Sovietinė statyba kaip reikiant praplėtė tuometinio Leningrado ribas, nes miesto valdžiai tada teko sukti galvą, kaip visus miestiečius aprūpinti stogu virš galvos. Ėmė dygti didžiuliai naujos statybos rajonai, iki pat šių dienų tuose sovietiniuose namuose gyvenantys savitą gyvenimą. Peterburgo Kupčino rajonas – vienas iš tokių, gimtasis premjero Medvedevo asfaltas ir mūras, čia gimė ir augo daug garsių rusų, gyveno žiauri pensininkė žudikė, gavusi pravardę Baba Jaga. Dar kalba, kad tai rajonas, kurio laukia drastiška renovacija – tokia, kokia ištiko Maskvą.

Įvažiuojant į Kupčino pasaulį, neapleidžia jausmas, kad viskas, su kuo nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo kovojo tiek daug didžių protų, nepaisant pastangų, čia pasiliko amžiams. Milžiniški pilki masyvai, šešiolikaaukščiai, devynaukščiai ir penkiaaukščiai savo svoriu užmarštin prislėgė kadaise čia ramiai tekėjusio ramaus kaimo gyvenimą. Identiški namai ir identiški jų kiemai, ir tai nieko nestebina: tokių galima pamatyti bet kuriame Rusijos mieste, galbūt kiek skiriasi nebent mastas.

Jei tokį pilką n-aukščių kosmosą vadinate namais, šis vaizdas neglumina, nes jis toks įprastas ir įaugęs į regos lauką, jog, atrodo, kad kitaip tiesiog negali būti. Kaip jaučiasi pirmą kartą į tokią vietą patekęs žmogus, belieka tik spėlioti. Pavyzdžiui, vokiečiai apie Dimitrovo gatvę (tai viena iš pagrindinių Peterburgo Frunzenskio rajono magistralių, esančių Kupčino teritorijoje) sukūrė kompiuterinį žaidimą, kurio pagrindinis veikėjas – septynmetis berniukas Petro: užkietėjęs rūkalius, nuolat kaulijantis cigarečių, vagiliaujantis, priekabiaujantis, įkyriai prašantis išmaldos ir lankantis prostitutę motiną.

Nepaisant visko, bendra pilkuma ir monotoniškas fonas ne kliūtis čia rengti gana įdomių ekskursijų. Juk čia Ingermanlandijos žemė (kur dėl didžiulio kiekio šiukšlių dabar čia praktiškai mažai kas auga, o iš visų pusių juntamas vienodų pilkų pastatų spaudimas), besididžiuojanti tiek labai sena ir turtinga istorija, tiek dabarties įdomybėmis. Yra net drabužių prekės ženklas, kur tiesiai šviesiai su pasididžiavimu parašyta: „Pagaminta Kupčino rajone“.

Geografijos pamokos – gatvėse

Peterburgo Kupčino rajonas įsikūręs pietinėje miesto dalyje, tai vienas didžiausių miegamųjų rajonų visame šiaurine Rusijos sostine vadinamame Sankt Peterburge. Kadaise čia buvusio kaimo, apie kurį užsimenama Švedijos kronikose, vietoje išdygusioje miesto dalyje gyvena per 410 tūkst. žmonių. Miestas mieste. Dar šį rajoną mini ir nemaloniame kontekste – linksniuoja kaip bene pavojingiausią Peterburgo rajoną, kur įvykdoma daugiausia nusikaltimų.

Elektriniu traukiniu iki Kupčino galima nusigauti iš dviejų stočių – Vitebsko ir Maskvos, užtruksite apie pusvalandį, o štai autobusu iš miesto centro – beveik valandą. Metro, be kalbų, nuvyksite greičiau, tačiau tų trijų metro stočių besiplečiančio metropolio gyventojų poreikiams patenkinti tikrai nepakanka.

Kaip DELFI pripažino vienas iš naujienų portalo „Novosti Kupčino“ įkūrėjų ir redaktorių Pavelas Švecas, rajonas metro stoties „Meždunarodnaja“ atidarymo laukė net 30 metų. Nepaisant to, šiuo metu transporto problema rajone tarsi jau išspręsta – žada statyti naujų metro stočių, rajone daug parkų, jie plečiami, tad tikrai netrūksta žaliųjų zonų.

