Buvusi Seimo vadovė L. Graužinienė sakė į politiką grįžti nebijo, nes tiek, kiek teko išgyventi jai, mažai, kam teko.
Kritikos nebebijo
Po 2016 metų Seimo rinkimų, kuriuose Darbo partija pasirodė itin prastai, L. Graužinienė paliko partiją, atsisveikino ir su Seimo pirmininkės postu.
Praėjus ketveriems metams, L. Graužinienė, raginama Ukmergės gyventojų, nusprendė dar kartą išbandyti jėgas rinkimuose.
„Tikrai bendraujant su žmonėmis Ukmergėje daug kas ragino tai daryti. Ir ilgai pasvarsčiusi pagalvojau, kad kodėl gi nesudalyvauti rinkimuose vienmandatėje apygardoje“, – Delfi apie savo apsisprendimą pasakojo ji.
Vienintelis aspektas, kuris politikei kelia nerimą – galimas darbo pakeitimas.
„Daugiausiai buvo pamąstymai ar vėl keisti darbo pobūdį, jei kartais rinkėjai patikėtų. Dabar jau ketvirti metai kaip dirbu savo audito srityje. Žinote, visą laiką pasveriami visi argumentai“, – aiškino L. Graužinienė.
Beveik ketverius metus iš viešumos pasitraukusi politikė teigė, kad į viešąjį lauką grįžti nebijo.
„Tikrai nėra to jausmo, tas jausmas yra praėjęs. Nes tiek, kiek teko man atlaikyti, tai turbūt vienetams politikų teko. Taigi, skūra mano stora, man tai visiškai nebeveikia“, – sakė pašnekovė.
Jeigu Seimo rinkimai L. Graužinienei sėkmingi nebus, turi ji ir kitą planą.
„Viskas priklausys nuo žmonių apsisprendimo. (…) Jeigu bus kitoks sprendimas ir aš nebūsiu išrinkta į Seimą, dar yra laiko, kartu su suburtu komitetu vesiu į savivaldą ir toliau dalyvausiu politikoje. Toliau žingsniuodama tuos žingsnius į priekį ir ruošiuosi mero rinkimams, ir savivaldos“, – kalbėjo politikė.
Paklausta, ar sieks tapti Ukmergės mere, L. Graužinienė patikino, kad taip.
„Ruošiuosi tam, nes žmonės tikrai nori pokyčių, nori burtis į komitetą, tikrai jiems padėsiu tai padaryti“, – kalbėjo ji.
Partijos nebetenka prasmės
Šį kartą rinkimuose L. Graužinienė dalyvauja viena, be jokios partijos pagalbos. Taip apsisprendė dėl to, kad žino, kokios partijos yra iš vidaus.
„Nepriklausau jokiai partijai šiuo metu ir artimiausiu metu nesiruošiu jokiai priklausyti. Negaliu pasakyti, kad atsikandau, tai būtų per griežtas žodis. (…) Bet šiaip esu nusivylusi pačia politine sistema, nebeliko ideologinės kovos, ryškių takoskyrų. Viskas nuėjo į lengvą populizmą, trumpalaikius sprendimus. Tikrai nėra sveika pačiai valstybei, kada politinės partijos vaikosi tik rinkėjo balso ir visiškai negalvoja apie strateginius valstybės klausimus.
Partijos prarado savo tikrąjį partinį pašaukimą burti žmones pagal ideologines pažiūras. Ir ta kova vyksta daugiau asmeninė, kažkokių priekaištų ieškojimo, bet ne ideologinė kova“, – pastebėjimus apie dabartinį politinį laukė bėrė L. Graužinienė.
Politikė pasakojo, kad dalyvavo keliuose pokalbiuose su buvusiais Darbo partijos nariais, tačiau apsisprendė rinkimuose dalyvauti viena.
„Netenka tos partijos prasmės, todėl žmonės nuo jų faktiškai ir nusisuka“, – išvadą pateikė L. Graužinienė.
Buvusi Seimo vadovė teigė, kad patekusi į parlamentą norėtų dirbti Audito komitete.
„Jame ir dirbau visą laiką, būdama Seime. Tikrai matau, kad trūksta auditinės priežiūros, trūksta pagalbos iš Seimo pusės Valstybės kontrolei. Norėčiau dirbti tam, kad būtų galima žiūrėti, kam tikslingai yra išleidžiamos valstybės lėšos – tai mūsų visų pinigai“, – kalbėjo ji.
Pašnekovės planuose – darbas Mišrioje Seimo narių grupėje.
