Į Seinus teks važiuoti aplinkkeliu

Jeigu Marijampolės ir Kauno krašto gyventojai apsipirkti į Lenkiją dažniausiai važiuoja Via Baltica vadinamu keliu, per Kalvarijos–Budzisko pasienio kontrolės punktą, tai dzūkams ir kitiems Pietryčių bei Rytų Lietuvos gyventojams kaimyninę šalį arčiau pasiekti per Lazdijus–Aradnykus. Tiesus, platus ir beveik tuščias kelias nuo Lazdijų miesto iki valstybės sienos mena laikus, kai čia driekėsi keliolikos kilometrų skubančiųjų patekti už „geležinės uždangos“ eilės, o iš to sienos artumo visame rajone dygo kolūkinio baroko stiliaus muitininkų namai.

Dabar, jei kas prie sienos ir sustoja, tai tik Lenkijos pusėje, prie pinigų keitėjų kioskelių arba papietauti abipus kelio dygstančiose užeigose. Bet kulinarinį pasienio turizmą palikime kitam kartui – manęs laukia Seinai ir Suvalkai.

Deja, kelionė užtruko ilgiau, negu galėjau tikėtis, nes už 8 kilometrų nuo sienos, toje vietoje, kur šakojasi keliai į Augustavą ir Seinus, lenkų kelininkai įrenginėja žiedinę sankryžą. Kelio atšaka į Seinus dėl to uždaryta, o eismą reguliuojantys darbininkai nukreipinėja automobilius aplinkkeliu, pailginančiu kelionę beveik 3 kartus. Svarbiausia nepražiopsoti, kada pasukti iš Lazdijų–Augustavo kelio, nes apylanką nurodančių ženklų nėra tiek daug, kaip esame įpratę Lietuvoje.

„Biedronka“ remontuojama

Kita staigmena manęs laukė Seinuose, kur sustojęs lietuvių pamėgtos „Biedronkos“ aikštelėje nosimi atsirėmiau į statybų tvorą. Šiltinimo putos plokštes nešioję darbininkai paaiškino, kad parduotuvė uždaryta remontui, kurio metu bus išplėsta ir modernizuota, kad pajėgtų aptarnauti padidėjusį pirkėjų srautą.

Besižvalgydamas patvoriais, kitoje aikštelės pusėje negalėjau nepastebėti lietuviškų motyvų – restorano „Rūta“ ir prie jo veikiančios lietuviškų maisto prekių parduotuvės. Lietuvos gamintojų sausos rūkytos dešros ten parduodamos nuo 29 zlotų (6,78 euro) už kilogramą, vytintos – 35 zlotų (8,18 euro), šalto rūkymo nugarinė – 38 zlotai (8,88 euro). Lietuviškai kalbančių pirkėjų pastebėti neteko, bet vietiniai lenkai atėjo nusipirkti šaldytų cepelinų.

Kitoje Gegužės 1-osios gatvės pusėje šią vasarą atsidarė lietuviško „Vynotekos“ tinklo parduotuvė, skirta ieškantiems lietuvio skoniui įprastų gėrimų lenkiškomis kainomis.

Nėra draudimo pardavinėti spiritą

Vos įžengus į nedidelę lietuviško tinklo prekybos salę, pardavėja iškart sveikinasi dviem kalbomis. Parduotuvėje pavyko sutikti šio prekybos tinklo atstovybės Lenkijoje vadovą Aleksandrą, kuris papasakojo, kad pirkėjai iš Lietuvos įsigudrino ne tik prisipirkti čia pigesnio mūsų šalies gamintojų alaus, bet ir paskui, jį suvartoję, priduoti skardines lietuviškuose taromatuose, laimėdami dar po 10 eurocentų. Nes Lenkijoje užstato sistema taikoma tik stiklinei tarai.

„Pigiausias mūsų pardavinėjamas lenkiškas 4,8 stiprumo „pilsner“ tipo alus kainuoja 1,39 zloto (0,32 euro) už pusę litro, bet dabar išpirktas. Tiesa, jam depozito nėra, nes skardinės lenkiškos. Degtinę po 16,29 zloto (3,80 euro) perka ir patys lenkai. Seinuose pigiau nerasite, gal tik Suvalkų „Kauflande“ būna dar pigesnės – po 15,99 zloto (3,74 euro), bet ne kasdien“, – pasakojo Aleksandras.

Jo teigimu, bulgariško brendžio butelio kaina to paties tinklo Lietuvos ir Lenkijos parduotuvėse skiriasi 3 eurais.

„Lietuviai čia labai sutaupo ir būtent, ko nesitikėjome atidarydami parduotuvę, kad alaus parduosime ne vieną ir ne dvi paletes per dieną. Ir ne tik pigiausius gėrimus, pavyzdžiui, litrinis visame pasaulyje žinomo prekės ženklo butelis viskio kainuoja 91,99 zloto (21,49 euro), o Lietuvoje už 25 eurus per akciją pardavinėjame“, – sakė lenkiškos „Vynotekos“ vadovas.

