Keisčiausios patirtys: kaip valgo pasaulis ir dėl ko eina iš proto

Jautiena ir aviena – itin sveika mėsa, turinti daug vitaminų ir žmogui naudingų medžiagų. Nepaisant to, lietuviai šios mėsos dar nėra atradę ir vartoja jos palyginti nedaug, kai likęs pasaulis – seniai kraustosi iš proto. Štai amerikiečiams jautiena tapo gyvenimo būdo dalimi. Stokodami laiko, jie mielai keliauja valgyti mėsainių, o ilgesniems pietums renkasi sočius jautienos didkepsnius. Azijiečiams, pavyzdžiui mongolams, pietų korėjiečiams ar japonams, ši mėsa taip pat užima ypatingą vietą, o valgymas prilygsta ritualui, sutraukiančiam prie stalo ne tik šeimą, bet ir artimiausius draugus.

Japonai galvijus girdo alumi ir masažuoja

Malaizijoje šiuo metu apsistojęs ekonomikos ir finansų analitikas Paulius Kunčinas sako, kad būtent bendravimo ritualas prie stalo jį labiausia ir žavi. Viešėdamas Pietų Korėjoje jis pastebėjo, kad, pavyzdžiui, jautiena – itin vertinama ir mėgstama, dažniausiai ši mėsa yra verdama ir patiekiama dideliame puode, iš kurio valgo visi: „Būtent tas bendravimo ritualas labiausiai įdomus. Man labiausiai imponuoja sriubos, kai susėda visa kompanija, pasirenka tiek mėsą, tiek ingredientus. Tu viską matai prieš save, ką tu valgai, restorano darbuotojai sudeda viską į tokį didelį indą, užverda, o tas verdantis puodas prieš tave – ir visi dalinasi. Pati mėsa, aišku, labai kokybiška.“

Jis teigia, kad P. Korėjoje jautiena – labai populiari, o, pavyzdžiui, vištiena laikoma ne tokia gera mėsa: „Vištiena iš tikrųjų laikoma labai demokratiška mėsa, ji labiausia prieinama, vištas augina vietoje, todėl tai nesiskaito kaip prabangos prekė, į ją žiūrima kaip į pigesnį patiekalą.“ Vištiena P. Korėjoje paprastai traktuojama kaip maistas skirtas išsinešti ar užsisakyti į namus, todėl tik retame restorane rasite patiekalų iš šios mėsos.

Korėjiečių virtuvėje nemažai tradicinių patiekalų, ruošiamų su jautiena. Pavyzdžiui, itin populiarus patiekalas – bulgogi. Tai nedideliais gabaliukais pjaustyta jautienos nugarinė, išmarinuota saldžiame padaže, kurį sudaro soja, cukrus, juodieji pipiras, sezamų aliejus. Ir svarbiausias komponentas, žinoma, tai, kad jautiena patiekiama bendrame inde ar bendroje keptuvėje, kad valgytojai galėtų dalintis.

Itin pagarbiai į jautieną žiūri ir japonai. Jie netgi išvedė specialią galvijų veislę – Wagyu, kitaip vadinamą Kobės jautieną, kurios mėsa yra beprotiškai brangi. Sakoma, kad galvijai gali miegoti ant ryžiais kimštų čiužinių, jie maitinami aukščiausios kokybės grūdais, kasdien girdomi alumi, jiems daromi masažai. Dėl to Wagyu galvijų mėsa – marmuringa, riebesnė ir itin minkšta. Tačiau paragauti šios jautienos galima tik Japonijoje, o norintys turės plačiai atversti piniginę, kadangi kilogramas tokios mėsos gali kainuoti apie 600 eurų.

Pietryčių Azijoje – itin neįprasti deriniai

P. Kunčinas pasakoja, kad nuo P. Korėjos nusileidus žemiau į Pietryčių Aziją daug jautienos vietinėse virtuvėse nesutiksime. „Jautiena yra prabangos prekė, ne visiems prieinama, bet labai pageidaujama. Jautienos yra mažai, nes, kaip suprantate, Pietryčių Azijoje sunku auginti galvijus, nes yra per karšta, todėl jautiena dažniausiai atvyksta iš Naujosios Zelandijos ar Australijos.“

Nors šio regiono virtuvėje dominuoja žuvis, vištiena, ryžiai, vis dėlto kai kurie patiekalai gaminami su jautiena. Paprastai mėsa patiekiama kokosų piene, kuris sušvelnina Azijos patiekalams būdingą aštrumą.

