Tokie klausimai ilgą laiką kankino ne vieną nuteistąjį, ypač teistą pirmą sykį – tokių yra dauguma. O likęs nežinioje ar be pagalbos neretas linksta nusikalsti darsyk, taip didindamas nusikaltimų bei perpildytų kalėjimų statistiką. Patirtis rodo, kad tik asmeninės valios pastangų dėka bei su išorine pagalba dažniausiai padedama vėl neišklysti iš kelio.

Prarasti metai pasijaučia

„Ne visi turi pažinčių. Būna, kad kai sužino, jog esi sėdėjęs, tai tuo pokalbiai dėl darbo ir baigiasi“, - DELFI sakė Audrius, nenorėjęs viešinti savo pavardės.

Už narkotikų kontrabandą sulaikytas ir 12 metų kalėjimo bausme nuteistas vyras savo kailiu patyrė, kaip sunku grįžti į visuomenę, prisitaikyti, įsidarbinti. Net jei ant kaktos neužrašyta, kad esi buvęs kalinys, net jei nusispjauti į visuomenės reakciją, prarasti metai kaip mat pasijaučia.

„Mane uždarė 2003 metais ir beveik 10 metų atsėdėjau – iš pradžių Lukiškėse, o tada Pravieniškių pataisos namuose. Per tą laiką išsiskyriau su žmona, viską jai bei vaikams palikau.

Sėdėjau tvarkingai, surinkau 24 paskatinimus, organizuodavau koncertus, galiausiai mane išleido lygtinai. Esu veiklus žmogus, negaliu nieko nedaryti. Bet išėjus į laisvę labai sunku, juk nuo 2003 iki 2012 metų viskas pasikeitė, visa dinamika, būdas“, - apie savo niūrią patirtį pasakojo buvęs kalinys.

Jis pripažino, kad pirmą sykį įvykdęs tokį rimtą nusikaltimą susiviliojo lengvais pinigais, o suimtas vėliau gailėjosi ir nusprendė tuo pačiu keliu neiti, nors pagundų būta.

„Išėjęs į laisvę pradėjau nuo nulio. Aišku, buvę bendrininkai iš karto pateikė atitinkamų pasiūlymų, bet pasakiau, kad nebenoriu į tą kelią grįžti. Jau už grotų nusprendžiau, kad tų žaidimų nežaisiu“, - apie savo apsisprendimą pasakojo Audrius.

Pirmosios dienos laisvėje – ypač pavojingos

Iš tikrųjų, daugelis buvusių kalinių patiria panašių pagundų. Per pastaruosius 12 metų 400 nuteistųjų bei įvairias priklausomybes turinčių žmonių trumpam laikui įdarbinusi salotų baro „Mano Guru“ bei „Socialinių paramos projektų“ vadovė Reda Sutkuvienė DELFI pabrėžė, kad pirmosios dienos – ypač pavojingos.

„Kalėjime yra uždara aplinka ir formuojami kiti socialiniai įgūdžiai, o įkvėpus laisvės oro šis kartais apsvaigina ir buvę nuteistieji grįžta prie ankstesnių veiklų. Ir pas mus yra pasitaikę tokių karčių patirčių, kai tarsi ir bandė, išmoko naujų įgūdžių, dirbo, bet grįžo prie seno gyvenimo būdo“, - teigė R. Sutkuvienė.
Reda Sutkuvienė

Jos teigimu, buvusiems nuteistiesiems ypač svarbu pasijausti saugiems, jausti bent tam tikrą finansinį palaikymą, o svarbiausia – įsitikinti, kad sąžiningu darbu galima užsidirbti pinigų ir iš jų gyventi.

„Vienas buvęs kalinys yra sakęs, kad be darbo, be įgūdžių jis turi baimę pradėti vartoti ar vogti. Mes tokius drąsiname nebijoti mokytis dirbti, įrodome, kad dirbti yra lengviau, nei vogti. Ir išties, žmogus pagaliau supranta, kokia vertybė yra, kai jis gali jaustis saugiau, negyventi nuolatinėje įtampoje, kad kažkas suims, išsives“, - sakė R. Sutkuvienė.

Kavinėje „Mano Guru“ ji buvusius nuteistuosius ar netgi prašymą pateikusius bei lygtinai paleistus asmenis įdarbindavo maždaug 6 mėnesiams, kurių metu iš projekto lėšų būdavo mokama minimali stipendija. Tačiau projektas baigėsi, pinigų, anot R. Sutkuvienės, beveik neliko ir vietoje 25 žmonių vienu metu ji dabar išgali įdarbinti vos kelis, o ir jiems sunku paaiškinti, kaip gyventi iš socialinių pašalpų.

