Už pastangas buvo atlyginta ne tik sėkminga įvykio baigtimi. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 4-osios komandos ugniagesius gelbėtojus Andrejų Kutovičių ir Rolandą Narkevičių bei Dvarčionių gyventoją Rišardą Rimleiną prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Valstybės apdovanojimai vyrams įteikti 2011 metų vasario 16 dieną.

DELFI domėjosi, kaip dabar gyvena prieš trejus metus visas masinės informacijos priemones apskriejusios istorijos dalyviai. Su dviem iš jų pavyko susisiekti.

Ekstremalūs atvejai – darbo kasdienybė

Tuomet Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 4-osios komandos skyrininku dirbęs A. Kutovičius tebėra gelbėtojas, tad ekstremalūs atvejai – jo kasdienybė. „Gaila tik, kad ne visada, kai atvykstame, galime žmonėms padėti. Tas atvejis Dvarčionyse šia prasme buvo laimingas – turėjome laiko rezervą ir galėjome išgelbėti žmones“, - sakė A. Kutovičius.

Su bendradarbiais vyras yra skaičiavęs, kad jų pamaina per dvidešimt metų išgelbėjo apie dešimt žmonių - iš tokių situacijų, kad išskyrus juos, niekas kitas nebūtų galėjęs padėti.

„Įdomu ir tai, jog per tą laikotarpį tik vienas atėjo pas mus ir pasakė „ačiū“. Nežinau net jo pavardės. Tačiau kiek pamenu buvo vienas sudėtingesnių gaisrų gesinimų. Iš ugnies išgelbėjome vyrą, kuriam buvo nustatytas 75 proc. kūno nudegimas. Porą metų gydėsi ligoninėje, o grįžęs susirado mūsų pamainą, kad padėkotų. Tai – išskirtinis atvejis, kuris paliko pėdsaką visam gyvenimui“, - sakė ugniagesys.

Dėl nedėkingumo A. Kutovičius žmonių nekaltina, nes „nelaimės akivaizdoje jiems tikriausiai ne tas galvoje būna“.

Negali pamiršti vaikų

Gelbėjimo operacija Dvarčionyse, už kurią buvo apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, A. Kutovičiui neatrodo išskirtinai sudėtinga.

„Vis dėlto, labiausiai paliečia ne techniškai sunkūs atvejai, o kai žūva vaikai. Negali to užmiršti“, - sakė DELFI pašnekovas.

Ugniagesiu gelbėtoju jis dirba jau du dešimtmečius ir, kaip teigė, per tą laiką nė karto nepagalvojo apie ramesnį darbą. „Patinka ir gerbiu”, - sakė valstybinį apdovanojimą gavęs vilnietis.

Žvejojo atskirai

R. Rimleinas taip pat gerai prisimena paskutinį 2010-ųjų kovo sekmadienį. Jis tądien žvejojo kitoje vietoje, nei kaimynas: Dvarčionių tvenkinys – ne vienas vandens telkinys, o keli, susiformavę vietoje anksčiau eksploatuoto molio karjero.

„Jis buvo ant vieno ežero, o aš ant kito. Galvoju, eisiu pažiūrėt, kaip jam sekasi – kimba ar nekimba. Prieinu, arčiau – o jis jau po ledu. Kaip paskui sakė, jau kokias dvidešimt minučių buvo įlūžęs ir vandenyje kapanojosi. Nusirengiau striukę, atsiguliau ant ledo ir laikiau jį, kad nenuskęstų, kol atvyko gelbėtojai, nes nepajėgiau iškelti: buvo labai sunkus, o dar šlapiais drabužiais“, - pasakojo netoli tvenkinio gyvenantis vidutinio amžiaus vyras.

Pasak R. Rimleino, gelbėtojus iškvietė pro šalį ėjęs žmogus. „Bandė pats gelbėti, bet įlūžo, o aš lengvas, tai mane ledas laikė”, - prisiminė. Kol atvyko ugniagesiai, žvejys buvo kelis kartus paniręs, bet jis laikė žmogų ir laukė.

