„Mes sugebame išvirti alų, kuris konkuruoja su absoliučiai geriausiais. Kitaip sakant, turime pasaulinės klasės, aukščiausio lygio žaidėjų, kuriais galime didžiuotis“, – teigia kelis tūkstančius skirtingų šio gėrimo rūšių ragavęs diplomuotas alaus someljė Vidmantas Čičelis.

Jokia sensacija, nuo šio šimtmečio pradžios lietuviško alaus kokybė įvertinta pasaulyje dešimtimis aukso, sidabro ar bronzos medaliais tarptautiniuose alaus čempionatuose. Pasižymėjome tokiuose prestižiniuose renginiuose kaip „Pasaulio alaus taurė“ (Worl Beer Cup, JAV), „World Beer Championship“, rengiamą nepriklausomo Čikagos instituto „Beverage Testing Institute“, „The Australian International Beer Awards“, Stokholmo alaus festivalyje ir t.t.

Šie čempionatai savo reputacija prilygsta pasauliniams sporto čempionatams, o „World Beer Cup“ galima drąsiai vadinti alaus olimpiada. Čia lietuviška produkcija turi ir ne vieną aukščiausios prabos apdovanojimą.

Anot Lietuvos aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko, tokia sėkmė duoda dividendų ypač konkurencingose užsienio rinkose.

„Lietuviškas alus populiarėja ir mūsų šalies vardą populiarina pasaulyje dėl savo kokybės, inovacijų ir tuo pačiu tradiciškumo bei dėl daugybės tarptautinių apdovanojimų“, – įsitikinęs S. Galadauskas.

"Kalnapilio" alaus apdovanojimai
© DELFI / Kiril Čachovskij
"Kalnapilio" alaus apdovanojimai

Ir skaičiai tą tik patvirtina: per pastarąjį dešimtmetį alaus eksportas išaugo net tris kartus. Per tą laiką lietuviai į platųjį pasaulį eksportavo per 600 milijonų litrų alaus, yra alaus daryklų, kurios per metus eksportuoja ir po 40 milijonų litrų alaus.

Pati eksporto geografija išsiplėtė į daugiau nei 30 šalių – nuo kaimynų, per ES iki Afrikos, Australijos ir Japonijos.

Nepaisant pandemijos iššūkių, net ir 2020 metais alaus eksportas tebeauga, lyginant su praėjusių metų devynių mėnesių laikotarpiu, kai kurios daryklos net 40 proc. augino eksportą Baltarusijos, Rusijos, Jungtinės Karalystės ir Kinijos rinkose.

Štai, 2020-ųjų pirmojo pusmečio Rusijos muitinės duomenimis, antroje vietoje pagal alaus importą buvo lietuviška produkcija, daugiau už mus į Rusiją importavo tik Vokietija, lenkėme net giliomis alaus tradicijomis garsėjančią Čekiją.

Turime kuo didžiuotis: šis Lietuvoje kuriamas gėrimas laukiamas net Japonijoje ir Australijoje
© DELFI / Kiril Čachovskij

Turi kuo nustebinti

Anot profesionalaus diplomuoto alaus someljė V. Čičelio, pasaulyje niekas nepasakytų, kad Lietuva – aludarių kraštas, bet alaus mėgėjai, žinovai prisimins vieną, kitą lietuvišką alaus prekinį ženklą.

Pasak jo, lietuviškas alus gali nustebinti ne tik užsieniečius, bet ir pačius lietuvius, nes tam yra paprasta priežastis: dar per mažai suprantame apie alų ir jo vartojimo kultūrą.

„Alaus suvokimas Lietuvoje yra gana konservatyvus, labai šabloniškas. Didžioji dalis lietuvių nėra linkę ragauti, atrasti kažką naujo. Tai truputį keičiasi ir judama į gerąją pusę. Daugėja žmonių, kurie nori atrasti, paragauti kažką nauja.

Didžiosios šalys, tokios kaip JAV arba kaimynė Lenkija, yra priverstos leisti, siūlyti naują alų, nes žmonės reikalauja naujienų, perka visas alaus naujienas, tai skatina naujų alų atsiradimą.

Lietuvoje žmonės konservatyvesni, mažiau perka naujienas, tad jų kiekis yra gana ribotas, toks uždaras ratas“, – tvirtina alaus ekspertas.

Anot jo, Lietuva turi aukščiausio lygio žaidėjų, kurie nenusileidžia geriausiųjų gretoms.

„Vienareikšmiškai taip, gebame išvirti puikų alų. Kartais save nuvertiname, sakome – mes vienokie ar kitokie, bet mes sugebame padaryti alų, kuris gali konkuruoti absoliučiai su visais geriausiais pasaulyje“, – neabejoja V. Čičelis.

Turime kuo didžiuotis: šis Lietuvoje kuriamas gėrimas laukiamas net Japonijoje ir Australijoje
© Organizatorių nuotr.

Anot jo, anksčiau visuomenėje buvo jaučiamas kažkoks vieno ar kito prekinio ženklo pašiepimas, neva, jei gerti, tai tik tam tikros kompanijos alų.