„Dėl politinės jėgos dar tikrai nesvarstau. Seime yra galimybė dirbti ir Mišrioje Seimo narių grupėje, mano toks pirminis matymas. Jeigu rinkėjai manimi patikėtų, tarčiausi su rinkėjais, žiūrėčiau, kurie rinkėjai mane labiau palaikė, atsižvelgčiau į jų nuomonę“, – apie galimą prisijungimą prie kažkurios Seimo frakcijos kalbėjo politikė.
Išvardijo šio Seimo problemas
Iš šalies stebėjusi šios kadencijos parlamento veiklą, L. Graužinienė įvertino ir dabartinio Seimo vadovo Viktoro Pranckiečio situaciją.
Jis, pasikeitus valdančiosios koalicijos sudėčiai, nesitraukė iš posto, vėliau paliko valdančiąją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir rinkimuose dalyvaus su Liberalų sąjūdžiu.
L. Graužinienė teigė, kad būti Seimo vadovu nėra lengvas darbas.
„Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad nėra lengva Seimo pirmininkams dirbti, nes jie negali būti frakcijos nariais. Ir tam tikra prasme juos Seimo statutas atriboja nuo politinio bendravimo, nes jis turi būti lygus visiems, vienodai bendrauti. Tada natūraliai kyla tam tikri nesusikalbėjimai, nesusipratimai.
Nes ta partija, kuri deleguoja Seimo pirmininką, be abejonės, nori, kad jis pirmiausia atsižvelgtų į jų norus, reikalavimus. Tai tas konfliktas yra savaime užprogramuotas. Nes tikrai yra labai sunku rasti tą balansą“, – tikino ji.
Buvusi parlamento vadovė tikino, kad šie konfliktai trukdė normaliam Seimo darbui.
„Tai tikrai buvo labai negera situacija, kadangi tai akivaizdžiai trukdė. Net ir tam tikrų pareigūnų paskyrimui. Paimkime, kad ir tą patį kanclerį Seimo, Seimo vadovas teikia, o Seimas nebalsuoja. Arba valdantieji iš karto atsisako palaikyti. Tai jau yra požymis, kad neveikia visa sistema, yra trukdžiai. Tų problemų buvo“, – Delfi sakė kandidatė L. Graužinienė.
Trumparegiška valdžia
L. Graužinienė pasakojo šioje Seimo kadencijoje pastebėjusi daug pykčių dėl asmeniškumų, pasigedo opozicijos vaidmens.
„Praktiškai valdančiojoje daugumoje veikė tik valstiečiai, visos kitos frakcijos buvo tik priedai prie balsavimo. Kiek suprantu, bendro darbo tokio ten nelabai buvo. Kitas aspektas – labai silpnai veikė opozicija. Gal buvo daugiau asmeniniai ginčai, priekaištai, tačiau dėl esminių klausimų buvo sudėtinga situacija.
Kad ir pandemijos atveju, tikrai pritrūko opozicijos balso ir kontrolės – dabar tikrai matome, kad į viešumą lenda ir viešųjų pirkimų klausimai, lėšų panaudojimai. Tai man kyla klausimas, ką tuo metu veikė opozicija ir kodėl nebuvo vykdoma tinkama kontrolė“, – sakė L. Graužinienė.
Politikė teigė, kad labiausiai pasigedo diskusijų.
„Ta valstiečių didelė dauguma, atrodė, valdė viską. Tada, kada nėra diskusijos, parlamente tai yra nesveika, valstybei pačiai nėra gerai“, – aiškino ji.
Gana griežtai L. Graužinienė įvertino ir valdančiosios daugumos senjorams išdalintas 200 eurų vienkartines išmokas.
„Ar vertinčiau labai blogai tą kadenciją? Teigiamai vertinčiau tai, kad daug dėmesio buvo skirta socialinės atskirties mažinimui. Tačiau tie sprendimai buvo trumpalaikiai, ilgalaikėje perspektyvoje jie iškels dar daugiau problemų. Nes žmonės yra įpratę pinigus gauti nedirbant. Kad ir pensininkams, tie 200 eurų, gal jie kartą pavalgys skaniau.
Bet jis norės ir po pusės metų taip skaniau pavalgyti, ar geriau gyventi, batus nusipirkti. Tai yra trumpalaikis sprendimas, kuris užprogramuoja ateityje tam tikrus lūkesčius žmonių. Jie vėl bus neišpildyti. Norisi, kad politikai priimtų ilgalaikius sprendimus, kurie turėtų ilgalaikę naudą“, – interviu metu sakė L. Graužinienė.
Delfi primena, kad Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.