32-ejų vyras pasakojo, kad rūkyti pradėjo dar paauglystėje, kai tai atrodė „kieta“. Kaip pats pripažino, ilgai netruko, kol išsivystė priklausomybė ir noras su klasiokais išeiti į miškelį tapo nebe „kietumo“, o poreikio reikalas.
„Tada atrodė smagu su draugais išeiti parūkyti, buvome septyniolikos, todėl rūkydami jautėmės „kieti“ ir suaugę. Prieš pradėdamas rūkyti visiškai negalvojau, kad ateityje tai taps problema. Mokytojai pasakodavo, kad rūkymas kenkia sveikatai, tačiau tada apskritai mažai apie ką galvojau rimtai“, – atviravo pašnekovas.
Poveikis sveikatai
Arvydas teigė, kad besimokydamas jokio sveikatos pablogėjimo nejuto, tačiau pabaigęs studijas pradėjo aktyviau sportuoti, o būtent tada ir pastebėjo, kad kažkas pasikeitė.
„Dvidešimt ketverių pradėjau kiekvieną dieną vaikščioti į sporto klubą, paprasčiausiai norėjau sustiprinti kūną. Kai pradėjau treniruotis, pastebėjau, kad gana greitai pavargdavau, pradžioje galvojau, kad tiesiog kūnas nusilpo dėl fizinės veiklos trūkumo, tačiau po pusmečio tai pastebėjo ir treneris. Pradėjau gerti vitaminus sportui, galvojau, kad bus geriau, tačiau pagerėjimas nebuvo toks, kokio tikėjausi. Po kurio laiko pastebėjau, kad ilgiau bėgdamas pradedu dusti ir kosėti. Tada pirmą kartą pagalvojau, kad turiu atsisakyti rūkymo“, – išgyvenimais dalinosi Arvydas.
Sunkiau nei atrodė
Vilnietis pasakojo, kad įprotis rūkyti buvo susijęs su jo dienotvarke, todėl „patraukti“ dūmo išeidavo gana dažnai. Viena namuose prie puodelio kavos, antra – vos atvykus į darbą ir su kolegomis aptariant naujienas, trečia – po valandos darbo, po to vėl kavos puodelis ir ketvirta cigaretė, kiek vėliau dar viena po pietų, antroje dienos pusėje taip pat bent penkios cigaretės, sakė pašnekovas. Arvydas pripažino, kad per dieną surūkydavo apie 10 cigarečių, todėl vieną dieną nusprendęs visiškai atsisakyti rūkalų, jau netrukus suprato, kad lengva nebus.
„Pagalvojau, kad viskas yra tik mano galvoje, kad tai tik kvailas įprotis, nes galiu kavą gerti ir be cigaretės, o darbe su kolegomis pasikalbėti irgi galime ne tik rūkydami. Žinoma, tas naivumas greit pasibaigė, nes jau tą patį vakarą norėjau išeiti parūkyti. Tikėjau teorija, kad pirmos 3 dienos bus sunkiausios, tačiau jau kitą dieną nesusilaikiau. Pasidaręs kavos prieš pietus išėjau parūkyti su kolegomis ir nusprendžiau, kad bus geriau jei tiesiog mažinsiu. Nusistačiau dienos normą – 4 cigaretes darbo dienomis ir jokių rūkalų savaitgaliais. Na, kad pakelio užtektų savaitei“, – sakė Arvydas.
Pašnekovas pasakojo, kad net ir mažiau rūkant buvo gana sunku. Kai norėdavo parūkyti, dažniausiai kažką kramsnodavo, valgydavo saldainius. Vyras pripažino, kad taip su savimi kovojo kone pusmetį, per kurį priaugo 6 kilogramus. Tiesa, Arvydas pripažino, kad nors rūkė mažiau, jokio sveikatos pagerėjimo per tą laiką nesulaukė, todėl buvo tvirtai įsitikinęs, kad įpročio reikia visiškai atsisakyti. Tik vis neįstengė.
Pakeisti nepavyko
Pašnekovas atviravo, kad po maždaug 8 mėnesių bandymų mesti rūkyti įsigijo elektroninę cigaretę, mat taip bandė įprastus rūkalus pakeisti garinimu, tačiau nesėkmingai.
„Visada sunkiausia nerūkyti buvo tada, kai būdavau su draugais ar kolegomis, todėl pamaniau, kad galiu būti kartu su jais ir rūkyti „elektronkę“, žinoma, tai mažai padėjo, nes nuo jos neparūkydavau. Maždaug tuo metu nusprendžiau rūkyti dar mažiau ir tai daryti, tik kai tikrai reikės. Na, tas „reikės“ reiškė, kad susinervinus arba esant progai. Žinoma, pradžioje tai irgi buvo sunku, nes vien dėl to, kad nerūkydavau, jausdavausi irzlus“, – pasakojo vilnietis.