„Tokie nusistatymai nepadeda niekam, o aklose degustacijose pašiepiamo alaus kokybė būtų įvertinta aukščiausiais balais. Galbūt patys dėl mažos alaus rinkos prisigalvojame įvairių mitų. Kalbant apie didžiuosius alaus bravorus, su jų produkcija, su skoniais yra viskas gerai“, – tvirtina alaus ekspertas.

Šypseną keliantys mitai


Anksčiau būdavo galima išgirsti tokį mitą, kad į pasaulinius konkursus siunčiamas specialiai tam virtas alus, o vartotojams supilstoma „masinės“ gamybos produkcija. Toks mitas alaus ekspertus priverčia nusišypsoti.

„Patys pagalvokite, kokia iš principo prasmė tą daryti? Kitas dalykas, jei paragaus alaus, kur atvežei ir to, kuris stovi prekybos centre, jei tai bus skirtingų skonių alus, bus gėda prieš visą pasaulį.

Tai vienas iš tų mitų, kurį sunku paneigti, bet logika sako, kad nėra prasmės taip elgtis. Be to, didieji bravorai verda po 20 tonų alaus, kaip jie gali išsivirti mažą kiekį konkursui, kuriame, priklausomai nuo kategorijos, gali būti tūkstančiai konkurentų? Niekas taip nedaro, niekas nežaidžia tokiais dalykais ir nerizikuoja apsijuokti prieš visą pasaulį (šypsosi)“, – teigė alaus someljė V. Čičelis.

Anot S. Galadausko, prestižiniame tarptautiniame konkurse tai teoriškai neįmanoma, nes griežtos populiariausių alaus čempionatų taisyklės nustato prievolę čempionato organizatoriams slaptu būdu, per kurjerines tarnybas, nupirkti pareiškėjo alaus pavyzdžius gamintojo šalyje, organizatorių nurodytuose mažmeninės prekybos vietose. „Tad šiuos apdovanojimus gamintojas laimėtojas turi teisę dėti ant visų laimėjusios rūšies etikečių“, – pasakoja S. Galadauskas.

Tačiau, anot Lietuvos aludarių gildijos vadovo, ne visi alaus gamintojai dalyvauja šiuose čempionatuose, nes dalyvavimas yra ne pigus, ypač organizacine prasme. „Kitas dalykas, vartotojai yra taip pripratę ant įvairių plataus vartojimo prekių matyti įvairius medalius, kad tiesiog nebekreipia į juos dėmesio, nes reikia ir tam tikro išmanymo, kad atskirtum kuo skiriasi „World Beer Cup“ medalis nuo Lietuvos Pramoninkų Konfederacijos rengiamo „metų gaminio“ konkurso medalio“, – tvirtino S. Galadauskas.

Turime kuo didžiuotis: šis Lietuvoje kuriamas gėrimas laukiamas net Japonijoje ir Australijoje
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kitas vyraujantis mitas, kad konkursuose galima „nusipirkti“ apdovanojimą.

„Tituluotų ekspertų komisijos aklose degustacijose vertina alų ir skeptikų, teigiančių, kad juose galima „nusipirkti“ apdovanojimus, paklausčiau, ar taip pat galima nusipirkti aukso ar kitų spalvų medalius sporto čempionate ar olimpiadoje?

Šiuose čempionatuose dalyvauja ir žinomiausi viso pasaulio aludariai su garsiais prekiniais ženklais ir juos nurungti mažos šalies aludariams yra didelė garbė ir pripažinimas, kurį vertina alaus importo ekspertai, parodose iš šimtų alaus rūšių pasirinkdami būtent lietuviškąjį“, – pasakoja S. Galadauskas, kalbėdamas apie lietuviško alaus žygį tarptautinių rinkų link.

Anot V. Čičelio, alaus konkursuose bravorai dalyvauja dėl noro pasitikrinti savo jėgas, įvertinti naujo gaminio kokybę, taip pat šiais laikais negalima atmesti ir rinkodaros reikalų, tai priklauso nuo prekinio ženklo pasirinktos rinkodaros strategijos.

Istorinės tradicijos


Aludariai parodose ir čempionatuose apdovanojimų siekdavo visais laikais. Ilgą istoriją turinčių lietuviškų alaus daryklų apdovanojimai siekia net XIX amžių ar tarpukario Lietuvos laikus.

Štai, „Švyturys“ didžiavosi 1883 m. Klaipėdos krašto prekybos ir amatų mugėje laimėjęs aukso medalį. Tarpukario Lietuvoje skirtingų aludarių gaminiai ne kartą aukščiausiais medaliais buvo įvertinti Lietuvos ūkio parodose. Nuo XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios šalies aludarių gaminiai reguliariai dalyvauja tarptautiniuose konkursuose, kuriuose nuolat pasiekia skambių pergalių.


Turime kuo didžiuotis: šis Lietuvoje kuriamas gėrimas laukiamas net Japonijoje ir Australijoje
© DELFI / Kiril Čachovskij

www.DELFI.lt
26