Skirtingai nei Lietuvoje, Lenkijoje nėra draudimo prekiauti spiritu, todėl Seinuose įsikūrusios lietuviška parduotuvė siūlo pirkėjams 95 proc. stiprumo rektifikuotą lenkišką premium kokybės skystį po 42,39 zloto (9,90 euro) už 0,5 litro butelį. Pardavėja sako, kad jį perka lietuviai, mėgstantys kurti namų gamybos vaisių ir uogų užpiltines.

Mano akivaizdoje pirkėjai, atvažiavę į Seinus iš Alytaus, prisikrovė į krepšį įspūdingą kiekį savo mėgiamo alaus po 2,99 zloto (0,70 euro) už pintos dydžio skardinę.

„Žinok, lenkiško alaus taip ir nepamėgau. Ar aš nemoku jo išsirinkti, ar jie gamina pagal savo skonį,“ – atviravo Kęstu prisistatęs vyriškis ir dar sugrįžo prie lentynos paimti kelias skardines kito prekės ženklo alaus po 1,99 zloto (0,46 euro) už pusės litro skardinę.

Bulvių maišas – 1,75 euro

Palieku Seinus besiklausydamas žmonos samprotavimų, kas ištiks mūsų šalies taros užstato sistemą, jeigu vis daugiau lietuvių pirks lietuvišką alų be depozito Lenkijoje, o skardines sugrūs į taromatus Lietuvoje. Pakeliui į Suvalkus dar spėju nusistebėti automobilio „Audi A6“ su baltarusiškais valstybiniais numeriais vairuotojo įžūlumu svečioje šalyje aplenkti Lenkijos pašto mikroautobusiuką per dvigubą ištisinę liniją gyvenvietės ribose.

Suvalkų „Kaufland“ prekybos centro aikštelėje darbo dieną tokios automobilių ir žmonių daugybės, kokią ten mačiau prieš Kalėdas ir Velykas, rasti nė nesitikėjau. Tačiau du trečdaliai automobilių čia su lietuviškais numeriais, o prekybos salėje lenkiškai kalba tik pardavėjos.

Kad stumdyti vežimėlį nebūtų pernelyg lengva, iškart kraunu į jį 15 kg maišą gražių didelių lenkiškų bulvių, kainuojantį 7,50 zloto (1,75 euro). Kilogramo kaina – 0,50 zloto (0,12 euro). Sufasuoti šviežios kiaulienos gabalai pernelyg dideli, kad mūsų negausi šeima juos pajėgtų suvalgyti, o ir kaina nesiskiria nuo tos, kurią mačiau „Maximoje“ per akcijas. Užtat randu savo mėgiamų dešrelių „Berlinki“ po 12,90 zloto (3,01 euro) už kilogramą. Litrinis butelis pasterizuoto 2 proc. riebumo pieno „K-Classic“ kainuoja 1,95 zloto (0,46 euro). Už jo atitikmenį „Maximoje“, parduodamą su prekiniu ženklu „Farm Milk“, sumokėčiau 0,69 euro, o į akciją „Patikrinta Lenkijoje“ lietuviškas prekybos tinklas įtraukė tik virintą pieną.

Lenkišką kefyrą perku išpilstytą į 0,5 litro indelius, nes įsitikinau, kad tai patogiau, negu litriniai buteliai. Kaina – 0,95 zloto (0,22 euro) už 0,5 litro. 400 g 12 proc. riebumo grietinės parduodama už 2,29 zloto (0,54 euro), o štai sviestas pastaruoju metu sparčiai brango ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, todėl „Kauflande“ taip ir neradau tokio, kuris būtų akivaizdžiai pigesnis.

Baltarusiai perka ne pačius pigiausius gėrimus

Artėdamas prie kasų neišvengiamai turiu eiti pro alkoholinių gėrimų skyrių, o ten lietuvių – kaip šventoriuje per atlaidus. Vyrai tylėdami ir šypsodamiesi neįtikėtinu greičiu krovė į vežimėlius lenkišką 5,2 proc. alų, kainuojantį po 1,89 zloto (0,44 euro) už pusės litro butelį. Tiesa, prie kasos paaiškėjo, kad prie šios kainos dar bus pridėta po 0,30 zloto (0,07 euro) už kiekvieną stiklo taros vienetą ir, greičiausiai, lietuviškas taromatas lenkiškų butelių nesuvirškins. Kiek brangesnis 5,6 proc. alkoholio lenkiškas alus kainavo 2,09 zloto (0,49 euro) už 0,5 litro butelį.

Pačios pigiausios degtinės „Kauflande“ tądien nebuvo, o pusės litro butelis 40 proc. alkoholio vodkos kainavo 19,49 zloto (4,55 euro). Stipriųjų gėrimų skyriuje lietuviai vežimėliais nesistumdė, tačiau ten pastebėjau nemažai baltarusių, nukėlinėjančius nuo lentynų toli gražu ne pačius pigiausius gėrimus – žinomų prekių ženklų brendį ir viskį.

Suvalkuose kiekvieno lietuvio širdį paglosto prekybos centrų rajone iš tolo pastebimas Lietuvos 1000-mečio gatvės pavadinimas. Jame įsikūręs buitinės technikos prekybos centras „Media Expert“, bet lenkiškomis šaldytuvų, televizorių ir skalbyklių kainomis pasidomėsiu kitą kartą.