Į darbą – pėsčiomis, viešuoju transportu, naudojantis automobilių dalijimosi paslaugomis ar dviračiu. Taip kas rytą keliaujančius savo miesto gyventojus norėtų matyti savivaldybės. 18 jų parengė Darnaus judumo planus, kuriais miestų gyventojams bus sukurta daugiau alternatyvų judėti ekologiškiau ir saugiau. Portalas DELFI domisi, kaip pasikeis keliavimo galimybės įgyvendinus minėtus planus trijuose Lietuvos miestuose.
Daugiau pėsčiųjų ir dviratininkų
Panevėžio miesto savivaldybė skaičiuoja, kad net 59 proc. gyventojų į darbą vyksta nuosavu automobiliu. 16 proc. – autobusu, 15 proc. – pėsčiomis, dviračiu – 3 proc., įmonės transportu – 1 proc., o kitais būdais – 5 proc.
Kaip aiškino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vyr. komunikacijos specialistė Asta Sarapienė, Darnaus judumo planas sudarytas užtikrinti panevėžiečių mobilumo poreikius, kurti geresnę ir sveikesnę miesto aplinką, siekiant gaumtosauginės, socialinės ir ekonominės darnos mieste.
Plane numatoma vystyti ir integruoti skirtingus susisiekimo būdus, prioritetą teikiant viešajam keleiviniam ir bevarikliam transportui ar aplinką mažai teršiančiam transportui. Taip pat žadama plėtoti jau teikiamas transporto paslaugas, didinti jų efektyvumą. Vienas iš svarbiausių tikslų – mažinti transporto priemonių keliamą oro taršą bei didinti saugumą kelionės metu.
„Įgyvendinus šiuos tikslus tikimasi, kad sumažės oro ir triukšmo tarša, pagerės panevėžiečių gyvenimo kokybė ir bus sukurtos palankios sąlygos naudotis bevarikliu transportu“, – teigė savivaldybės atstovė.
„Be to, lyginant su 2017 m., tikėtina, kad 2030 m. labiausiai išaugs pėsčiomis ir dviračiais atliekama kelionių dalis (14 proc. punktų), o viešojo transporto dalis išliks ganėtinai stabili – augs 2 proc. punktais ir sudarys penktadalį visų atliekamų kelionių. Įgyvendinus veiksmų planą, tikimasi, kad privačių lengvųjų automobilių dalis bus 18 proc. mažesnė nei tuo atveju, jei šios veiksmų plano priemonės būtų neįgyvendintos“, – skaičiavo A. Sarapienė.
Apšvies dviračių takus, įrengs dviračių saugyklas
Kokiomis priemonėmis šiuos tiklus žada pasiekti savivaldybė? Pirmiausiai žadama plėsti bevariklio transporto infrastruktūrą, o kartu, tikima, tai didins ir viešojo transporto patrauklumą, nes taip viešasis transportas bus lengviau ir patogiau pasiekiamas. Taip pat žadama plėsti ir formuoti vientisą pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą.
„Numatomas miesto infrastruktūros rekonstravimas, kuris užtikrins eismo saugumą: įrengiamas dviračių takų apšvietimas, sudaromos galimybės saugiai palikti dviratį, įrengiant dviračių saugyklas. Bus ir toliau šviečiama miesto visuomenė organizuojant iniciatyvas, skatinančias gyventojus aktyviai judėti: daugiau vaikščioti, naudotis viešuoju transportu ir važinėti dviračiu“, – vardijo pašnekovė.
Pagal Darnaus judumo planą numatyta tobulinti Basanavičiaus-Smėlynės, Klaipėdos-Vilniaus, Nemuno-Kerbedžio gatves. Taip pat numatoma modernizuoti Centro, Statybininkų ir Kniaudiškių, Žemaičių rajonų teritorijas. Be to, dėmesį skirti žadama ir elektromobilių infrastruktūros gerinimui bei automobilių dalijimosi verslui skatinti.
Automobiliu į darbą net 84 proc. gyventojų
„Ėjimas pėsčiomis gali tik iš dalies užtikrinti trumpų kelionių susisiekimo poreikius. Paprastai šis keliavimo būdas taikomas kartu su naudojimusi viešuoju transportu“, – aiškino Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis. Įgyvendinus Darnaus judumo planą, kuriame numatyti tikslai iki 2030 m., žadama naudojimąsi viešuoju transportu padidinti iki 10 proc., dviračiais – 25 proc., pėsčiųjų skaičių iki 15 proc., o naudojimąsi automobiliais sumažinti iki 55 proc.
Kaip pasakojo M. Petraitis, šių tikslų bus siekiama didinant viešojo transporto patrauklumą: žadama įsigyti tris elektra varomus autobusus ir tankinti viešojo susisiekimo tinklą, didinti reisų skaičių.
Taip pat pagal Darnaus judumo planą planuojama diegti ir plėsti intelektualias transporto sistemas, pavyzdžiui, elektroninį apmokėjimą ir kontrolės (vairuotojų ir keleivių) sistemas.
Didinti mieste dviračiais keliaujančių gyventojų skaičių žadama įrengiant dviračių stovėjimo vietas prie vaikų ugdymo įstaigų, daugiabučių gyvenamųjų namų. Kartu bus įrengtos ir dviračių saugyklos centrinėje miesto dalyje. Visos minėtos priemonės Tauragėje turėtų būti įgyvendintos 2019–2021 metais.
Klaipėda svarsto ir apie tramvajų
Kalbant apie Klaipėdą ir šiame mieste į darbą keliaujančius gyventojus situacija nėra tokia prasta. Jau dabar darbo dienomis mieste nuosavais automobiliais keliauja tik kas trečias (35 proc.) gyventojas. Į viešąjį transportą sėda – 29 proc. uostamiesčio gyventojų, pėsčiomis juda – 29 proc., dviračiais – 4 proc., motociklais – 1 proc., taksi – 1 proc. Darnaus judumo plane Klaipėdos miesto savivaldybė yra numačiusi, kad iki 2030 m. individualius automobilius rinksis 25 proc. gyventojų, viešąjį transportą 35 proc., pėsčiomis keliaus – 32 proc., o dviračiais – 8 proc. klaipėdiečių.
„Numatoma tobulinti darnių transporto rūšių infrastruktūrą ir paslaugos kokybę, – nurodė savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus viešųjų ryšių specialistas Vitalijus Čiapas. – Pagrindinė priemonė didinti viešojo transporto patrauklumą, atlikus galimybių studiją ir įvertinus kaštų-naudos analizę, įsidiegti greitesnį ekologišką viešąjį transportą“.
Kaip šio sprendimo alternatyvas, pašnekovas paminėjo greitąjį tramvajų arba greituosius elektrinius autobusus.
Pagal plane numatytas priemones žadama Klaipėdoje esančius dviračių takus sujungti į vieningą tinklą ir baigti tiesti magistralinius dviračių takus.
Kad būtų pasiektas 32 proc. pėsčiųjų skaičius mieste bus investuojama į pėsčiųjų takų dangas.
Norint sumažinti taršą planuojama riboti judėjimą asmeniniais automobiliais centrinėje miesto dalyje. O kartu skatinti gyventojus palikti asmeninius automobilius centrinės miesto dalies prieigose ir kelionę pabaigti renkantis darnias judėjimo rūšis, pavyzdžiui, dviračius ar keliauti pėsčiomis. Taip pat planuojama centrinę Klaipėdos miesto Senamiesčio dalį palikti tik bevarikliam transportui.
2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.