Dar pavasarį į žvejybą su profesionalais vyko ir DELFI žurnalistai, norėdami išsiaiškinti, kaip žuvis patenka ant mūsų stalo. Naujienų portalas DELFI pristato nepamainomą gidą kiekvienam žuvies gurmanui. Straipsnių ir reportažų cikle pateiksime išsamią specialistų informaciją visiems žuvies patiekalų mėgėjams.

Jau šią savaitę sužinosite viską apie žuvies dalis ir ką su jomis daryti puikiam rezultatui virtuvėje. Atskleisime gudrybių, kaip susidoroti su specifiniu žuvies kvapu ir kurias geriausia kepti, kurias virti. Pateiktą informaciją dar geriau apdoroti padės DELFI specialistų sukurtos vizualizacijos.

Suprasti kokį kelią turi nueiti žuvis, kad atsidurtų ant jūsų stalo, mūsų žurnalistai pavasarį vyko į pačią Rusnę – Lietuvos žvejotojų meką, kad patys savo akimis pamatytų šį nelengvą, bet kartu ir užburiantį procesą.

Žvejų kasdienybė: jokių kalbų

Trijų vyrų komanda tokį darbą dirba jau daugiau nei 20 metų. Tai verčia nustebti ir šiek tiek sutrikti. „Man patinka, o daugiau mes juk nieko nemokam“, – sakė labiausiai šnekus komandos žvejas.
Žvejyba Kuršių mariose

Paklaustas, ar nevargina bene kiekvieną dieną sutikti tų pačių kolegų, žvejys tvirtina, kad tokiame darbe itin svarbu patirtis ir „darbas be kalbų“. „Mes kiekvienas žinome, kas už ką atsakingas. Be reikalo kalbėti ir aiškintis, kas ką daro – mums nereikia, tai mintimis galim net atsijungti. Be to, per tą 20 metų mes jau atsišnekėjom“, – juokavo žvejas.

Visi trys žvejai kilę iš Vakarų Lietuvos ir visi trys dabar gyvena Rusnėje. Anot jų, žvejų profesiją jiems nulėmė gyvenamoji vieta ir nei vienas tam nesipriešino. „Šalyje viskas keitėsi, o mes kaip plaukėm į marias, taip plaukiam. Manau, kad turim darbo, tai jau labai gerai“, – sakė kitas komandos žvejas, vairuodamas žvejybinį laivą į reikiamą vietą Kuršių mariose.
Žvejyba Kuršių mariose

Žvejai įsitikinę, kad kalbos, jog anksčiau žuvies buvo žymiai daugiau yra laužtos iš piršto. Jų nuomone, žuvies visada buvo nepastoviai – vieną sezoną daugiau, kitą sezoną mažiau.

Paklausti, ar žmonos nepyksta, kad vyrai kiekvieną dieną vakarienės grįžta kvepiantys ne pačiu maloniausiu kvapu, žvejai juokiasi ir sako, kad artimieji jau priprato. Negana to, Rusnė be žuvies kvapo būtų ne Rusnė, įsitikinę jie.

Žvejų atlygis už darbą dažniausiai priklauso nuo pagautos žuvies kiekio. „Šiemet kimba prastai, todėl iš karto neramu“, – atskleidė žvejai. Šios profesijos atstovų nuomone, tai bene didžiausias šio darbo trūkumas. Vis dėlto kai kurie profesionalūs žvejai dirba įmonėse, kurios jiems moka fiksuotą mokestį ir atitinkamą premiją ar procentus už pagautos žuvies kiekį.
Nemuno deltos regioninis parkas

Žvejų verslininkų darbo ypatumai

Žvejų gyvenimas nelengvas – kai keičiasi sezonai, keičiasi ir žvejybos būdai. Štai, tarkime, šiuo metu vasarą žvejai verslininkai žvejoja su marinėmis gaudyklėmis, o ne su žvejybiniais tinklais, kaip pavasarį DELFI žurnalistų stebėti žvejai. DELFI dar visai neseniai rašė, kad aplinkosaugininkai dėl šio reikalavimo šiuo metu itin aktyviai vykdo žvejų patikrinimus.

