Įmokos po truputį augs
2019 – ieji atnešė nemažai pokyčių. Vienas jų – pensijų kaupimo sistemos pertvarka. Nuo Naujųjų kiekvienas iki 40 metų gyventojas, kuris iki šiol nebuvo pasirašęs jokios sutarties dėl papildomo pensijos kaupimo, buvo atsitiktinai priskirtas vienam iš Lietuvoje veikiančių privačių pensijų kaupimo fondų, kuriuose nuo liepos 1 dienos bus pradedama papildomai kaupti pensija II pakopos principu.
Nors apie permainas jau kalbėta daug, gyventojai vis dar lūkuriuoja ir neskuba priimti sprendimo, ar jiems kaupti II pakopos pensiją fonde, kuriam jie buvo priskirti atsitiktinai, ar pasirašyti kaupimo sutartį su kitu, o gal visai nekaupti ir papildomus pinigus skirti įvairioms ilgalaikėms investicijoms.
Kaip DELFI TV Gyvai konferencijoje pasakojo „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis, iš pradžių, nuo liepos 1 dienos, gyventojai II pakopoje nuo savo darbo užmokesčio pradės kaupti ne 3 proc., o 1,8 proc. įmoką, o valstybė, kaip paskatą, jiems dar prideda 0,3 proc.
„Per penkerius metus gyventojų įmoka į II pakopos pensijų kaupimo fondą kasmet padidės maždaug po 0,3 proc., padidės ir valstybės dalis, o 2023 metais visi mokėsime po 3 proc., valstybei prisidedant 0,5 proc.“, – aiškino S. Jarmalis.
Tiems, kam jau 40 metų ir daugiau, permainos priklauso nuo to, ar jie iki šiolei dalyvavo II pakopos pensijos kaupimo sistemoje. Anot S. Jarmalio, tie, kurie papildomai pensijos nekaupė, prie fondo nebuvo priskirti, tačiau turi galimybę patys išsirinkti fondą ir kaupti jame II arba II ir III pakopos pensiją.
„Tokiems gyventojams reikia patiems kreiptis į kaupimo bendrovę, sudaryti kaupimo sutartį ir jis jau gali pradėti kaupti. Apribojimo pradėti kaupti nėra jokių“, – sakė pašnekovas.
Pagal kokius kriterijus rinktis fondą?
Tie, kurie vis dar svarsto, kokį privatų pensijų kaupimo fondą pasirinkti, dažniausiai abejoja, pagal kokius kriterijus reikėtų rinktis fondą. Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis konferencijoje išvardijo svarbiausius aspektus, į ką reikia atsižvelgti, kai renkamasi privatų pensijos kaupimo fondą.
„Pirmiausia, yra atskaitymai. Nemokamų pietų čia tikrai nėra, pensijų kaupimo bendrovės ima mokestį už administravimą. Mokesčio dydis yra gana svarbus aspektas, kuris lemia ir galutinę sukaupto turto vertę. Todėl gyventojams tikrai siūlyčiau pasilyginti atskaitymų dydžius. <...> Nors šiuo metu tie atskaitymo tarifai pensijų kaupimo bendrovių yra gan panašūs, tačiau tai nereiškia, kad tokie patys dydžiai išliks ir toliau. Antras dalykas susijęs su investiciniais rezultatais. Daugelis gyventojų ima indikacinį rodiklį, tai kiek konkretus pensijų fondas investicinės grąžos uždirbo praeityje. Tas kriterijus yra geras, bet jis turi eiti su raudonu šauktuku, nes praeities rezultatai tikrai neužtikrina, kad sėkmingai arba nesėkmingai veiks ir ateityje. Taip pat fundamentalus dalykas investavime – su grąža koja kojon eina ir investicinė rizika. Jeigu nutiktų taip, kad gyventoją pensijų kaupimo bendrovė pradėtų vilioti savo gerais investiciniais rezultatais, tai tikrai reiktų nepabijoti ir paklausti, kokios rizikos sąskaita ta grąža buvo pasiekta. <...>“, – aiškino ekonomistas.
A. Škarnulis tęsė, kad su šia pensijų kaupimo sistemos reforma ateina gyvenimo ciklo pensijų kaupimo fondai, kurių koncepcija paprasta: pensijų fondas sensta kartu su pačiu gyventoju. Kuo gyventojas jaunesnis, tuo labiau jam rizikuoti apsimoka, nes tokiu atveju žmogus geriau išnaudoja finansų rinkų teikiamas galimybes. Per 10, 20 ar 30 metų žmogus sukaupia solidžią sumą, ir, iki pensijos likus apie 10 metų, pats laikas pradėti tą riziką mažinti. Tai yra dar vienas kriterijus, pagal ką rinktis pensijų fondą.