Kalbėjo su dievais

„Ką daugiau galėjau daryti? Bandžiau raminti, šnekinti, bet jis jau su dievais kalbėjo – tiek buvo sušalęs“, - pasakojo R. Rimleinas.

Kai išgirdo ugniagesių gelbėtojų sireną, jam pasidarė kiek ramiau. Tačiau gelbėtojai ne iš karto juos pamatė, o kai bandė prisiartinti prie įlūžusiojo ir jį laikančio žvejo, patys įlūžo.

„Pradėjau šaukti, kad nesiartintų, mestų virvę. Tai jie taip ir padarė – iš trečio karto man ją atmetė. Bandydamas ja perjuosti vandenyje esantį kaimyną, pats įlūžau. Nusiyriau prie jo, po rankomis korpusą apsukau virve ir gelbėtojai ištraukė“, - pasakojo Vilniaus rajono gyventojas.

Du kartus buvo ant ribos

„Dabar viskas su juo normaliai. Nors, kaip pasakojo, prisimena tik kaip įlūžo, o kuo baigėsi – nebe. Kai mus ištraukė, gelbėtojai greitai surašė visus duomenis ir pasiūlė parvežti mane namo. Bet iki jų tik 150 metrų, tai aš visas šlapias parėjau, guminius batus į rankas pasiėmęs“, - prisiminė R. Rimleinas.

Paklaustas, ar pats nesusirgo, vyras sakė, kad ne, nes grįžęs išgėrė degtinės. „O šiaip tai nebuvo kada labai galvoti, viską dariau automatiškai. Negalvojau, kad galiu žūti, paskęsti. Du kartus gyvenime jau buvau buvęs ant ribos, nes šokinėjau parašiutu, kariuomenėje desantininkų būryje tarnavau“, - sakė Dvarčionių gyventojas, pridurdamas, jog nelaimės akivaizdoje daug negalvoji: reikia gelbėti žmogų ir gelbėji.

Jo kaimynas po įsimintino sekmadienio žvejybos neatsisakė. „Tik nežinau, ar ant ledo žvejoja. Nemačiau“, - sakė R. Rimleinas, pridurdamas, jog pats nėra didelis poledinės žūklės mėgėjas.

Herojiškų istorijų žinote ir jūs? Siųskite jas mums. Geriausias istorijas DELFI publikuos viešai. Jų herojams atiteks vertingi prizai, jie bus apdovanoti Lietuvos Respublikos Prezidentūroje ir pagerbti Prezidentės Dalios Grybauskaitės.

Sąlygos ir trukmė

1. Esė konkursas vyksta nuo lapkričio 18 d. iki gruodžio 9 d. Konkursas pratęstas iki gruodžio 16 d.
2. Esė skaičius nėra ribojamas. Tas pats skaitytojas gali atsiųsti kelias esė.
3. Skaitytojai savo esė gali papildyti fotografijomis ar vaizdo medžiaga.
4. Esė kviečiame siųsti el.paštu: pilieciai@delfi.lt, laiške nurodant dalyką „Konkursui Herojai tarp mūsų“. Taip pat reikia nurodyti savo kontaktus (vardą, pavardę, el. paštą, telefoną. Jei norima, kad nebūtų skelbiama pavardė arba skelbiamas tik slapyvardis – reikia nurodyti jį. Šių duomenų mums reikia tam, kad galėtume susisiekti laimėjimo atveju).
5. Dalyvaudamas konkurse skaitytojas sutinka su konkurso tvarka ir sąlygomis.
6. Autorius, pateikiantis nuotrauką ar vaizdo medžiagą konkursui, suteikia DELFI teisę laisvai disponuoti medžiaga savo nuožiūra. Nuotrauka ar video tampa portalo nuosavybe.

Laukiame Jūsų istorijų!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (18)