„Sodros“ interneto puslapyje gyventojai gali pasiskaičiuoti prognozuojamą pensiją ateityje ir pamatyti, su kiek pajamų jiems gali tekti išgyventi sulaukus pensijos. Pavyzdžiui, 30-mečiui, turinčiam 8 metų darbo stažo, ir gaunančiam 1000 eurų atlyginimą (antroje pakopoje nekaupia) žadama „Sodros“ pensija sieks 997 eurus, tačiau dabartine verte tai sudarytų vos 499 eurus. Taigi, papildomai savo pajamomis sulaukus pensijos nesirūpinantis gyventojas turės išgyventi su maždaug perpus mažiau pajamų nei yra įpratęs turėti dabar.
Supratimas, kad valstybė neužtikrins pakankamai pajamų senatvėje, verčia gyventojus susimąstyti apie pajamų alternatyvas sulaukus pensinio amžiaus.
Nori keliauti ir rūpintis savo namais
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu šių metų rudenį atlikta gyventojų apklausa parodė, kad jei pensijoje žmonės turėtų pakankamai pinigų, daugiausiai pasisakiusiųjų juos skirtų savo pomėgiams (45 proc.). Taip pat finansinę laisvę senatvėje turintys gyventojai rinktųsi puoselėti savo aplinką gyvendami Lietuvoje (39 proc.), o kas trečias (32 proc.) rinktųsi keliauti po pasaulį.
Kaip pastebėjo bendrovės Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas, apie orią finansiškai senatvę galima kalbėti, jei gyventojas, sulaukęs pensijos, gali tikėtis toliau gauti 70–80 proc. savo dabartinių pajamų. Tokiu atveju jam įprasto gyvenimo būdo nereikėtų susimažinti kardinaliai. Tačiau kaip galima tai užsitikrinti, jei iš valstybės ir antros pakopos pensijų fondų gaunamų pajamų tokiai daliai dabartinių įplaukų gauti neužteks?
Pasak V. Rūko, čia gyventojas turi kuo anksčiau pradėti galvoti apie išmintingą taupymą. „Kaupimas antroje pensijų pakopoje situaciją pagerina nei vien pensijos iš „Sodros“ gavimas, tačiau ir tai nėra pakankama toms lėšoms, kurios sudarytų 70–80 proc. buvusių pajamų. Todėl čia yra dvi išeitys: tiesiog taupyti arba taupyti išmintingai“, – kalbėjo pašnekovas.
Išmintingu taupymu V. Rūkas vadina tokį taupymą, kai santaupos kaupiamos ne indėlyje, kurį po truputį valgo infliacija, o lėšos investuojamos į tą turtą, kuris gali atnešti didesnę grąžą nei kainų kilimas.
Į ką galima investuoti ir kaip?
Čia verta paminėti turto klases, į kurias galima investuoti, tikintis didesnio uždarbio nei minimalios palūkanos laikant pinigus indėlyje.
„Pasirinkimas yra gana paprastas: yra trys pagrindinės turto klasės. Tai – akcijos, obligacijos ir populiariausias Lietuvoje nekilnojamasis turtas. Dar paminėčiau ir plius vieną, bet tai jau daugiau spekuliacija – investicijos į tokį turtą kaip žaliavos, kolekcinės vertybės, meno kūriniai ar net vynas. Vis dėlto pagrindinės yra trys, kurias paminėjau anksčiau“, – pasakojo V. Rūkas.
Kalbant apie būdus, kaip galima investuoti į išvardytas turto klases, jie taip pat gana aiškūs ir jų nėra per daug.
„Galima turėti tiesioginę nuosavybę, pavyzdžiui, pirkti butą ar tiesiog banke turėti Lietuvos obligacijų. Antras būdas, kuris yra mažiau rekomenduotinas eiliniam gyventojui, investuoti per akcinę bendrovę kuriant savo verslą ir taip įsigyjant minėto turto. Dar vienas būdas yra specialiai investavimui sukurti investavimo fondai“, – kalbėjo pašnekovas.
Bene labiausiai gyventojams žinomi – pensijų fondai. Būtent juos, kaip vieną palankiausių pasirinkimų gyventojams, paminėjo investicijų ekspertas.
„Jie labiausiai tinkami žmogui, nes valstybė juos prižiūri, skatina į juos investuoti ir suteikia mokestines lengvatas ar subsidijas. Todėl už šią alternatyvą geresnių būti negali“, – pastebėjo turto valdymo bendrovės atstovas.
Jo teigimu, kaupiant antros pakopos pensijų fonduose valstybė skiria skatinamąją įmoką, o kaupiant trečiojoje pakopoje – gyventojų pajamų mokesčio lengvatą.
„Kaupiant ir antroje, ir trečioje pensijų fondų pakopose galima tikėtis, kad sukauptos lėšos pensijoje prilygs 80 proc. iki tol gaunamų pajamų. Tad norint išmintingai sutaupyti pensijai nesirenkant kitų sudėtingesnių investavimo instrumentų, pirmiausia reiktų įvertinti antrąją ir trečiąją pakopas“, – sakė V. Rūkas.
Jis pabrėžė ir trečiosios pakopos pensijų fondų lankstumą – šiuose fonduose gali kaupti visi norintys, taip pat galima pasirinkti norimą skaičių fondų, kokio dydžio ir kaip dažnai įmokos bus mokamos. „Tai leidžia skirti kaupimui tokią sumą, kokios reikia atsižvelgiant į kiekvieno asmeninius poreikius bei galimybes“, – sakė ekspertas.