Kaip teigia „Otkrytaja Rossija“ aktyvistas Sergejus Kuzinas, „po Krymo aneksijos“, rajone butų paklausa sumenko, nors kainos ir toliau išlieka gana didelės. „Kaip ten bebūtų, čia juk Peterburgas“, – pabrėžia. Štai vieno kambario butas Kupčino rajone kainuoja apie 1 mln. rublių (14,3 tūkst. Eur).

Šio rajono gatvių pavadinimai iš esmės susiję su Rytų socialistinio bloko valstybėmis ir jų realijomis – Belgrado, Bukarešto, Bela Kuno, Zagrebo, Hašeko. Anot P. Šveco, buvo laikas, kai Kupčino jaunimas „geografijos mokėsi iš gatvių pavadinimų“. Seniau vykdavę ir tikri kiemų karai. „Odesa“ kariavo su „Pentagonu“ ar „Karalyste“.

Per Kupčino rajoną, dar tais laikais, kai jo vietoje buvo kaimas, driekėsi pirmoji Rusijoje nutiesta „Carskoselskaja“ geležinkelio linija. Deja, realybė tokia, kad čia niekas neorganizuoja ekskursijų, praktiškai nėra istorinių paminklų, o ir tie, kurie yra, gyvuoja tik vietos istorijos entuziastų ir aktyvistų pastangomis: tai, kas seniau buvo rajono vietoje, praktiškai ištrinta iš atminties. Vienų iš senųjų kapinių vietoje dabar tvenkinys, kuriame visame Peterburge žinoma Baba Jaga – pensininkė, į gabalus sukapojusi savo kaimynę – skandino aukos likučius. Kaip ten bebūtų, šis rajonas iš esmės net senesnis nei pats dabartinis Peterburgas ir gali pasigirti dėmesio verta tiek praeitimi, tiek šiandiena.

Ne Puškinas ir ne Pavlovskas

Puškinas, Pavlovskas ir kiti istoriniai Peterburgo priemiesčiai turi savą istoriją, o štai čia – vietoje Kupčino – būta kaimo. Neseniai vienas vietos istorikas išleido knygą apie Kupčino rajoną „Keturi amžiai istorijos ir 50 metų šiandienos“, kur aprašė rajono istoriją. Oficialiai ji prasidėjo XVII amžiuje šias žemes užėmus švedams. Jie tuo metu pasišovė surašyti visus gyventojus, todėl dabar žinoma, kad kadaise ten būta kaimo. Žinomi net ir tada ten gyvenusių žmonių vardai.

„Dar iki pasirodant švedams, čia buvo kaimas, rusišku pavadinimu – Kupčinovo. Jo istoriją galima sekti praktiškai pagal kiekvieno amžiaus žemėlapį“, – sako P. Švecas.

Kaimas, kuriame būta beveik 50 namų, liovėsi egzistavęs 1964 metais prasidėjus masinėms gyvenamųjų namų statyboms. Nuo tada skaičiuojama naujoji rajono istorija.

Leningradas pradėjo augti, čia turėjo būti miesto centras, šalia metro stoties „Moskovskaja“. Ten, kur dabar stovi Leninas ir didžiulis pastatas, turėjo būti miesto centras. Deja, planams sutrukdė karas. Teko imtis kitų planų, jais remiantis rajonas imtas statyti kaip miegamasis, vadinamųjų chruščiovkų rajonas“, – pasakoja P. Švecas.

Kupčino rajonas dar vadinamas Piterio kebabų sostine. Čia šis gatvės maistas itin populiarus ir randamas kone ant kiekvieno kampo. Pavyzdžiui, netoliese metro stoties „Meždunarodnaja“, rasite neįprastai tvarkingą „tašką“, kur kebabą gausite kartu su juodomis polietileninėmis pirštinėmis. Tarsi norima klientus įspėti: žmones, neišsitepkite rankų.

