Nors ant dešrelių pakuočių nurodyta gaminio paskirtis – „grill dešrelės“, „kepimui“, „virimui“ ir pan., parduotuvių lentynose pasiklysti ne taip ir sunku, mat visos dešrelės sudėtos pramaišiui. Maža to, dar ir pavadinimai panašūs (pavyzdžiui, „Medžiotojų“ dešrelių yra ir kepamų, ir skirtų tik virti), o dauguma pirkėjų pamiršę atidumą tiesiog čiumpa tai, kas kainuoja mažiau.
Renkantis dešreles siūlome atkreipti dėmesį ne tik į nurodytą jų paskirtį, bet kaip visada – ir į sudėtį. Pagal jose esančius ingredientus šį kartą dešreles sureitingavome suskirstę į dvi dalis: dešreles, skirtas kepti, ir karštai rūkytas dešreles. Šį kartą pateikiama kepti skirtų dešrelių apžvalgą.
Jei norėtumėte, kad publikuotume jus dominančių maisto produktų tyrimus, kviečiame rašyti savo pageidavimus elektroniniu paštu maistas@delfi.lt.
Pasikonsultavę su mitybos specialiste doc. dr. Sandrija Čapkauskiene, kaip ir pieniškų dešrelių tyrime, išskyrėme ir atitinkamus balus skyrėme šiems ingredientams:
E621 – -5. Skonio stiprinimo medžiaga. Didesnis kiekis gali sukelti galvos skausmą. Kenksmingas sveikatai. Vengti sergantiems astma, alergija, turintiems polinkį jausti galvos skausmus ir sirgti migrena. Gali būti gyvulinės kilmės arba genetiškai modifikuotas. Perdozavus glutamato, galima pakenkti centrinei nervų sistemai, ilgą laiką vartojamas, gali sukelti neurodegeneracinius pakitimus.
-3 balai už antrą rūšį.
E450 – -2. Dirbtinis stabilizatorius, emulsiklis ir rūgštingumą reguliuojanti medžiaga. Didelės dozės gali trukdyti įsisavinti medžiagas. Kaulų retėjimas, šlakai, vaikų hiperaktyvumas.
E451 – -2. Didelės dozės gali trukdyti įsisavinti medžiagas. Kaulų retėjimas, šlakai, vaikų hiperaktyvumas.
E316 – -1. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
E466 – -1. Didelės koncentracijos gali sukelti žarnyno problemų, tokių kaip pūtimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas.
-1 balas už hidrolizuotus baltymus.
E262 – -0,5 balo.
-0,5 balo už kvapiąsias medžiagas.
Kuo mažiau balų surinko, tuo dešrelės geresnės, o daugiausia balų surinkusios dešrelės turi daugiausia paminėtų blogųjų ingredientų.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė aiškina, kad dešrelės skirstomos pagal apdorojimo būdą – vienos yra tik virtos, kitos – virtos kepamosios.
„Kepti skirtos tik pastarosios. Pagal mūsų teisės aktus, jei ant pakuotės rašoma, kad dešreles galima kepti, jų sudėtyje negali būti nitritinės druskos. Nitratams atsidūrus aukštoje – nuo 110 laipsnių temperatūroje, o kepimo temperatūra visada yra tokia arba aukštesnė, susidaro tam tikri toksiški junginiai – nitrozaminai. Jie kenkia žmogaus sveikatai, tai – kancerogenai. Žinoma, dešrelėse jų gali būti labai nedaug, bet tai vis tiek yra rizika. Nitrozaminai gali paveikti skrandį, virškinimo sistemą, kepenis, inkstus, paskatinti piktybinių navikų atsiradimą. Todėl moksliškai įrodyta, kad negalima kepti gaminių su nitritais“, – įspėja specialistė ir atkreipia dėmesį, kad ant tokių dešrelių pakuočių negali būti nurodytas prierašas „grill“, nupiešti laužai ar pan. – viskas, kas vartotojui sufleruotų mintį gaminį kepti.
