Šios Pensilvanijos valstijos vietovės žinomos dėl čia gyvenančių amišų bendruomenių. Amišai – tai antibaptistų bažnyčios sekėjai, gyvenantys pagal griežtas taisykles, kurių dalis perimta iš pažodžiui interpretuojamos Biblijos. Nors dėl savo tradicijų ir vyraujančių taisyklių amišai yra gana apolitiški, šiuose JAV Prezidento rinkimuose jie daugelį stebina aktyvumu ir parama Donaldui Trumpui, nors jis yra priešprieša jų puoselėjamam pasaulėvaizdžiui.
DELFI pradeda pasakojimų ciklą „Amerika renkasi“. Daugiau nei dvi savaites DELFI specialusis korespondentas Artūras Morozovas keliaus per įvairias JAV valstijas ir pasakos apie sutiktus žmones, jų gyvenimus ir, žinoma, artėjantį pasirinkimą svarbiausiuose šiandienos pasaulio rinkimuose.
Valanda kelio provincijos keliukais nuo Filadelfijos Vakarų kryptimi – nedideles gyvenvietes, rudenėjančius miškus ima keisti dirbamos žemės plotai, ganyklos. Mašinos vis pralenkia vieną kitą arklio traukiamą uždarą vežimą. Jame, po sekmadienio mišių, važiuoja amišai. Vyrai, dėvintys baltus marškinius su petnešomis ir skrybėles. Barzdoti jų veidai į fotoaparatą žiūri piktai. Pagal nerašytas šios bendruomenės taisykles, amišui fotografuotis nevalia. Moterys taip pat dėvi kuklius rūbus bei galvos apdangalus. Savo išskirtine, Amerikos istoriniuose filmuose sutinkama apranga, amišai traukia pravažiuojančių automobilių dėmesį. Tai yra jų kasdienė apranga – su ja dirbama laukuose, melžiami gyvuliai, einama į bažnyčią.
Amišų bendruomenė yra viena greičiausiai augančių pasaulyje – vidutiniškai šeimose yra po 7 vaikus. Amišams tuoktis privaloma. Nors ir jie XVIII a. atvyko iš Europos bėgdami nuo religinio persekiojimo, šiandien jie gyvena JAV bei Kanadoje. Jų populiacija yra didesnė nei 300 tūkstančių.
Tiesa, čia gyvena ir kita religinė bendruomenė – menonitai, kurie yra liberalesnių pažiūrų. Juos galima atpažinti paprastai – gatvėmis jie važiuoja atvirais, skirtingai nei amišai, vežimais, rengiasi atviresniais, spalvotais rūbais.
Pakelėje daugybė plakatų, siūlančių moliūgus, obuolius ir kitas daržoves. Tačiau sekmadienį visos parduotuvės uždarytos. Interkorso miestelyje dvi dešimtys vietinių amišų susirinkę tinklinio aikštelėje. Čia sutinku ant tvoros sėdintį ir tinklinio varžybas stebinti jaunuolį Styvą. Jis teiraujasi manęs, iš kur esu atvykęs. Išgirdęs žodį „Lietuva“, paprašo patikslinti. Bandau nupasakoti Lietuvos geografinę padėtį ir vardinu mūsų kaimynes. Styvas pažįsta tik Vokietiją, todėl spėja, kad mes kalbame vokiškai. Jį domina, koks žemės ūkis mūsų šalyje, ką valgo karvės ir kaip jos žiemą apsaugomos nuo šalčio.
Amišai yra darbštūs ūkininkai, tačiau dažniausia turi tik aštuonių klasių išsilavinimą. Jie gyvena iš savo užaugintos produkcijos. Amišų papročiai draudžia naudoti elektroniką ar sudėtingą mechaniką. Elektrą jie naudoja tik ūkyje ir tik tą, kurią, besisukančiais primityviais vėjo malūnais, pasigamina patys.
Amišai nenaudoja telefonų, interneto ir skaito tik savo bendruomenės leidžiamą laikraštį. Tačiau šiais metais, gana apolitiški Pensilvanijos amišai daugelį nustebino savo aktyvumu ir išreiškiama parama Donaldui Trumpui. Jie neskaito jo Twiter įrašų, nežiūri D. Trumpo pasirodymo debatuose, yra pacifistai bei už viską labiau vertina žmogiškąjį bendravimą. Tačiau, tarsi ir priešprieša jų vertybėms esančio D. Trumpo kompanija skyrė didelį dėmesį amišų bendruomenei – organizuoti susitikimai, rajonuose daugybė agitacijos plakatų.
Styvo teiraujuosi, ar jo šeima dalyvaus rinkimuose. „Mes einame į bažnyčią“, – atšauna man jaunas vyras.
Prie vietos baptistų bažnyčios dega švieslentė su užrašu: „Nesvarbu kas taps mūsų prezidentas – Dievas visuomet bus karalius“.
Antikvarinių prekių parduotuvės savininkė Eleonora tikisi, kad Lapkričio 8 d. čia vyksiančiuose rinkimuose jos kaimynai amišai aktyviau dalyvaus ir palaikys D. Trumpą.
Tiesa, amišai čia balsuoja kitaip nei eiliniai amerikiečiai. Kadangi jie nepripažįsta elektronikos ir interneto, jiems suteikiama išskirtinė teisė balsuoti senuoju būdu braukiant popieriuje pasirinktus kandidatus.
„Rinkimų biuletenius mes, priešingai nei likusi Amerika, dėsime į automatines urnas, kurios man primena popieriaus smulkinimo mašinas. Tikiuosi Hillary Clinton nepradangins mūsų balsų“, – nepasitikėjimą kandidate reiškia Eleonora.
Teiraujuosi jos, kaip ji gali remti D. Trumpą, aiškiai žeminantį moteris. „Žinote, visos tos moterys, kurios skundėsi nepadoriu D. Trumpo elgesiu, yra nupirktos. Net neabejoju, kad joms sumokėjo H. Clinton aplinka“, – ramiai ir užtikrinai aiškina už prekystalio stovinti moteris.
Ji neatsistebi, kaip Amerika gali palaikyti taip susikompromitavusią kandidatę. D. Trumpu ji pasitiki, nes žmogus, pastatęs tokią verslo imperiją, negali klysti.
„Mano draugės, gyvenančios netoliese, vyras dirba sraigtasparnių gamykloje. Jie gamino vieną sraigtarsparnį ponui D. Trumpui. Šis atvykęs į Lankasterį ir apžiūrėjęs naują transporto priemonę visiems padalino po 100 dolerių. Jis geras žmogus“, – aiškina prekybininkė Eleonora.
Ji pastebi, kad šie prezidento rinkimai yra ypatingi, nes dėl kandidatų skiriasi šeimos ir pykstasi geriausi draugai. Todėl Eleonora labai tikisi, kad amišai pagaliau taps politiškai aktyvesni: „D. Trumpas yra tas žmogus, kursi pagaliau juos suvienijo“.