Inteligentija Kupčino rajone

P. Švecas pasakoja, kad Kupčino rajone gyvena Peterburgo inteligentija: žmonės, kurie prieš tai gyveno komunaliniuose butuose miesto centre, o čia gavo naują būstą. Čia gimė Edita Pjecha ir šiandieninėje Rusijoje itin garsūs Dmitrijai – Medvedevas ir Nagijevas. Taip pat Ilja Oleinikovas ir grupės „Billy‘s Band“, dažnai koncertuojančios Vilniuje, lyderis Billy Novakas. „Billy‘s Band“ repertuare netgi yra daina iškalbingu pavadinimu „Kupčino – pasaulio sostinė“. Be to, kurį laiką šiame rajone pas draugus glaudėsi pats Viktoras Cojus, čia gyvavo ir pirmasis pogrindžio klubas.

Kupčino rajone pastatytas pirmasis visoje Sovietų Sąjungoje prekybos centras, kur buvo filmuojamas sovietinis filmas su Andrejumi Mironovu „Blondinė už kampo“.

„Žmonės iš komunalinių butų persikėlė čia, kur nebuvo jokių patogumų. Tik įsivaizduokite inteligentą, gyvenusį Nevos prospekte, ir staiga atsidūrusį čia, kaime. Net ir iš savo vaikystės – tai buvo devintasis dešimtmetis – pamenu, kad nusigauti iki centro jau buvo įvykis, ruošdavomės ir vykdavome visai dienai. Tai būdavo nuotykis“, – prisimena P. Švecas.

Pavyzdinės būklės namas

D.Medvedevo namas – niekuo neypatingas devynaukščių eilės narys, kokių Rusijoje nesuskaičiuojama daugybė, tačiau šiam daugiabučiui suteiktas „pavyzdinės būklės namo“ statusas.

Mokykla, kurioje mokėsi Rusijos premjeras, visai netoli. Tai tik dar vienas sovietinės statybos mūras, tiesa, renovuotas. Be to, prie mokyklos neseniai pristatyta futbolo aikštė ir baseinas (net du kartus didesnis nei pati mokykla), ant kurio sienos puikuojasi „Gazprom“ logotipas. Svarbu akcentuoti, kad ši Rusijos bendrovė prie mokyklų stato stadionus.

D.Medvedevo namo kieme – puikus kelias. „Čia gi Medvedevas gyveno, ko kito tikitės? O šiaip daug problemų tiek dėl gatvių, tiek dėl kiemų. Dauguma kiemų apgailėtinos, tiesiog apverktinos būklės“, – sako pašnekovas.

Mokykla, kur mokėsi Rusijos ministras pirmininkas, apjuosta masyvia tvora. „Tvorizacija pas mus vykdoma iš peties“, – šypsosi P. Švecas.

„Štai mokyklos pastatą apkalė kažkokiomis plokštėmis, apšildė. Kalbant apie mokyklas, tai tikrai neįprasta renovacijos praktika“, – rodydamas į D. Medvedevo mokyklą, samprotauja pašnekovas. Anot P. Šveco, jeigu premjeras nebūtų joje mokęsis, vargu, ar ši švietimo įstaiga būtų sulaukusi tokio dėmesio ir patobulinimų.

„Neseniai čia lankėsi, jiems su žmona kažkur rado daugiau ar mažiau pakenčiamą restoranėlį. Kol premjeras vakarieniavo, uždarė visą rajoną, gatves. Taigi atvažiuoja, prisimena šias vietas“, – konstatuoja P. Švecas.

Pagrindinės rajono problemos – kiemų ir gatvių būklė, vietų automobiliams statyti trūkumas. Tokie patys vargai kankina visą Peterburgą. Anot P. Šveco, valdžia Maskvoje netgi sumąstė, esą nevertėtų skatinti judėjimo automobiliais. Štai Peterburge, sako jis, valdininkai iki to dar nepriėjo, todėl tiesiami nauji keliai, statomi viadukai, vietoje mažų namelių dygsta daugiaaukščiai, tačiau apie vietas automobiliams niekas nepagalvoja.

