Jei taip ir toliau, gyvensime kaip meksikietiškoje telenovelėje

Ar kaime skurdžioje šeimoje gimęs vaikas Lietuvoje turi tokias pačias galimybes mokytis ir kilti karjeros laiptais kaip mieste augantis jaunuolis? Nors ekspertai teigia, kad taip turėtų būti, jų vertinimas vienareikšmiškas – taip tikrai nėra. Vis dėlto statistika rodo, kad situacija Lietuvoje dar ne tokia bloga.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, kad studijos yra prieinamos visiems gyventojams „pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus“, o nemokamos studijos garantuojamos gerai besimokantiems vidurinėje mokykloje.

Vis dėlto dar 2012 m. atliktas tyrimas „Aukštasis mokslas: kokybė ir prieinamumas“ atskleidė, kad Konstitucijoje įtvirtinta nuostata garantuoti studijas pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus Lietuvoje nėra sėkmingai įgyvendinamas.

Tyrimo metu buvo apklausti jaunuoliai studijuojantys ekonomiką, politikos mokslus, teisę ir psichologiją Vilniaus universitete. Šios studijų programos tyrimo metu laikytos prestižinėmis. Taip pat įtraukti studentai iš Lietuvos edukologijos universiteto, kuris universitetų reitinge yra sąrašo pabaigoje.

„Tyrimo metu akivaizdžiai pasimatė, kad iš aukštesnio sluoksnio kilusių vaikų santykinai daugiau reprezentuojama tose prestižinėse studijų programose“, – DELFI sakė tyrimą atlikęs VU profesorius Romas Lazutka.

Ši apklausa parodė, kad VU studijuoja daug daugiau jaunuolių, kurių tėvai turi aukštąjį išsilavinimą, dirba vadovaujantį darbą, gauna aukštas pajamas ir gyvena mieste. Pavyzdžiui, iš 128 apklaustų VU studentų, 55 tėvai per mėnesį uždirbo daugiau nei 1000 Eur, o iš 117 LEU apklaustųjų, studentų turinčių tokias dideles pajamas gaunančius tėvus buvo 7.

Tyrimo išvados nedžiuginančios, teigiama, kad nuo pačio jaunuolio pastangų priklauso toli gražu ne viskas, daugiau lemia jo tėvų socialinė ir ekonominė padėtis.

„Grupių atstovavimas pagal prestižines studijų programas gali priklausyti nuo mokinių ugdymo sąlygų, kurios yra skirtingos skirtingose socialinėse grupėse. Tėvų profesinis statusas ir pajamos šiuo požiūriu yra svarbiausi kintamieji“, – rašoma tyrimo išvadose.

DELFI kalbinta, bet nenorėjusi minėti savo pavardės, vienos kaimo mokyklos mokytoja Rita nesistebi tokiais rezultatais. Ji pasakoja nuolat matanti, kad vaikai, kurie kilę iš socialinės rizikos šeimų, dažniausiai nelabai stengiasi mokytis, nes neturi palaikymo šeimoje.

„Ne kartą girdėjau, kam man reikia mokytis, mano tėvai vis tiek neturi pinigų, todėl aš negalėsiu niekur studijuoti. Jų tėvams visiškai nerūpi vaikų pažymiai. Mes stengiamės kažką pakeisti, juos ugdyti, bet, deja, viskas prasideda šeimoje ir jei šeimai nerūpi, nerūpi ir pačiam vaikui“, – tikina Rita.

„Nordea“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, visiems piliečiams gerovės valstybėse turėtų būti sudarytos lygios galimybės prie startinių pozicijų, deja, taip nėra. Jo teigimu, akivaizdu, kad vaikas gimęs nepasiturinčioje šeimoje turi ir prastesnes galimybes siekti mokslų, automatiškai jis ateityje gauna prastesnį darbą ir suaugęs pats gyvena skurde.

„Žmonės jaučia, kad ne nuo jų pastangų priklauso jų materialinė ir visa kita gerovė. Nesvarbu, tu gimęs skurdžioje šeimoje ar provincijoje, tu turėti galimybę pakilti pajamų ir turto laipteliai į viršų.

