Tikrai ne kiekvienas žino, kad Vilniaus pakraštyje, šalia Molėtų plento įsikūrusioje laboratorijoje vystoma technologija per artimiausius keliolika metų greičiausiai neatpažįstamai pakeisianti pasauli. Šią laboratoriją įkūrė trys broliai – Dominykas, Kristijonas ir Augustinas Vizbarai. Sunkiu darbu sėkmingą aukštųjų technologijų verslą sukūrę vyrai turi ir patarimą Lietuvai – užteks blaškytis ir laikas nuspręsti, kokia kryptimi norime eiti.

Nors apie brolių sukurtą įmonę „Brolis semiconductors“ žiniasklaida rašė jau ne vieną kartą, Augustinas Vizbaras tikina, kad žmonės dar nelabai supranta, ką jie veikia ir kas yra ta jų vystoma puslaidininkių technologija. Nepaisant to, broliai įsitikinę, kad ateityje ji sukels revoliuciją žmonių gyvenimuose ir pasaulį pakeis ne ką mažiau nei asmeninių kompiuterių ir interneto atsiradimas.

Lazerius po 10 metų turėsime kiekvienas ir jie bus visur. Manau, kad kartu su biotechnologijomis lazeriai gali lemti didelį lūžį. Dabar mes tik krapštome paviršių. Per artimiausius porą dešimtmečių sužinosime tai, ko net neįsivaizduojame“, – tikina A. Vizbaras.

Kaip pavyzdį jis pateikia galimybes medicinoje, pašnekovo spėjimu, jau netolimoje ateityje vos ne kiekvienas turėsime nuolat mūsų organizmo būklę sekantį sensorių, o sutrikus kūno veiklai informacija nedelsiant bus fiksuojama.

„Galėsime sumažinti aibę rizikų, užkirsti kelią sudėtingoms ligoms prieš joms atsirandant, turėsime supratimą, kas jas lemia, galėsime viską analizuoti. Tai nėra smulkmenos, tai gali iš esmės pakeisti mūsų gyvenimą“, – tikina pašnekovas.

Įmonė klesti

2011 m. įkurta įmonė pernai uždirbo maždaug 7 mln. Eur pajamų ir jau dirba pelningai. Pats A. Vizbaras sako, kad tai gerai rezultatas tokiai jaunai įmonei, ypač turint omenyje, kad joje „Sodros“ duomenimis – 17 darbuotojų, o vidutinis atlyginimas – 2647 Eur.

Sėkmės paslaptis, anot A. Vizbaro, slypi kryptingame darbe, nuolatiniame aktualiausių žinių siekime ir ambicijose: „Jei turi gerą žinių bagažą, turi ambiciją konkuruoti su geriausias, gali sukurti konkurencingą produktą.“

Broliai Augustinas ir Kristijonas žinių sėmėsi Vilniaus universitete, po bakalauro studijų išvažiavo į Švediją, ten įgijo magistro laipsnius, o vėliau pasirinko doktorantūros studijas Vokietijoje, kur dirbdami laboratorijoje stebino pasaulį savo pasiekimais.

Šiuo metu įmonė oficialiai dirba su NATO šalimis, jų kurtomis technologijomis naudojasi Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Norvegijos ir kitų šalių kariuomenės. Praėjusių metų pabaigoje buvo paskelbta, kad Lietuvos kariuomenė perka iš jų įrangą už 3,5 mln. Eur.

Tiesa, kurdami įmonę broliai žinojo, kad karyba yra viena iš sričių, kur gali sėkmingai kurti, bet to daryti neplanavo.

Augustinas Vizbaras
© DELFI / Domantas Pipas
Augustinas Vizbaras

„Kai prasidėjo įvykiai Ukrainoje, įmonės viduje pagalvojome, kaip galėtume prisidėti prie Lietuvos karių aprūpinimo, ką galime padaryti, kad mūsų kariuomenė taptų stipresnė ir turėtų pranašumą. Atsirado savisauga, tai lėmė tokį posūkį į karybą, pradėjome bendrauti su kariškiais, spec. pajėgomis, taip gimė visa eilė produktų. Įsigilinome į jų poreikį, jų taktiką, ką jie naudoja, kaip naudoja.

Mūsų technologija yra susijusi su infraraudonuoju spektriniu ruožu, tai susiję su matymu to, ko nemato žmogaus akis. Darome termovizualines ir visokias kitokias elektrooptines sistemas, leidžiančias kariui matyti sunkiomis oro sąlygomis, per rūką, sniegą, dūmus, taip pat naktį. Mūsų sistemos įgalina karį matyti sudėtingomis sąlygomis. Tai labai pažangios sistemos. Kai kurios sistemos yra pakankamai unikalios. Bijau sakyti, nes tiksliai nežinau, ką turi amerikiečiai, bet, manau, Europoje lietuviai bus bene pirmieji, kurie turės tokio lygio sistemas“, – teigia A. Vizbaras.