„Pas mus daugiausia garažų visame mieste – apie 36 tūkst. 500. Kupčino rajonas iš keturių pusių ribojamas geležinkelių, o garažai išsibarstę šalia jų linijų. Prieš trejus metus rašiau straipsnį, kurio pagrindinė mintis buvo ta, kad naujų metro stočių statybos išnaikins dalį miesto parkų. Taip, jau pasijuto investicinis patrauklumas, kurį lemia būtent naujų metro stočių statybos. Štai, prisidengdami akvariumo idėja, ketina apstatyti Internacionalistų parką. Esą pagal planą ten bus tik prekybos kompleksas. Aišku, griauna ir garažus, o tai kelia konfliktų. Dabar nugriovė 2100, o jų vietoje statys naują gyvenamųjų namų kompleksą. Greitai nebeliks dar 2500 esančių netoliese“, – pasakoja pašnekovas.

Automobilių stovėjimo aikštelėmis niekas nesirūpina, tik sumąsto vis naujų ribojimų, todėl žmonės priversti automobilius statyti ant vejos, o tokia situacija kiršina gyventojus ir vairuotojus.

Yra problemų ir dėl prekybos metro perėjose, sako pašnekovas. Anot vietos gyventojo, ten klesti savarankiška juodoji rinka: „Kaip kokį dešimtą dešimtmetį, po truputį nedrąsiai tie dalykai grįžo. Kone metų prireikė, kol problemą išsprendėme“.

Kalbant apie švarą, yra vietų, kur vien šiukšlės, prisipažįsta P. Švecas, tačiau situacija mokslo įstaigose patenkinama.

Kaip Baba Jaga kaimynei galvą pjovė ir kitos rajono naujienos

Paskutiniu metu Kupčino rajone gana daug imigrantų iš Vidurio Azijos: jie čia dirba, gyvena, mokosi. Vietos gyventojai nelabai patenkinti ir vaisių bei daržovių baze, kur taip pat pluša labai daug atvykėlių. Ten netgi įvyko savotiškas perversmas. Nusistatymo prieš imigrantus taip pat nestinga.

„Rusijoje nacionalistinės nuotaikos gana paplitusios, tik valdžia tos temos nestimuliuoja. Matom, kad sodina ir tuos pačius nacionalistus. Manau, kad išsigando vaikinų, grįžusių iš Donecko, Donecko liaudies respublikos. Nacionalistinę istoriją Rusijoje įsukti labai paprasta, bet valdžia to neleidžia“, – dėsto P. Švecas.

Pašnekovas neigia, kad Kupčino – kriminalinis rajonas. Remiantis statistika, Kupčino rajonas – vienas saugiausių, vertinant pagal tūkstančiui gyventojų tenkantį nusikaltimų skaičių, bet pasitaiko visko: ir išžaginimų, ir apiplėšimų, yra ir narkomanų. Šiurpių istorijų, be jokios abejonės, taip pat pasitaiko.

Būtent Kupčino rajone įvykdytas makabriškas nusikaltimas, kurio pagrindine veikėja tapo pensininkė, mieste praminta Baba Jaga. Ji gabalais supjaustė kaimynę ir nuskandino vietos tvenkinyje, aukos galvą atsinešusi puode. Garbaus amžiaus moteris dabar gydoma psichiatrinėje ligoninėje.

„Iš esmės man atrodo, kad Kupčino – patrauklus rajonas. Čia nėra griozdiškų gyvenamųjų kompleksų, viskas pakankamai subalansuota“, – optimizmo nepraranda P. Švecas.

Kalbant apie alkoholį, nepaisant prekybos ribojimų naktį, jo gauti gana nesunku bet kuriuo paros metu, teigia pašnekovas: „Naktį nusipirkti alkoholio – ne problema, nors oficialiai tai ir draudžiama. Žmonės skundžiasi“.

Kas šio Peterburgo rajono laukia ateityje? P. Švecas atsako, kad masinė plėtra: „Iš pradžių neliks garažų kooperatyvų, anksčiau ar vėliau laukia penkiaaukščių renovacija – juos sulygins su žeme ir statys naujus didelius kvartalus“. Anot P. Šveco, rajono potencialas – milžiniškas.