Nuo kada kopūstai auginami Lietuvoje tiksliai nežinoma. Rašytiniai šaltiniai mini XIV amžių ir gana komišką Prūsijos žemės kronikoje įrašytą istoriją, kaip pamatę kryžiuočius valgant kopūstus, prūsai stebėjosi, kad šie gali valgyti žolę. Tikėtina, kad būtent tuo laikotarpiu kopūstai pradėti valgyti ir mūsų kraštuose.

Šiandien kopūstą galima drąsiai tituluoti antra populiariausia daržove Lietuvoje po bulvių, tačiau prasidėjus kalendoriniam pavasariui lietuviai dairosi ir į kitas šviežio derliaus daržoves – lapines salotas, raudonuosius ar baltuosius ridikėlius, morkas, svogūnus, žaliuosius žirnelius, pankolius, pomidorus ar agurkus, kurie jau puikuojasi prekybos centrų lentynos.

„Pirmąją modernią parduotuvę Lietuvoje dar 1993 metais įkūrę broliai Ortizai laikėsi nuomonės, kad švieži vaisiai ir daržovės turi užimti labai svarbią vietą, tad nuo pat parduotuvių tinklo „Iki“ veiklos pradžios šiems produktams skyrėme ypatingą dėmesį. Tam, kad šviežio derliaus daržovės klientus pasiektų kuo anksčiau ir asortimentas visuomet būtų platus, glaudžiai bendradarbiaujame ne tik su Lietuvos ūkiais. Galime pasidžiaugti, kad draugystė su kai kuriais mūsų partneriais skaičiuoja ne pirmą dešimtį metų“, – sako prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Atraskite naujus skonius

Nors kalbėdami apie kopūstus mintyse įsivaizduojame tradicinius baltagūžius, jų įvairovė kur kas platesnė – pasaulyje skaičiuojama daugiau nei 100 skirtingų jų rūšių. Raudonieji, mėlynieji, ropiniai, žiediniai, lapiniai, briuselio kopūstai ir dar daugelis kitų – visi naudingi organizmui ir suteikia platų skonių spektrą įvairiausiems patiekalams.

Šios daržovės pavasarį valgykite kuo daugiau – padeda gerinti virškinimą ir sulieknėti
Šaltinis: Shutterstock

Naudingąsias kopūstų savybes galima būtų vardinti be sustojimo, tačiau pavasarį daugumai aktuali lieknėjimo tema, žarnyno valymas. Kopūstai – puikus pasirinkimas. Jie turi labai mažai kalorijų, tačiau daug skaidulų, kurios suteikia sotumo jausmą. Skaidulos skatina maisto slinkimą žarnynu, tokiu būdu padėdamos apsisaugoti nuo vidurių užkietėjimo, o kopūstų sultys didina skrandžio rūgšties išsiskyrimą, todėl padeda spręsti virškinimo problemas.

Kopūstai mums, gyvenantiems vidutinio klimato zonoje, yra tikra gamtos dovana. Ši daržovė turi itin veiksmingų antioksidantų: jau minėto vitamino C, taip pat ypač vertingo vitamino U, gerinančio žarnyno veiklą. Išsekus kopūstai padeda greičiau atgauti jėgas – suvalgius jų sriubos iš organizmo greičiau pašalinami toksinai ir šlapimo rūgštys. Taip pat daržovėje gausu jodo, kuris padeda funkcionuoti smegenims ir nervų sistemai.

Mūsų pamėgti gūžiniai kopūstai yra švelnesnio skonio nei kitos rūšys, todėl švieži ypač tinka skaninti salotas. Jei ieškote aitresnio, ryškesnio skonio ne tik salotoms, bet ir troškiniams gardinti – rinkitės raudonuosius ar mėlynuosius kopūstus.

Universalumu ypač pasižymi lapiniai (kale) kopūstai. Jais būtų galima padengti visą vaišių stalą – tamsiai žali ar violetiniai jų lapai tinka tiek sveikų kokteilių pusryčiams, tiek traškiems užkandžiams arba lengvai sriubai pagardinti. Nepamirškite ir Briuselio kopūstų, kuriuose gausu vitamino C ir K, folio, kalcio, geležis ir kalio. Ši daržovė turi ne tik didelį kiekį įvairiausių sveikatai naudingų maistinių medžiagų, bet ir itin nedidelį kiekį kalorijų – viename puodelyje jų galima rasti vos 56.