V. Septilkienė pastebi, kad vartotojai labai dažnai kepa rūkytas dešreles, tačiau jos yra skirtos valgyti šaltos, ne keptos. „Kepamos dešrelės gali būti skirtingos – ir iš vištienos, ir iš kiaulienos, su skirtingomis pridėtinėmis dalimis, svarbu – kad be nitritų. Pastebiu, kad pastaruoju metu į jas pridedama labai daug prieskonių, nes daugelis įsivaizduoja, kad baltos paprastos dešrelės neskanios. Rinkitės pagal skonį, tik svarbu, kad jos neperkeptų, neapanglėtų, o visas kitas tik pašildykite, juk jos jau išvirtos“, – dėsto specialistė.
Anot jos, geriausia rinktis aukščiausios rūšies gaminį, o skaitant sudėtį svarbu atkreipti dėmesį, kokia sudėtinė dalis įrašyta pirmiausia, nes tuo šio ingrediento gaminyje bus daugiausia. „Jei pirma paminėta kiauliena ar vištiena, tai viskas suprantama, bet jei nurodyti riebalai, tai gal ir ne pats geriausias pasirinkimas. Taip pat siūlau atkreipti dėmesį į maistinę vertę – kad būtų kuo daugiau baltymų, mažiau riebalų ir druskos. Deja, maistinė vertė vartotojų lūkesčių dažniausiai nepateisina“, – kalba pašnekovė.
Taip pat, anot specialistės, būtina žiūrėti į galiojimo datą. „Būna, kad žmonės perka nukainotas dešreles, paskui jas dar šiltai palaiko ir būna blogai. Nesusigundykite produktu, jei liko tik diena, nes už kitą dieną nei pardavėjas, nei gamintojas nebeatsakys. Reikia tai įvertinti“, – sako V. Septilkienė.
Gamintojų vertinimai
Daugiau kaip 30 metų mėsos gamybos pramonėje dirbanti AB „Vilniaus paukštynas“ mėsos gaminių cecho vadovė Irena Juozapavičienė prisimena sukurtas pirmąsias kepti skirtas dešreles, kurių receptūroje nebuvo kitose dešrelėse įprastos nitritinės druskos – dėl to šios dešrelės nebuvo lietuviams įprastos rožinės spalvos, o priešingai – jas apvirus išliko šviesios pilkšvai baltos spalvos.
Paukštyno atstovė papasakojo, kad šviesi dešrelių spalva pirkėjams nebuvo įprasta, todėl reikėjo kelerių metų, kad jie įprastų vartoti tokį produktą. Šiuo metu remiantis pasaulinės rinkos tyrimų kompanijos „Nielsen“ duomenimis, kepamųjų dešrelių rinka Lietuvoje kasmet auga apie trečdalį.
I. Juozapavičienės teigimu, pastarųjų metų vartojimo tendencijos rodo, kad žmonės orientuoti į palankius sveikatai produktus, taip pat analizuoja produktų sudėtį, pavyzdžiui, iš kokios mėsos (riebesnės, liesesnės) jie pagaminti. Bet lygiai taip pat vertinamas ir patogus vartojimas bei jusliniai kriterijai.
Paklausta, kodėl įmonės produktuose naudojamas mažas kiekis (32%) mėsos, I. Juozapavičienė atsakė: „Gaminio sudedamųjų dalių sąraše žaliavinė dalis yra detalizuota, nes produktas pagamintas iš kokybiškos filė ir šlaunelių mėsos. Gaminio sudėtyje mėsinė dalis sudaro 70–73%, priklausomai nuo skonio, įskaitant kiaulienos lašinius. Kiaulienos lašiniai po dešrelių kepimo joms suteikia sultingumo ir padeda atsiskleisti išskirtiniam dešrelės skoniui. Šių dešrelių receptūroje prieš daugiau nei metus atsisakėme naudoti aromato ir skonio stipriklį (E 621).“
Pašnekovės teigimu, termiškai apdorotus mėsos gaminius pagaminti be maisto priedų galima, tačiau vartotojai tokių produktų neperka, nes jie nepatrauklūs nei skoniu, nei išvaizda ir yra labai trumpo vartojimo termino. „Buvome sukūrę tokių produktų, tačiau jie rinkoje neprigijo, nes vartotojai jų tiesiog nepirko“, – atskleidė I. Juozapavičienė.