Nors dažnas žvejys mėgėjas yra įsitikinęs, kad Lietuvoje žvejais verslininkai visuomet gyveno šiltnamio sąlygomis, tačiau patys verslininkai tvirtina, kad draudimų profesionaliai žvejybai Kuršių mariose iš tiesų netrūksta. „Pagrindinis žvejybos sezonas, kaip žinia, tęsiasi nuo rugsėjo 1 d. iki balandžio 20 d. Tada mes galime žvejoti tinklais“, – teigė didmenine šviežios ir atšaldytos žuvies ir jos gaminių prekyba užsiimančios įmonės „Jūros vėjas“ direktorius Ramūnas Kriščiūnas.
Žvejyba Kuršių mariose

Šaltuoju sezonu žvejai verslininkai tokiu pat tvarkaraščiu žvejoja ant užšalusių Kuršių marių. Kad ir kaip romantiškai galėtų atrodyti daugelio mėgėjų žvejų laukiama poledinė žūklė, žvejams profesionalams ji visai nepatinka.

„Iš principo net ir šaltuoju sezonu žvejybos įrankiai išlieka tie patys – tai žvejybiniai tinklai. Vis dėlto žiemą mes juos statome kiek kitaip. Žvejams tenka gręžti ledą ir tinklus tempti po juo. Tai, be jokios abejonės, yra žymiai sudėtingiau. Na, ir žinoma kartais itin žema oro temperatūra darbui būna labai nedėkinga“, – pasakojo R. Kriščiūnas.

Tai, ką reikia žinoti pirkėjui

Anot žvejų verslininkų, pačios vertingiausios žuvys yra ungurys ir lašiša, kurią draudžiama gaudyti. Po to eina starkis, lydeka, vėgėlė, salatis, džiugina ir ešerys, žiobris bei kuoja. Per pastaruosius metus, verslininkų teigimu, labiausia išaugo ungurių ir starkių kainos. „Aš dar atsimenu tuos laikus, kai starkis kainuodavo 4-5 litus, o dabar kainuoja apie 4 eurus. Tiesa, toks kainų pokytis įvyko tikrai ne per šiuos metus. Kalba eina apie 7-10 metų”, – tikino žvejyba užsiimantis verslininkas.

Šiuo metu situacija itin prasta su karšiais, kurių pardavimai labai sumažėję. „Su karšiais yra didžiulė bėda. Jų absoliučiai niekam nebereikia. Anksčiau, kai nebuvome praradę Rusijos rinkos, karšiai buvo visai populiarūs, o dabar beveik nebeturime jų kur dėti“, – teigė verslininkas R. Kriščiūnas.

Negana to, pirkėjui svarbu žinoti tai, kad Kuršių mariose ir jūroje pagautų žuvų gabenimas į krantą taip pat skiriasi. Kuršių mariose pagauta žuvis neišdarinėjama, o tolimoje jūrinėje žvejyboje žuvis, dažniausiai menkė, norint ją išlaikyti šviežią, yra išdarinėjama.
Žvejyba Kuršių mariose

Pirkėjui renkantis šviežią žuvį svarbu atkreipti dėmesį į žuvies akis ir žiaunas. Jeigu žuvies akys drumstos ir įdubusios, o žiaunos jau baltos spalvos, reiškia žuvis yra pasenusi ir jos geriau nepirkti.

Kas vyksta sandėlyje

Apskritai šviežia žuvis į parduotuvę turi patekti per penkias paras nuo jos sugavimo. Dažniausiai žvejai verslininkai atitinkamo tinklo parduotuvių sandėliams žuvį perduoda per parą.

„Žuviai papuolus į pagrindinį sandėlį vyksta jos rūšiavimas ir skirstymas. Parduotuvės užsakinėja įvairiais kiekiais – didesnėms reikia daugiau, o mažesnėms mažiau. Taip pat priklauso ir nuo parduotuvės asortimento“, – pasakojo prekybos centro „Norfa“ sandėlio vadovė Rita Gulbinienė.

Prekybininkai tikina, kad nors šviežios žuvies kiekio nenustatysi, pirkėjai dažniausiai perka karpį, menkę ir lydeką, tad šios rūšies žuvys laukiamos labiausia.