Skirtingose pramonės šakose įdiegiama vis daugiau aplinką tausojančių sprendimų, ne išimtis ir aludarystė. Neseniai būtent jos atstovai Lietuvoje pelnė „carbon neutral“ statusą, rodantį, kad alaus darykla veikia neteršdama atmosferos pridėtiniu anglies dvideginiu. „Alus – tai gamtos ir darbščių žmonių sukurtas produktas, tad norime iš gamtos paimti kiek galima mažiau, o žmonėms ir šaliai duoti kiek galime daugiau“, – teigia Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas, manantis, kad verslo socialinė atsakomybė yra ne tik įvaizdžio, bet ir sėkmės reikalas.

Tikslas – mažinti taršą ir tausoti aplinką

Reaguodama į klimato kaitos problemą ir siekdama sumažinti neigiamą žmogaus veiklos poveikį aplinkai, Europos Sąjunga vykdo Europos žaliojo kurso veiksmų planą. Tarp jame numatytų tikslų – aplinką tausojančių technologijų bei inovacijų diegimas pramonėje.

CO2 dujų išmetimą siekianti sumažinti Europos žaliojo kurso strategija neišvengiamai tampa ne tik socialiai atsakingo verslo dalimi, bet ir konkurencingumo įrankiu. Tuo įsitikinęs Lietuvos aludarių gildijos prezidentas S. Galadauskas teigia, kad aludariai jau šiandien skiria ypatingą dėmesį CO2 mažinimui visoje tiekimo grandinėje nuo miežių auginimo, salyklo gamybos bei alaus virimo ir patiekimo į rinką.

Šio verslo gamyklos Lietuvoje išbando išskirtines inovacijas: štai kaip viskas atrodo iš vidaus
© DELFI / Kiril Čachovskij


Salyklas – pagrindinė alaus žaliava, kuri Lietuvos aludarius pasiekia iš vietinės žemės ūkio pramonės. Anot S. Galadausko, salyklinių miežių auginimas reikalauja mažiau trąšų nei kitos grūdinės kultūros, todėl žymiai prisideda prie CO2 dujų mažinimo. Tam, kad žemės ūkyje būtų sunaudojama mažiau trąšų, diegiamos „išmanaus ūkininkavimo“ sistemos, kurioms veikiant azoto jutikliai leidžia reguliuoti trąšų įterpimą.

Alaus kelias
© DELFI
Alaus kelias

Dar vienas aplinką tausojantis pokytis aludarystės pramonėje – pastaraisiais metais kone dvigubai sumažintas alaus gamybai sunaudojamas vandens kiekis.

„Būdavo laikai, kai vienam litrui alaus pagaminti reikėjo net iki šešių litrų vandens. Dabar kai kurie aludariai sumažino vandens suvartojimą iki 3 litrų, optimizuodami procesus, įskaitant butelių plovimą ir pakartotinį vandens panaudojimą. Pora ar net trys litrai vandens gal ir neatrodo labai daug, tačiau darykla, pagaminanti šimtą ir daugiau milijonų litrų alaus, per metus sutaupo šimtus tūkstančių kubinių metrų vandens“, – sako S. Galadauskas.


Alų alkoholiniu gėrimu paverčia mielės, kurios fermentacijos metu maitinasi salykle esančiu cukrumi ir išskiria du produktus – alkoholį ir CO2. Anksčiau perteklinė angliarūgštė būdavo išleidžiama tiesiog į orą, dabar Aludarių gildijos nariai pradėjo investuoti į CO2 surinkimą šimtus milijonų eurų ir pastaroji nebepatenka į atmosferą.

Alaus kelias
© DELFI
Alaus kelias

Plastiko – vis mažiau: užstato sistemoje pakuotės visiškai perdirbamos

Kaip pastebi S. Galadauskas, didelį vaidmenį alaus pateikime vartotojui atlieka pakuotė. Anot jo, čia aludariai demonstruoja solidžią lyderystę žiedinės ekonomikos srityje.

„Aludarių iniciatyva ir finansavimu buvo sukurta Lietuvoje sėkmingai veikianti pakuočių užstato sistema. Joje surenkama net 92 procentai visų į rinką išleidžiamų pakuočių, kurios vėliau 100 proc. perdirbamos. Aludariai pasiūlė ir Užstato sistemos administratoriaus valdyba pritarė, aludariams finansuojant, išplėsti veiklą į alaus ir nealkoholinių gėrimų daugkartinio naudojimo taurių, skirtų masiniams renginiams, gamybą ir tiekimą, taip žymiai sumažinant vienkartinių taurių naudojimą“, – teigia Aludarių gildijos prezidentas.

Alaus kelias
© DELFI
Alaus kelias

S. Galadauskas, kuris yra ir „Užstato sistemos administratoriaus“ valdybos pirmininkas, pažadėjo jau netolimoje ateityje pasidalinti planais, „kurie Lietuvą pavers tikrais žiedinės ekonomikos čempionais gėrimų pakuočių tvarkymo srityje“.

O šiuo metu aludariai ir toliau mažina plastiko naudojimą pakuotėse – net iki 40 proc. sumažinamas PET butelių svoris; 15 proc. mažiau plastiko kamšteliuose; iki 25 proc. plonesnė pakavimo plėvelė. Visa tai – šimtai tonų plastiko, kurio gamybai reikėtų daug brangių mūsų planetos resursų.


Alaus daryklai suteiktas „carbon neutral“ statusas

Alaus virimui, fermentavimui ir brandinimui reikalinga energija, kartais šiluma, kartais šaltis. Vis daugiau aludarių taupo energiją ir naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius. Kai kurie aludariai net iki 14 proc. reikalingos energijos pasigamina ant daryklos stogų įrengtose nuosavose saulės jėgainėse.

Energijos taupymą gamybos procese užtikrina ir kitos priemonės, kurias galima rasti šalies alaus daryklose – tai ir įrangos atnaujinimas, virimo katilų „aprengimas”, energiją taupantis LED apšvietimas ir kita.

Alaus kelias
© DELFI
Alaus kelias


Dėl įvairių gamtos resursų ir energijos taupymo iniciatyvų „Utenos“ alaus daryklai suteiktas „carbon neutral“ statusas. Jis rodo, kad darykla veikia neteršdama atmosferos pridėtiniu anglies dvideginiu ir naudoja tik atsinaujinančius energijos šaltinius.

Kaip teigia „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius ir „Carlsberg Baltic“ vadovas Rolandas Viršilas, šis statusas reikalauja ypatingo indėlio mažinant aplinkos taršą, o įmonės gaminamai produkcijai turi būti naudojama CO2 požiūriu neutrali energija, gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

„Mūsų įmonės pagrindiniai tikslai yra susitelkti ne tik į pelno ir efektyvumo didinimą, bet ir į atsakingus ilgalaikius pokyčius – naujas žalias investicijas, gamybos ir įvairių procesų tobulinimą, kurie užtikrintų sėkmingą tvarių aplinkosauginių idėjų įgyvendinimą“, – teigia R. Viršilas.

Tuo metu Kalnapilio–Tauro grupės darykloje taip pat 100 proc. naudojama žalia elektros energija. Pakuotėse naudojama 92 proc. perdirbto kartono, etiketėse – 10 proc. perdirbtų žaliavų. Siekiama, kad 2022 m. abu šie rodikliai siektų 100 proc.


www.DELFI.lt
9