Prisiminkime tas Pietų Amerikos telenoveles, ten nėra socialinio mobilumo, žmonės gimę skurde ten ir pasilieka. Vienintelis būdas pakilti – nebent ateis princas ant balto žirgo ir pasiims lūšnyne gyvenančią gražią mergelę. Tai yra vienintelis būdas pakilti socialiniu laipteliu į viršų. Nelinkėčiau, kad būtent taip būtų ir Lietuvoje“, – teigia Ž. Mauricas.

Ne viskas taip blogai

Vis dėlto, jei pažiūrėtume į bendrą Europos kontekstą, situacija Lietuvoje dar ne tokia tragiška. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad Vakarų valstybėse situacija dar blogesnė.

Štai tarptautiniame 15-mečių pasiekimų tyrime PISA matoma, kad iš skurdžių šeimų kilusių Lietuvos vaikų rezultatai ir yra prastesni už pasiturinčiai gyvenančių, vis dėlto pagal šį rodiklį net šiek tiek viršijame Europos vidurkį, čia mes prilygstame Jungtinei Karalystei ir Švedijai.

O štai tokiose šalyse, kaip Prancūzija, Vokietija, Belgija ar net Šveicarija, vaikai kilę iš skurdesnių šeimų rodo kur kas blogesnius rezultatus ir pagal šį rodiklį gerokai nusileidžia Europos vidurkiui.

Ž. Mauricas taip pat ragina atkreipti dėmesį ir į visuomenės mobilumo rodiklį, kuris rodo, kiek žmonių kasmet iš žemesnio socialinio sluoksnio pakyla į aukštesnį.

„Tai reiškia, kad kiekvienas gali, jei įdeda savo pastangų ir darbo, pakilti aukščiau. Tose visuomenėse, kuriose yra labai sustabarėjusi struktūra, yra 20 proc. elito ir jis ten lieka arba 20 proc. skurdžiausių per gyvenimą taip ir nepakyla aukštyn.

Kaip pavyzdys būtų Brazilija arba Pietų Afrikos respublika, jei gimei lūšnyne, gavai prastą išsilavinimą, atitinkamai gavai prastą darbą ir tada prasideda visos kitos problemas. Didelė tikimybė, kad tu ir liksi tarp 20 proc. skurdžiausių.

Tai, manau, esminis rodiklis, nes pasidaro ne tiek svarbu, kokia ta nelygybė, ji gali būti ir didesnė, bet svarbiausia, kad išliktų mobilumas. Jei to mobilumo nebėra, jei yra visuomenės sustabarėjimas ir susiskaldymas, tada turėtų skambėti pavojaus varpai, nes yra tam tikrų socialinių neramumų ir nepasitenkinimo grėsmė“, – aiškina ekonomistas.

Eurostat duomenimis, socialinis mobilumas Lietuvoje nėra labai prastas. 2015 metais 15,2 proc. žmonių tapo turtingesni ir pakilo į aukštesnį socialinį sluoksnį. Labai panašus procentas buvo ir Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje ar Vokietijoje. Visose šiose valstybėse socialinis mobilumas neviršijo 16 proc., o ES vidurkis siekia 16,1 proc.

Beje, ta pati problema kamuoja ir Jungtines Amerikos Valstijas. 2013 metais atliktas tyrimas parodė, kad teritorijose, kur mažiau viduriniosios klasės atstovų, gimę vaikai turi daug mažesnes galimybes pakilti socialiniais laipteliai į viršų.

Vis dėlto šiame tyrime įdomiausia ne tai, kad neturtingų tėvų vaikai dažnai lieka skurde. Pasirodė, kad nėra ir koreliacijos tarp socialinio mobilumo ir skirtingų valstijų mokestinių politikų. Pavyzdžiui, socialinio mobilumo nepadidino tai, kad mažiau uždirbantiems buvo suteikiamos mokestinės lengvatos ar papildomi pinigai už vaikus.