„Pietryčių Azijoje vyrauja kepti patiekalai, daug prieskonių, kurie, dauguma, mums nėra žinomi. Jie naudoja daug imbiero, citrinžolės, kokosų pieną, palmių aliejų, labai populiarus žuvies skonio padažas, kuris derinamas su mėsos patiekalais. Negali likti abejingas jų virtuvei. Mes (lietuviai – DELFI) darome viską santūriau, mūsų maistas daugiau monotoniškas, iš dalies ramesnis, o pas juos yra kontrastai: saldau ir rūgštu, daug aštrumo, daug skonių – visa skonių simfonija“, – pasakoja jis.

Kaip ir P. Korėjoje, Pietryčių Azijoje jį labiausia žavi ne tik maistas, bet pats valgymo ritualas. „Valgymas yra kaip šeimos šventė – dažniausiai prie apvalaus stalo susirenka šeima ir draugai, kurio viduryje yra toks judantis, besisukantis ratukas. Pas juos priimta dalintis patiekalais, ir tai labai svarbus momentas, kuris daug ką pasako apie kultūrą. Nėra taip, kad kiekvienas iš meniu pasirenka kažką ir pats sau valgo“, – sako jis.

Makalių nustebino amerikiečių manija jautienai

Kad amerikiečiai itin mėgsta mėsainius ir didkepsnius niekam ne paslaptis, bet kad mėgsta taip stipriai – apsulbino net aktyvų keliautoją, kelionių agentūros „Makalius.lt“ įkūrėją – Rimvydą Širvinską-Makalių.

„Tikrai labai nustebino kiek, – pabrėžia šį žodį, – ten jautienos yra visur. Pas mus Lietuvoje restoranuose nugali vištiena, gal net ir kiauliena, tačiau JAV praktiškai visi patiekalai yra iš jautienos. Kartą, keliaudami po Kaliforniją, užsimanėme vištienos. Nusprendėme, kad jos tikrai rasime kinų restorane, kuriame reikia sumokėti įėjimo mokestį, o viduje gali valgyti kiek nori. Visi patiekalai net ir ten buvo iš jautienos!“, – nenustoja stebėtis.

Žinoma, jam taip pat teko susidurti ir amerikiečių manija mėsainiams. Jis pastebėjo, kad šiuo metu Amerikoje itin populiarios vadinamos burgerinės, kurios išsiskiria kuriuo nors vienu aspektu. Pavyzdžiui, vienas mėsainių restoranas gamina mėsainius tik iš itin kokybiškos ir sultingos angus veislės jautienos, ekologiškai augintų galvijų mėsos.

Be to, jį nustebino ir dar vienas išskirtinumas: „Nežinau, kaip teisingai išsireikši, bet JAV burgerinės skiriasi nuo Lietuvos tuo, kad pas mus yra ta pati jautienos mėsa, bet skirtingi burgeriai – su skirtingais padažais, įdarais, priedais, o JAV visi burgerio priedai – bandelė, daržovės, padažas – yra tokie pat, bet turi išsirinkti mėsą – nuo pigiausios įprastinės iki brandintos, ekskliuzyvinės, retos jautienos už kosminę kainą“, – įspūdžiais dalijasi jis.

Keisčiausios patirtys: kaip valgo pasaulis

Kone pusę pasaulio išmaišiusiam R. Širvinskui teko ne kartą ragauti keisto, neįprasto lietuvio akiai ir skrandžiui maisto, bet stipriausias patirtis parsivežė iš čia pat – Europos šalių.