Tačiau įmonė toli gražu nėra susikoncentravusi vien ties karyba, jie tiekia savo technologiją ir daugybei kitų įmonių. Vis dėlto pašnekovas sakė negalintis atskleisti, su kuo konkrečiai bendradarbiauja, nes jų vystomos technologijos – itin inovatyvios, todėl su savo užsakovais jie yra pasirašę konfidencialumo sutartis.

Brolis Semiconductors laboratorija
© Bendrovės archyvas
Brolis Semiconductors laboratorija

Beje, stebina ir įmonės darbuotojų amžiaus vidurkis, anot A. Vizbaro, nesiekiantis nė trisdešimties metų: „Didžioji darbuotojų dalis ateina iškart po universiteto. Po bakalauro studijų jie atlieka praktiką, beveik 80 proc. įmonės darbuotojų yra apsigynę ir bakalauro, ir magistro darbus mūsų įmonėje daroma veikla. Mes investuojame į tuos žmones, kad į įmonę jie įsilietų anksti.“

Patarimas Lietuvai – išsirinkti strategines kryptis

Vis dėlto sukurti sėkmingą įmonę Lietuvoje nebuvo taip lengva. Penkerius metus dirbdami, gyvendami ir mokydamiesi užsienyje broliai norėjo grįžti ir kurti čia, nors patys pripažįsta, jei būtų likę Vokietijoje, viskas būtų buvę daug paprasčiau.

„Buvo natūralus noras grįžti. Gerai, kad tas noras sutapo su galimybėmis. Atsirado sąlygos grįžti, pavyko susirasti investicijų. Jei čia nebūtų investicijų, rizikos kapitalo fondų, tikrai nebūtume grįžę. Nebuvo taip, kad pirma grįžome, o po to galvojome, ką daryti“, – sako A. Vizbaras.

Daugiau nei po 2500 eurų savo darbuotojams mokantys broliai turi patarimą Lietuvai
© DELFI / Kiril Čachovskij

K. Vizbaras atkreipia dėmesį į tai, kad jaunam verslui gauti pinigų yra labai sudėtinga, todėl jei ne parama iš rizikos kapitalo fondo, jų įmonės Lietuvoje galėjo ir nebūti. Jis aiškina, kad be paramos jie net neturėjo galimybės pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) fondų lėšas.

„Lietuvoje turėjome gauti žiauriai brangią paskolą, kad galėtume pretenduoti į europinius pinigus, kitaip jų net negali gauti. O juk tai yra jauna įmonė, startuolis. Nors tie įrankiai ES paramai gauti Lietuvoje ant popieriaus egzistuoja, praktiškai startuoliai nesikvalifikuoja nei vienam iš tų įrankių.

Visur yra tokie punktai, kad įmonė turi būti ilgai vykdanti veiklą, o startuolis negali būti toks. Įmonė turi būti patikima, rodyti finansinius rodiklius, o iš kur finansiniai rodikliai pas jauną verslą? Pati valstybė susikuria neveikiantį aparatą, o po to stebisi, kad niekas nevyksta. Taip yra. Sistema iš esmės yra bloga, ydinga ir neveikia“, – aiškina K. Vizbaras.

Pašnekovas akcentuoja, kad pagal valstybines investicijas inovacijoms ir švietimo politikai esame ES valstybių dešimtuke, tačiau inovacijų indeksas rodo, kad Lietuva – dugne, ją lenkia ir kaimyninė Latvija bei Estija.

Kristijonas Vizbaras
© DELFI / Domantas Pipas
Kristijonas Vizbaras

„Tai reiškia, kad pinigai naudojami neefektyviai. Pinigų yra, bet jie nenueina ten, kur reikia. Lietuvoje atsiranda tokių žmonių, kurie iššauna iš niekur, kurie dirba. Kodėl tokių žmonių darbai netampa prioritetiniai?“ – retoriškai klausia K. Vizbaras.

Jis pamini biochemijos profesoriaus Virginijaus Šikšnio pavyzdį, jis net turėdamas menką finansavimą sugebėjo pasiekti ir sukurti tiek, kad praėjusiais metais buvo laikomas realiu pretendentu laimėti Nobelio chemijos premiją.

A. Vizbaras pritardamas brolio mintims tikina, kad esminė Lietuvos problema – nesugebėjimas pasirinkti aiškių tikslų ir jų siekti, būtent dėl to kol kas stoviniuojame vietoje ir negalime ryžtingai judėti pirmyn.

„Norėčiau matyti, kad mūsų šalyje atsirastų kažkokie prioritetai. Turime aiškiai apsibrėžti tris pagrindines kryptis, kuriomis norime eiti. Kai šiandien valdžia įvardina 36 ar 64 prioritetus, tai nėra prioritetai. Mes negalime turėti šimto strateginių krypčių, nes nei vienos iš jų tiesiog gerai nevystome.

