsikratyti jis gali tai daryti palaipsniui. Pirmiausia užsibrėžti, kad surūkys dviem cigaretėmis mažiau. To organizmas nė pastebės. Po savaitės, dienos normą galima sumažinti dar dviem cigaretėmis. Tik svarbu, kad žmogus visą laiką galvojų, kaip užpildys tą laiką, kuris liks, kai neberūkys“, – sakė dėstytoja.

Svarbi motyvacija

L. Bulotaitė teigė, jog ne ką mažiau svarbi yra ir motyvacija. Būtent dėl šios priežasties žmogus turi turėti motyvą, kodėl nori mesti rūkyti. Sprendimo priežastis gali būti noras tausoti savo sveikatą, parodyti gerą pavyzdį savo vaikams ir pan.

Profesorė aiškino, kad didelę įtaką gali turėti ir aplinkiniai žmonės bei draugai. Jei šalia yra daug rūkančiųjų, bandančiam mesti rūkyti, atsisakyti įpročio, bus sunkiau. Būtent dėl aplinkinių žmonių įtakos nemažai žmonių apskritai pradeda rūkyti, o tokia tendencija ypač dažna tarp jaunesnių žmonių ir paauglių, kurie nori pritapti prie bendraamžių.

„Egzistuoja taip vadinamas socialinis spaudimas, psichologai jį aiškina įvairiai, tačiau dažniausiai tai pasireiškia kitų žmonių raginimu rūkyti, kai šie sužino, kad žmogus nusprendė to nebedaryti. Psichologai domisi, kodėl tie žmonės skatina rūkyti, tačiau daroma prielaida, kad tokį kitų elgesį iššaukia jų pačių valios trūkumas. Jie galbūt ir patys norėtų mesti rūkyti, tačiau to padaryti neįstengia, todėl kitus taip pat stengiasi paskatinti to nedaryti. Vis tik kritiniu periodu geriau vengti vietų, kur gali būti rūkyti skatinantys žmonės, o jei to padaryti neįmanoma, žmogus turėtų išsiaiškinti, kodėl aplinkiniai jį skatina neatsikratyti žalingo įpročio “, – sakė L. Bulotaitė.

Kiekvienas atvejis individualus

Dėstytoja teigė, jog, dažnai žmonės nusivilia, kad jiems niekas nepadės, nes pabando daryti tai, ką darė draugas ar kaimynas, tačiau jam tai nepadeda. Profesorė aiškino, kad būtent tokios patirtys parodo, kad kai kurie būdai nėra veiksmingi visiems, todėl nereikėtų vengti kreiptis į specialistus. Jos teigimu, tik specialistas galėtų tiksliai pasakyti, ko reikėtų imtis, kad mesti rūkyti būtų ne tik įmanoma, bet ir ne taip sunku.

L. Bulotaitė pabrėžė, kad su mesti rūkyti bandančiais žmonėmis dirbantys specialistai gali išanalizuoti konkretų atvejį ir sudaryti būtent tam žmogui tinkantį gydymo planą. Toks gydymas gali būti ne tik veiksmingesnis, bet ir lengvesnis.