„Pats avienos nevalgau ir labai gaila, nes daugelis populiariausių patiekalų įvairiose šalyse būna iš avienos, tačiau lankantis Škotijoje gavau pasiūlymą paragauti kepto avies skrandžio, įdaryto smulkintais avies širdies, kepenų ir plaučių gabalėliais, sumaišytais su svogūnu ir avižinių dribsniais. Tąkart keliavau jungtinėje grupėje su lietuviais, latviais ir estais – ragavo tik estai... Jaučio skrandis man irgi asocijuojasi su itin keistu maistu, ir tai galima paragauti kad ir kaimyninėje Lenkijoje – kartais tenka lydėti keliautojų grupes, tai darau jau trečius metus. Paragauti „fliakų“ (lenkiška skrandienė – DELFI) išdrįsau tik šiemet. Nustebsite, bet labai patiko!“, – juokiasi.

Kas susiję su jautiena, keisčiausia jam buvo susidurti Ispanijoje su ką tik paskersto gyvulio mėsa. „Tai buvo Andalūzijos regione, viename iš nedaugelio Ispanijos vietų, kur dar leidžiami koridos renginiai, Rondos mieste lankantis turguje, kuriame parduodama ką tik nugalabyto jaučio mėsa. Ji labai brangi, šviežia, joje labai daug adrenalino.“

Su panašiu ritualu ir tradicijomis jis susidūrė ir Turkijoje: „Toli važiuoti vėlgi nereikia – Turkijoje vyksta „Kurban Bayrami“ šventė, kurios metu aukojama avis. Įsivaizduokite, kiekviena šeima nusiperka po vieną avį, ją tądien paskerdžia, gamina – ir visa giminė valgo iš avienos pagamintus patiekalus.“

Turkijoje, Kaukazo šalyse aviena yra itin vertinama, o, pavyzdžiui, gruziniškas šašlykas iš avienos – tikras šio patiekalo etalonas. Tiesa, mėsos gruzinai nemarinuoja, įberia tik druskos ir pipirų, o po kepimo dažnai įmerkia mėsą į svogūnus.

„Iš artimesnių keistenybių – Prancūzijoje žymusis steiko tartaras. Tai visiškai žalia malta jautiena su žaliu kiaušiniu ant viršaus, kuri dar vis stebina daugelį turistų. Prieš keliolika metų ji stebino ir patį Poną Byną, ir šis prabangiame restorane žalią mėsą slėpė... svetimos moters rankinuke“, – šypsosi R. Širvinskas.

Pastebi susidomėjimą egzotiškais patiekalais

Ne vienas keliautojas, grįžęs iš kelionės, nusprendžia pasigaminti tai, ką ragavo svečioje šalyje. Žinoma, kai kuriuos patiekalus paruošti labai sunku, kadangi reikia specialių prieskonių, retų vaisių ar daržovių. Vis dėlto pastebima, kad kiekvienais metais vis tvirčiau parduotuvių lentynose laikosi specialūs ingredientai įvairių šalių virtuvių patiekalams ir gurmaniški užsienio gamintojų maisto produktai.

„Mes šią tendenciją siejame ne tik su dažnesniu maisto ruošimu, bet ir Lietuvos gyventojų akiračiu, kuris per pastarąjį dešimtmetį itin prasiplėtė. Kulinarinis turizmas tapo neatsiejama kelionių po užsienio šalis dalimi, o įspūdžius iš svetur žmonės vis dažniau stengiasi perkelti į savo namų virtuvę. Maža to, šie pirkėjai-keliautojai darosi vis reiklesni produktų kokybei“, – sako UAB „Palink“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.

Ne išimtis ir šviežia mėsa, be kurios sunku įsivaizduoti daugelio Europos šalių nacionalinę virtuvę – Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir kt. „Ragaudami mėsos patiekalus šiose šalyse, keliautojai iš Lietuvos pastebi, kad ypatingam skoniui greičiau svarbu ne kulinarinė išmonė, o tinkamai parinkta ir šviežia mėsa. Nesvarbu, koks patiekalas tai būtų – burgundiška jautiena ar itališkas steikas. Keliavę po tolimąsias JAV, Kaukazo šalis ar Islandiją, iš naujo atranda avieną ir kitas mėsos rūšis, kurios Lietuvoje neturi gilių kulinarinių tradicijų“, – išaugusį šios mėsos poreikį ir reiklumą jai pastebėjo B. Čaikauskaitė.