Stabdo baimė ir žinių trūkumas
Kartu V. Rūkas pastebėjo, kad kol kas Lietuvoje gyventojai vis dar labiausiai linkę investuoti į nekilnojamąjį turtą. Pasak pašnekovo, tai lemia nepakankamos gyventojų žinios apie finansus ir investavimo alternatyvas. Be to, dalį gyventojų nuo investicijų į akcijas ar obligacijas gali stabdyti baimė dėl turėtos patirties buvusių krizių metu, tai buvo prarasta dalis investicijų.
„Bet kuo toliau, tuo labiau auga finansinis išprusimas ir vis labiau suprantama, kas yra investavimas. Pavyzdžiui, antros pakopos pensijų fondai veikia jau 14 metų ir rezultatai yra labai geri arba neblogi. Manau, kad tokių žmonių, kurie pradeda matyti apčiuopiamą prieaugį pensijų fonduose vis daugėja ir jų skaičius toliau tik augs“, – sakė pašnekovas.
Kita vertus, psichologinės baimės ir finansinių žinių trūkumas gyventojams vis dar daro įtaką renkantis būdus, kaip rūpintis ateities pajamomis.
„Jei kalbėtume apie fondų vidutiniškai uždirbamą grąžą, pavyzdžiui, imant JAV pavyzdį, tai per metus jie gali uždirbti vidutiniškai 8,5–9 proc., bet jei žiūrėtume į vidutinį investuotoją, tai jis nepasiekia tokios grąžos, nes investuotojas priima sprendimus remiantis emocijomis ir padaro neteisingų sprendimų: krizės dugne išsigąsta, kai reikėtų kaip tik didinti investavimą ar bent jau tęsti, o piko metu galvoja, kokia gera situacija ir reikia pradėti kaupti. Taip ir atsiranda skirtumas tarp fondų ir investuotojų pasiektų rezultatų. Todėl čia yra geriausias sprendimas periodinis investavimas ir tuomet jokios krizės nebaisios“, – šnekėjo investicijų ekspertas.
V. Rūkas taip pat bandė nuraminti tuos gyventojus, kurie vis dar tiki, kad taupyti investuojant galima tik turint labai didelių atliekamų lėšų.
„Žinoma, jei galime atsidėti tik 5 eurus per mėnesį, tuomet reikėtų pirmiausia galvoti, kaip padidinti pajamas ir pagerinti gyvenimo kokybę. Bet jei žmogus gali galvoti ne tik apie išgyvenimą ir gali tam tikrą procentą atlyginimo atsidėti ateičiai ir reguliariai investuoti, jis turėtų apie tai susimąstyti“, – tvirtino pašnekovas.
Drąsiau investuoja į tai, ką gali matyti prieš akis
Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius pastebėjo, kad kalbant apie investavimą į skirtingas turto klases vis aktyvesnis tampa jaunimas. „Nauja karta jau žino, kad reikia pačiam pasirūpinti savimi, o ne laukti pagalbos iš valstybės“, – kalbėjo jis.
Pašnekovo nuomone, vyresnės kartos šalies gyventojai atsargiau žiūri į investavimą, nes vadovaujasi liūdnesne patirtimi, kurią turėjo su investiciniais čekiais ar per paskutinę finansinę krizę: „Taip išsivysto saugumo jausmas nerizikuoti. Iš kitos pusės lietuviai pakankamai aktyviai investuoja į nekilnojamąjį turtą, kuris yra pakankamai saugus, kaip užsitikrinimas lėšų pensijai“.
Kad Lietuvos gyventojai kaip saugiausią investiciją palankiausiai vertina nekilnojamąjį turtą, patvirtina ir turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Respondentų, paklausus, kuri turto klasė jiems atrodo patikimiausia investuoti, net 52 proc. įvardijo būstą, 31 proc. – būstą nuomai. Kas penktas (22 proc.) rinkosi pensijų fondus, 21 proc. – auksą, 10 proc. – indėlius.
Vis dėlto T. Pilipavičius priminė, kad investicijos į nekilnojamąjį turtą nėra pačios pelningiausios: „Gyventojai tai renkasi, nes visada gali pamatyti, kad butas vis dar stovi, o į akcijas bijoma investuoti, nes jų kainos labai greitai svyruoja. Kai investuoji į akcijas, kasdien gali matyti kainų pokytį. Sakykime, vieną dieną ima ir kaina nukrenta perpus, o kai turi butą, gali nesukti galvos dėl kainos, jis ir toliau stovi“.
Pagal „INVL Asset Management“ pernai metų Lietuvos investicijų indeksą, Lietuvos įmonių akcijų grąža praėjusiais metais siekė 17 proc., būsto nuomai – 7,7 proc., būsto kainos – 3,6 proc., Lietuvos ilgalaikių obligacijų – 0,4 proc. Svarbu paminėti, kad infliacija šalyje pernai siekė 3,7 proc.
Pasiteiravus, kas turėtų pasikeisti Lietuvoje, kad gyventojai drąsiau rinktųsi ir kitas turto klases investicijoms, Investuotojų asociacijos vadovas teigė, kad kalbant apie pasirinkimą kaupti ir investuoti pensijų fonduose gyventojams reikalingas stabilumas. „Kuo didesnis stabilumas, tuo daugiau žmonės tiki sistema, įpranta prie taisyklių ir nebebijo rizikuoti. O dabar, pavyzdžiui, su antros pakopos pensijų fondais taisyklės nuolat keičiamos, tai gyventojai nežino, ką daryti ir atsargiau renkasi tokį investavimo būdą“, – svarstė T. Pilipavičius.