Keliautoją į Trakus iš tolo pirmiausiai pasveikina ne įžymioji Trakų salos pilis, bet ant kalvos iškilusi Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia.
Šio kultūros paveldo paminklo svarbą pabrėžia simbolinis faktas: įsteigta Vytauto Didžiojo Trakų bažnyčia niekada nebuvo uždaryta ar naudota ne pagal savo paskirtį.
1409 m. gegužės 24 dieną Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas fundacine privilegija įsteigė parapinę bažnyčią, tituluojamą Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo ir Šv. Evangelisto Jono vardais.
Trakų bažnyčia yra neatsiejama ir nuo paties Vytauto Didžiojo asmenybės. Tvirtindamas save kaip vieną iš didžiųjų Europos valdovų, Vytautas ėmėsi bažnyčių fundavimo ir parapijų steigimo Lietuvoje misijos. Visos Vytauto funduotos bažnyčios buvo tituluojamos Dievo Motinos vardu.
Trakų bažnyčios vieta taip pat liudija išskirtinį Lietuvos suvereno pasirinkimą. Įprasta, kad Viduramžių mieste valdovo rūmai ir katedra stūksodavo kaimynystėje (puikus pavyzdys –Vilnius). Bažnyčios įsteigimu Trakuose valdovas taip pat norėjo pabrėžti pavaldiniams dviejų valdžių – dieviškosios ir žemiškosios – jungtį.
Visgi gamtinės sąlygos neleido bažnyčios įsprausti šalia pilies saloje. Mokslininkų spėjama, kad Vytautas bažnyčios vietą parinko taip, kad iš savo menės salos pilyje galėtų simboliškai žvelgti tiesiai į didįjį altorių. Nesunku nuspėti, kad iš salos pilies Lietuvos valdovo žvilgsnis taip pat skrodė ir tarp pastarosios ir Trakų bažnyčios įspraustą pusiasalio pilį, o ir toliau keliavo link Senųjų Trakų – Vytauto Didžiojo tėvonijos ir asmeninės galios šaltinio.
Ryšį tarp Trakų valdovo pilies ir bažnyčios pabrėžia ir naujausi mokslininkų atradimai. Pirmiausiai pastebėta, kad istorinė gotikinė Trakų bažnyčia buvo pastatyta iš tokių pačių plytų kaip ir salos pilis. O štai 2006 metais polichromijos tyrimo pagalba buvo atitengtos XV amžiaus freskos įrodė, jog gotikinės „vytautinės“ bažnyčios vidaus sienos buvo tinkuotos ir puoštos gražia bizantinio stiliaus tapyba – tokios pačio stilistikos kaip ir pilies menės. Mokslininkai mano, tiek pilies menes, tiek ir bažnyčią tapė tos pačios dirbtuvės meistrai.
Vakarų krikščionybės „gotikinio“ ir Rytų krikščionybės „bizantinio“ stiliaus dermė pabrėžė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovo, kaip Rytų krikščionių valdytojo, statusą. Stebuklingas Trakų Dievo Motinos paveikslas bylojo anuometinę Lietuvos didybę tiek Rytų, tiek ir Vakarų akyse.
Ankstyviausios žinios apie šio Dievo Motinos atvaizdą mus pasiekia iš XVII a. pradžios. Istoriniai šaltiniai mini piligrimines keliones iš Vilniaus į Trakus. XVII a. Trakų parapinės bažnyčios istorija pasakoja, kad šis „graikiškos" (t.y. bizantiškos) tapybos paveikslas kadaise vaizdavo viso stoto Dievo Motiną su Kūdikiu. Tačiau lentos, ant kurios buvo nutapyta ikona, apačia buvo nupjauta jį pritaikant naujai įrengtam didžiajam barokinio stiliaus altoriui.
Stebuklais ir malonėmis garsėjantis paveikslas – pirmasis Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje – buvo iškilmingai 1718 m. vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis, suteikiant jam Ligonių Užtarėjos titulą. Manytina, kad su šiomis iškilmėmis sietinas ir kitoje paveikslo pusėje atsiradęs užrašas apie Trakų Dievo Motinos bizantišką kilmę ir atvaizdą. Užrašas liudija, kad Marijos ikoną Vytautui Didžiajam krikšto proga dovanojęs Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas (1391-1425). Tai – ikona Nikopėja (graikiškai – ergalingoji), kurios dėka imperatorius Jonas Komnenas (1087-1143) pralaužė persų apgultį ir sėkmingai grįžo į Konstantinopolį.
Trakų Dievo Motinos restauracija jau mūsų laikais pateikė daug vertingų žinių. Rentgeno nuotraukos parodė, jog pirminis paveikslas vaizdavo gražiąją vėlyvosios gotikos madoną. Šios spėjamos ikonos likimas nežinomas. Tikėtina, kad ji buvo pakeista dabartiniu pseudobizantiniu atvaizdu taip, kad pabrėžtų įsitvirtinusią „vytautinę“ ikonos kilmę.
Tikrai žinoma, kad šis atvaizdas buvo gerbiamas ne tik katalikų, bet ir stačiatikių, ir net Vytauto pavaldinių vietos musulmonų. Su šiuo atvaizdu taip pat siejama visoje Lietuvos didžiojoje kunigaikštysteje garsi Dievo Motinos „Trakinės“ atlaidų tradicija. Kasmet per liturginę Dievo Motinos šventę rugsėjo 8 dieną į Trakus suplaukdavo minios žmonių iš visų LDK žemių.
Anuomet tiek ir pati bažnyčia, tiek ir stebuklingojo Dievo Motinos paveikslo karūnavimas XVIII a. buvo siejamas su prieš beveik tris šimtus metų neįvykusiu Vytauto Didžiojo karūnavimo iškilme. Karūna – ir įspūdingą bažnyčios barokinį didįjį altorių, rekonstruotą XVIII amžiaus viduryje, vainikuojanti detalė.