„Todėl gyventojai ir yra priskiriami jiems pagal amžių rekomenduojamam fondui. Aišku, žmonėms lieka laisvė tuos fondus keisti“, – pabrėžė pašnekovas.
Anot A. Škarnulio, II pensijų kaupimo pakopa yra pigiausias ir patogiausias būdas ilguoju laikotarpiu kaupti pensijai. Be to, pradėjus pensiją kaupti viename fonde, galima jį pakeisti kitu fondu, tačiau visiškai nutraukti II pakopos pensijos kaupimo (pradėjus ją kaupti), jau negalima.
Pensijų fondai griežtai kontroliuojami
Tačiau ekonomistas neatmetė demografinės krizės galimybės. Anot jo, ji gali užklupti ir greičiau nei 2050 metais, kurie labai dažnai minimi viešojoje erdvėje demografinės krizės kontekste.
„2050 metai yra gan optimistinis scenarijus, jei demografinė krizė ateitų tik tada. Sakyčiau, kad demografinis nuosmukis Lietuvoje jau yra čia pat, už kampo. <...> Ir klausimas, kaip „Sodros“ pensijos ir II pakopa atrodys tada, yra labai aktualus. Kalbant apie socialinio draudimo pensijų sistemą, jos principas yra labai paprastas: tie, kurie dabar dirba, į bendrą mokesčių katilą sumeta mokesčių pinigus, ir dalis tų mokesčių iš bendro krepšelio išmokami pensijų pavidalu. Todėl kai mes galvojame apie savo pensiją, mes tikime, kad bus daug dirbančiųjų, kurie tą pensijų aruodą pildys ir mes iš jo gyvensim. Demografinis šokas ir reiškia, kad rizika, jog aruode tų finansinių lėšų bus vis mažiau, todėl ir auga poreikis patiems gyventojams rūpintis finansinės pagalvės kaupimu“, – aiškino Lietuvos banko ekonomistas.
Kalbant apie privačius pensijų fondus ištikus demografinei krizei, A. Škarnulis akcentavo, kad demografinė krizė II pakopos pensijų kaupimui turi mažiau įtakos, tačiau yra tyrimų, kurie rodo, kad kai visuomenė senėja ir vis daugiau gyventojų išeina į pensiją, pradedami pardavinėti vertybiniai popieriai, kurių forma ir kaupiama ta pensija, vertybinių popierių pasiūla išauga, o jaunesnių gyventojų, kurie juos perka, mažėja. Tai, anot ekonomisto, gali paveikti investicinę grąžą finansinėse rinkose, nors apokaliptinio scenarijaus ekspertas ragina nesitikėti. Be to, pašnekovas akcentavo, kad privačias pensijų kaupimo bendroves prižiūri Lietuvos bankas ir jos privalo veikti pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus.
Apie griežtą Lietuvos banko reguliaciją konferencijoje kalbėjo ir „INVL Asset Management“ generalinė direktorė Laura Križinauskienė, kuri pabrėžė, kad pensijų kaupimo fondai privačiose pensijų kaupimo bendrovėse yra visiškai atskirti nuo bendrovės turto.
„Yra mitas, kai sakoma, kad pensijų fondai gauna visas lėšas ir i jų gyvena. Iš tikrųjų, visos lėšos, kurias žmonės kaupia, patenka į visiškai atskirą sąskaitą. Ir ji yra ne bendrovės, o tas vadinamasis depozitoriumas. <...> Pensijų fondai galvoja, kur tas lėšas būtų galima įdarbinti ir pagal labai griežtas Lietuvos banko taisykles ir Lietuvos įstatymus yra priimami investiciniai sprendimai. Ir tik tuomet depozitoriumas, patikrinęs kiekvieno sprendimo pagrįstumą, teisėtumą, atitikimą teisės aktams, tik tuomet atlieka operacijas finansiniu turtu. Tai tokiu būdu, jeigu bendrovei kiltų finansinių sunkumų, jos kreditiniai įsipareigojimai negalėtų būti nukreipti į depozitoriumą“, – tikino L. Križinauskienė.
Kiek pensijos galima sukaupti II pensijų kaupimo pakopoje, ar verta kaupti ir III pakopoje bei kada būtina tai daryti, žiūrėkite DELFI TV Gyvai pokalbio su Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininku Andriumi Škarnuliu, „INVL Asset Management“ generaline direktore Laura Križinauskiene, „Sodros“ atstovu spaudai Sauliumi Jarmaliu įraše.