Pasak jos, įvairūs maisto priedai gaminant termiškai apdorotus produktus naudojami siekiant suteikti jiems skonį, struktūrą, užtikrinti saugų vartojimą ilgesnį laiką. „Nereikia pamiršti, kad naudojamų maisto priedų kiekis yra itin mažas. E žymuo reiškia, kad maisto priedas yra leidžiamas vartoti Europos Sąjungoje. Maisto priedai į maisto produktus dedami dėl technologinių poreikių, pavyzdžiui, padeda išlaikyti produktų kokybę, konsistenciją. Į mūsų gaminamą produkciją dedamas apskaičiuotas maisto priedų kiekis, kuris negali sukelti neigiamų reakcijų, visi priedai nurodomi gaminio ženklinimo etiketėje, – teigė paukštyno atstovė. – Maisto priedai yra laikomi vienomis iš saugiausių maisto medžiagų, nes jie išsamiai ištirti ir atitinka grynumo kriterijus. Juos naudodami maisto produktų gamintojai vadovaujasi maisto priedus reglamentuojančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1333/2008 2008 m. gruodžio 16 d. dėl maisto priedų, kuris nurodo, kokioms produktų grupėms ir kiek maisto jų leidžiama naudoti. Leidžiamos normos yra apskaičiuotos vadovaujantis nekenksmingumo kriterijais.“
„Džiaugiamės dėl besikeičiančių maisto vartojimo tendencijų ir pastebime kalakutienos suvartojimo augimą, kadangi vartotojai vis dažniau renkasi sveikesnę mėsą – kalakutieną ir produktus iš kalakutienos, – sakė M. Jasiūnaitė ir pakomentavo įmonės gaminių sudėtį: – Į kepamąsias dešreles yra dedama 67% liesos turtingos baltymais kalakutienos, nes tai yra tikrai optimalus kiekis mėsos, kad dešrelės būtų mėsingos, maistingos ir skanios. Sudėtyje reikalingas tam tikras kiekis vandens (kuris kepant dalinai išgaruoja), tam kad dešrelės nebūtų kietos. Kadangi kalakutiena iš savęs yra mažai riebalų turinti mėsa, tad produktui norit suteikti sultingumo ir išraiškingesnio skonio būtina įdėti šiek tiek riebalų. Taigi, kalakutienos odelės į kepamąsias dešreles dedamos tam, kad dešrelės būtų sultingesnės ir skanesnės.“
ŽŪB „Nematekas“ pardavimų ir rinkodaros vadovė Eglė Ratautienė taip pat pastebėjo, kad vasaros sezono metu kepamų dešrelių pardavimas smarkiai išauga, tačiau atkreipė dėmesį ir į tendenciją, kad lietuviai griliui renkasi ir tam neskirtas dešreles. Įmonės atstovė primena, kad kepamosios dešrelės gaminamos be nitritinės druskos, kurios negalima termiškai apdoroti aukštoje temperatūroje. Anot jos, kepti galima visas baltas dešreles, tai nurodoma ir ant jų pakuočių.
Paklausta, kodėl įmonės gaminiuose naudojama skirtingų rūšių mėsa – vištiena, kiauliena, pašnekovė atsakė: „Taip skaniau. Juk vištiena yra sausa mėsa, todėl tik iš jos pagamintos dešrelės būtų nelabai skanios. Darėme bandymus ir pamatėme, kad jei pridedame šiek tiek kiaulienos, produktas išeina skanesnis ir sultingesnis.“
Dėl geresnio skonio, kaip paaiškino E. Ratautienė, į gaminius dedama ir priedo E621. „Visi žino, kad tai yra skonio stipriklis, kuris tiesiog padeda sukurti geresnį produkto skonį. Kalbant apie jo poveikį, reiktų nepamišti, kad šio priedo kiekiai yra reglamentuoti, o jei atsakingos tarnybos leidžia jį naudoti maisto gamyboje, tai gamintojai ir naudoja. Ne mes vieninteliai tai darome – visas pasaulis daug kur jį deda“, – pakomentavo įmonės atstovė.
Kitų gamintojų komentarų nesulaukėme.