Arvydas atviravo, kad tik sulaukęs 27-erių, po 2 metų bandymų atsisakyti rūkalų, surūkė paskutinę savo cigaretę. Tiesa, maždaug po 2-3 metų pajuto, kad ir bėgti gali ilgiau bei lengviau, o fizinė ištvermė taip pat šiek tiek pagerėjo.
Kiekvienam savas laikas
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Inga Bankauskienė ir Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vyr. specialistė Emilija Gaidytė teigė, kad kiekvienas metantis rūkyti turėtų suprasti, kad tai nėra vienkartinis veiksmas ar įvykis, nes dažniausiai tai yra ilgas procesas, galintis trukti mėnesius ar metus. Tai kiek laiko prireiks, kad žmogus visiškai atsisakytų rūkymo, yra individualu, tačiau specialistės pabrėžė, kad abstinencijos požymiai nėra tokie dideli, kokie gali būti rūkymo padariniai.
„Sėkmingą metimą rūkyti apsunkina išreikšta priklausomybė nikotinui, aukštas patiriamo streso lygis, buvimas rūkančiųjų aplinkoje, alkoholio vartojimo įpročiai, psichikos sutrikimai, baimė priaugti svorio. Nikotinas, esantis cigaretėse, gali sukelti tiek psichologinę priklausomybę, tiek fizinę. Mokslininkų teigimu, apie 80 proc. reguliariai rūkančiųjų yra fiziškai priklausomi nuo nikotino. Fizinės priklausomybės išsivystymo laikas yra labai individualus, jis gali trukti mėnesius ir metus, bet kartais gali atsirasti ir po kelių cigarečių surūkymo“, – aiškino I. Bankauskienė.
Specialistė taip pat paaiškino, kad nepaisant fizinio poreikio, visi rūkantieji yra vienaip ar kitaip priklausomi ir psichologiškai. Psichologinė priklausomybė pasireiškia, kaip įprotis rūkyti tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, pertraukos metu, po valgio, prie kavos, kažko laukiant ir pan.
Gal ne lengva, tačiau verta
I. Bankauskienė išdėstė, jog norintys sėkmingai mesti rūkyti turi žinoti ir nikotino abstinencijos požymius: įtampa, dirglumas ir irzlumas, prislėgta nuotaika, nemiga, negebėjimas susikaupti, galvos skausmas ar svaigimas, kosėjimas, vidurių užkietėjimas ir alkis. Anot jos, svarbu žinoti ir kaip metantis rūkyti gali šiuos požymius palengvinti.
„Pagrindinė sąlyga, turinti įtakos metimo rūkyti sėkmei – noras mesti rūkyti, antroji sąlyga – aiškūs metimo motyvai – sveikatos pagerinimas ar išsaugojimas, pinigų taupymas, geras pavyzdys kitiems, estetika, ekologija, psichologija. Taip pat svarbiomis sąlygomis laikoma žinojimas, kaip palengvinti abstinenciją bei aplinkinių parama“, – sakė specialistė.
Atkritus svarbu nepasiduoti
E. Gaidytė antrino kolegei ir teigė, jog labai svarbu yra išvengti rizikingų situacijų, susijusių su rūkymu, pavyzdžiui, vengti leisti laiką su asmenimis, kurie rūko, nesilankyti vietose, kurios asocijuotųsi su rūkymu ir pan. Specialistė atkreipė dėmesį, jog įrodyta, kad 70 proc. metusių rūkyti po pirmų metų atkrenta. Vis tik to galima išvengti, o jei pirmas bandymas vis tik buvo nesėkmingas, reikėtų iš naujo permąstyti strategiją.
„Tam, kad metęs po trumpo laikotarpio vėl nepradėtų rūkyti, asmuo turėtų vengti rizikingų situacijų ir laikytis savo metimo rūkyti strategijos. Nemalonūs nikotino abstinencijos požymiai pasireiškia mažėjant nikotino koncentracijai kraujyje. Prabėgus 2–2,5 val. nuo paskutinio užsirūkymo, nikotino koncentracija kraujyje sumažėja pusiau, o po 6-8 val. sumažėja 75 proc. Nikotino abstinencijos simptomai paprastai pasiekia maksimumą po 12–36 val. ir laikosi kelias – keliolika dienų, o po to pradeda silpnėti. Po 3–4 savaičių dauguma metusiųjų nebejaučia poreikio rūkyti ir kitų nemalonių abstinencijos požymių, tačiau didesnis jautrumas nikotinui išlieka mėnesius ir įvairūs neigiami veiksniai, tokie kaip stresas, alkoholio vartojimas ir kiti, gali lengvai išprovokuoti atkrytį. Atkritus yra svarbu nepasiduoti ir bandyti dar kartą, kol pavyks mesti“, – paaiškino E. Gaidytė.