Silpstančios LDK piliečiai tokiu būdu akcentavo valstybingumo tvirtybės ilgesį. Įdomus faktas: ilgametis Trakų klebonas monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas iki pat 2000 m. slapčia išsaugojo Trakų Madonos karūnas, apkaustus ir kitokius bažnyčios turtus, anksčiau paslėptus nuo tarybinės valdžios. Niekada neuždaryta bažnyčia iki pat mūsų laikų išsaugojo Vytautą Didįjį menantį priesaką – saugoti Lietuvos valstybę ir niekada nepasiduoti.
2008 metais restauruota bažnyčia ir vėl kviečia Lietuvos piliečius ne tik dievogarbai, bet ir istorinės atminties atgimimui.
• Kasmet rugsėjo 1-8 dienomis šioje bažnyčioje vyksta tradiciniai Trakų Dievo Motinos (Trakinių) atlaidai. Ši tradicija yra atgaivinama iš naujo, – ji ypatingai klestėjo XVII a. Tuo metu Trakų bažnyčios stebuklingas Dievo Motinos paveikslas garsėjo visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 1718 m. rugsėjo 4 dieną Trakų Dievo Motina buvo vainikuota iš Romos atsiųstomis karūnomis. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapija 2018 m. ruošiasi minėti Trakų Dievo Motinos paveikslo 300-ąsias vainikavimo metines. Tai yra seniausias Dievo Motinos atvaizdas Lietuvoje. Pasakojama, kad šį paveikslą 1390 m. Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui padovanojo Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas.
Daugiau informacijos apie stebuklingąjį paveikslą rasite čia.
• Kviečiame apsilankyti Angelų kalvoje (Trakų r., Būdos k. Važiuodami keliu Trakai-Rykantai, rasite posūkį kairėn į Būdos kaimą. Tel: +370 698 27197) su apžvalgos aikštele. Angelų kalva – tai sakrali-meninė erdvė, papuošta ąžuolinėmis angelų skulptūromis, skirta dvasingam laisvalaikiui, maldai, kultūros projektams ar meninei edukacijai. Jos lankymas – atviras ir nemokamas. Sakoma, kad Angelų kalvoje pildosi norai. Joje šiuo metu „gyvena“ daugiau nei 37 angelai.
• Rekomenduojame dalyvauti pažintinėje ekskursijoje „Atrask Angelų kalvą“. Joje pasakojama apie šį nuolat gausėjantį ąžuolinių angelų skulptūrų ansamblį, vainikuojantį reikšmingiausių, vienoje architektūrinėje diagonalėje išsidėsčiusių Trakų dvasinių statinių – Trakų stačiatikių Šv. Dievo Motinos gimimo cerkvės, Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčios ir Trakų salos pilies – seką. Angelų kalva tarsi simbolinis „vainikas“ Trakams. Jį sudaro įvairios, beveik penkių metrų aukščio ąžuolinės angelų skulptūros, simbolizuojančios pagrindines krikščioniškąsias vertybes – Meilę, Viltį, Tikėjimą, Gyvybę, Dvasios stiprybę, Dvasios ramybę, Taiką, Atjautą, Pasiaukojimą, Bičiulystę, Santarvę ir kt.
Ekskursijos trukmė – 45 min. Grupė – iki 40 asmenų. Kaina – gido paslaugos € 14.48 + € 0.88 asmeniui edukacijoms. Ekskursija vedama lietuvių ir rusų kalbomis.
Ekskursiją būtina užsakyti iš anksto:
El.p.: lolita.jolanta.navickiene@gmail.com
Tel.: +370 659 33041
www.uzugiriai.lt
• Trakų istorijos muziejaus erdvėse vyksta įdomūs edukaciniai užsiėmimai, kurie duoda galimybę giliau pažinti Viduramžių epochą, Trakų istoriją Lietuvos bei Europos istorijos kontekste. „Viduramžių karyba“, „Pasaka Trakų pilyje“, „Galvės ežero salų paslaptys“, „Įvairūs gotikos veidai”, – šias ir daugiau pažintinių programų rasite čia.
Trakų salos pilies, kurioje įsikūręs Trakų istorijos muziejus, darbo laikas.
Informacija apie ekspozicijas bei rengiamas parodas.
• Bražuolės piliakalnis pasiekiamas iš Trakų-Vievio plento, Bražuolės pradžioje pasukus į kairę (V) link Akmenos, už 230 m pasukus į dešinę (Š-ŠV) ir pavažiavus 500 m, laikantis kairės. Jis yra įrengtas Bražuolės upės kairiajame krante esančios masyvios kalvos Pietinėje dalyje. 1382 m. liepos 6 d. Bražuolėje buvo sudaryta taikos sutartis tarp Jogailos ir Kryžiuočių ordino. Bražuolės piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga - XIV a.
• Trakų turizmo informacijos centras siūlo paragauti karaimų patiekalo kiubėtės kavinėje „Kiubėtė“ (Trakų g. 2D, Trakai). Kiubėtė (diskas, skydas) – tai tradicinis karaimų patiekalas, sukviečiantis šeimos narius prie vieno stalo. Pagamintos iš trapios tešlos ir kraštuose sulipdytos būna su mėsos, kopūstų, žuvies ar sūrio įdarais. Dabar kiubėtės gaminamos vienodos formos (nedideli apvalūs blynai) ir dydžio, kažkada patiekalo dydis priklausė nuo valgytojų šeimoje skaičiaus.
Daugiau informacijos apie Trakų lankytinus objektus rasite čia.