„Dabar dirbame be jokių stipendijų ir išgalime nupirkti vilniečio kortelę bei pietus. Teko atleisti ir specialistus – psichologus, socialinius darbuotojus, Pastaruosius 3 metus buvo beprotiškai sunku, nors ir nuolat ieškome partnerių, finansavimo“, - teigė „Mano Guru“ vadovė, kurios skaičiavimu, buvusių nuteistųjų integravimo į darbo rinką programai kasmet reikėtų po maždaug 70-100 tūkst. eurų. Anot R. Sutkuvienės, apie 80 proc. „Mano Guru“ dirbusių asmenų sėkmingai integravosi į visuomenę ir tai yra viena priežasčių, kodėl ji nesigailinti dėl savo veiklos.

Išgelbėjo naujoji gyvenimo meilė

Nuteistojo Audriaus teigimu, jam dar prieš išeinant į laisvę niekas nesiūlė jokios pagalbos, išskyrus naująją gyvenimo meilę, su kuria susipažino internetu dar sėdėdamas už grotų.

„Tuo metu apie įvairias programas tegirdėjau iš nuogirdų, buvo pirmosios užuomazgos. Mano žmona tapo mano didžiausia pagalbininke - ji pasitiko, priėmė gyventi, padėjo finansiškai“, - sakė pašnekovas, kuriam kompiuteriai bei internetas tapo ne tik priemonėmis užmegzti naujas pažintis, gauti informacijos, bet ir pomėgiu, tapusiu pragyvenimo šaltiniu – dabar Audrius taiso kompiuterius ir gali džiaugtis laisve, mat išleistas iš pataisos namų jis dar dvejus metus turėjo gyventi lygtinio paleidimo sąlygų režimu. Jis turėjo nuo 10 val. vakaro iki 6 val ryto praleisti namuose, nesilankyti alkoholinių prekių parduotuvėse, kas savaitę vykti į Probacijos tarnybą „atsižymėti“.

„Be to, būdavo pareigūnų vizitų į namus, tikrindavo, ar nepažeidžiu sąlygų – lankydavosi vakarais ir net naktimis“, - tikino Audrius. Jis teigė, kad jei daugiau buvusių nuteistųjų būtų girdėję apie reintegravimo programas, naudos būtų daugiau ir jiems patiems, ir visuomenei – juk ne visi imlūs ir ne visiems pasiseka su antrosiomis pusėmis.

„Nežinau, gal kas per tuos metus ir pasikeitė“, - svarstė buvęs nuteistasis. Tokius jo žodžius patvirtino Pravieniškių pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Arvydas Stankevičius. Jo teigimu, pokyčiai yra akivaizdūs.

„Jeigu kalbame apie informacijos suteikimą ir darbą su išeinančiais nuteistaisiais, tai tas darbas tikrai didžiulis. Kiekvienam nuteistajam iki bausmės pabaigos arba iki galimo lygtinio paleidimo iš įstaigos datos likus 3 mėnesiams, su juo vykdoma Integracijos į visuomenę programa“, - teigė A. Stankevičius.

Būtina informacija, ko reikės laisvėje

Programą pirmiausiai sudaro nuteistojo teisinis - socialinis švietimas, rūpinimasis jo būtiniausiais poreikiais išėjus į laisvę. Nuteistuosius pataisos namų Probacijos tarnybos pareigūnai bei nevyriausybinių organizacijų atstovai supažindina su tuo, ko jiems gali prireikti išėjus į laisvę.

Nuteistas Audrius tikino, kad tokia procedūra galiojo ir anksčiau – išreiškęs norą būti išleistas lygtinai, jis turėjo nurodyti gyvenamosios vietos bei darbovietės, kuri sutinka jį priimti kontaktinius duomenis. Audriui pasisekė – jis jau turėjo naują mylimąją, be to, vienas mechanikas raštiškai sutiko priimti nuteistąjį į darbą, kurio Audrius vėliau atsisakė.

„Jeigu atsako, kad nepriima, bandoma kalbėtis su kalinių globos organizacijomis, savivaldos atsakingomis institucijomis ir pan., kad paleidimo dieną nuteistais turėtų labai aiškią vietą, kurioje kitą naktį po paleidimo nakvos ir ką darys po to.

Taip pat tuo laikotarpiu prieš paleidimą pasirūpinama, kad išeidamas nuteistasis būtinai turėtų galiojantį asmens tapatybės dokumentą, be to, suteikiama visa būtina informacija dėl įsidarbinimo galimybių, teritorinės darbo biržos pagal gyvenamą vietą kontaktai, mokymo, gydymo įstaigų, reabilitacijos centrų kontaktai . Išties, per tuos kelis mėnesius padaroma labai daug, kad žmogus išeitų paruoštas ir turėtų aiškų planą, ką pradiniu laikotarpiu po paleidimo veiks ir kaip integruosis į visuomenę“, - tvirtino A. Stankevičius.