Reikia atsirinkti tris strategines kryptis, jas vykdyti, nusimatyti dešimties metų perspektyvoje įgyvendinamas strategijas, o ne laukti trumpalaikių rezultatų. Kol nėra strategijos, sunku kažką patarti. Šiandien matau strategijos vakuumą. Dar nesutikau nei vieno žmogaus iš valstybės aparato nei vienoje ministerijoje, kuris galėtų papasakoti, kokia jų strategiją ir ką jie nori matyti po dešimties metų. Visi nori, kad būtų faina, gražu ir gerai, bet tai nėra strategija“, – teigia A. Vizbaras.

Augustinas Vizbaras ir Kristijonas Vizbaras
© DELFI / Domantas Pipas
Augustinas Vizbaras ir Kristijonas Vizbaras

Bakalauro studijos parengia, bet toliau tik blogiau

Broliai išskyrė ir Lietuvos universitetų silpnybes, anot jų, bakalauro studijos mūsų šalyje pakankamai kokybiškos, tačiau renkantis magistrantūros ar doktorantūros studijas reiktų gerai pagalvoti. A. Vizbaro teigimu, aukštesnės pakopos studijos Lietuvoje nesuteikia pakankamai reikalingų žinių, žmogus negali išėjęs su diplomu iškart įsilieti į rinką.

„Pasaulis, rinkos, technologijos vystosi labai greitai. Jei žmogui laiku nesuteikiamos žinios, jis tampa atsilikęs. Neturėdamas aktualių žinių rinkoje jis tampa nekonkurencingas. Aš noriu paimti žmogų, kai jo turimos žinios dar yra aktualios. Matau, kad su bakalauro studijomis Lietuvoje viskas gerai, nes ten suteikiamas bazinis žinių bagažas.

Bet problemą matau su magistro ir doktorantūros studijomis, jos nesuteikia rinkai reikalingų žinių. Todėl noriu pasiimti žmogų po bakalauro ir suteikti jam aktualių žinių. Nes nors jis bus ir labai protingas, aktualių žinių neturėjimas lems tai, kad jis negebės orientuotis rinkoje kaip vokietis ar švedas“, – teigia pašnekovas.

K. Vizbaras magistrantūros studijas Lietuvoje prilygino vežimui į skirtingas puses traukiamam 65 arklių : „Vežimas stovi vietoje. Lygiai taip pat, kaip ir studentas, besirenkantis magistrantūros studijų kryptį. Kiek iš jų aktualių, nežinia. Ne paslaptis, kad yra doktorantūros studijų, kur žmonės laipsnį apsigina net nebūdami laboratorijoje, kažkokie fiktyvūs dalykai vyksta. Kas čia per vėžys? Niekur taip nebūna.“

Kristijonas Vizbaras
© DELFI / Domantas Pipas
Kristijonas Vizbaras

A. Vizbaras ragino jaunus žmones naudotis unikaliomis ES teikiamomis galimybėmis semtis žinių iš pačių geriausių pasaulio universitetų.

„Baigęs mokyklą Lietuvoje turiu galimybę studijuoti bet kuriame Europos universitete. Ir mes tą padarėm. Jei aš pakankamai gabus ir talentingas, kodėl turiu save riboti tuo, kas yra arti. Aš noriu gauti žinių iš geriausių pasaulio universitetų ir geriausių profesorių ir jei tokia galimybė egzistuoja, aš turiu ja pasinaudoti.

Finale ta galimybė gali lemti labai gerus ir teigiamus pokyčius. Koks rezultatas, kad mes dviese išvažiavome į Švediją, po to į Vokietiją? Mums pavyko savo srityje kažką nuveikti, realizuoti žinių bagažą, pritraukėm investicijas, jas komercializavom ir dabar kuriam darbo vietas. Ar tai yra blogai? Manau, kad taip ir turėtų būti. Bet reikia suprasti, kad tai negali atsirasti iš neaktualių žinių“, – sako A. Vizbaras.

Be to, pašnekovas išskyrė dvi Lietuvoje geriausiai išvystytas sritis: tai šviesos technologijos ir biotechnologijos. Jis akcentavo, kad šios sritys Lietuvoje sėkmingos ne dėl didelių investicijų, o dėl protingų žmonių. Štai lazeriai Lietuvoje tokiame aukštame lygyje vien dėl akademiko Algio Piskarsko ir jo sukurtos mokyklos įdirbio, o biotechnologijos išvystytos vien dėl Eugenijaus Janulaičio asmeninės iniciatyvos.

„Kai protingi žmonės susirenka į vieną vietą, turi gerą vadovą, numatoma pažangi, perspektyvi kryptis, tai ir rezultatai būna atitinkami. Noriu pabrėžti, kad ne pastatai, ne geležys, ne brangūs instrumentai, o žmonės kuria tuos dalykus“, – teigia A. Vizbaras.

www.DELFI.lt
79