Vienas vaisius lietuvių krepšelyje – nenurungiamas

Prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių kategorijos vadovas Žilvinas Sendravičius juokiasi – per 30 metų pasikeitė kone viskas, tik ne lietuvių meilė bananams. Šie vaisiai ir tuomet, ir dabar pirkėjų patys mėgstamiausi: „Bananai vaisių tarpe nenurungiami visais metų laikais. Ši tendencija nesikeičia metai iš metų, tad mūsų jau nebestebina, o štai kolegoms iš kitų šalių atrodo neįprastai“.

Populiariausių vaisių trejetuką papildo ir kiti gana klasikiniai variantai – obuoliai ir apelsinai, tačiau lietuviai vis dažniau atranda ir egzotiškesnius vaisius. Anot specialisto, daugiausiai pirkėjų dėmesio tarp egzotiškų pasirinkimų susilaukia persimonai, granatai ir mangai, tačiau drąsesni ragautojai jau pamėgo ir figas, ličius, pasiflorus ar drakono vaisius, kurie stebina ne tik savo išvaizda, skoninėmis savybėmis, bet ir sveikatai naudingomis ypatybėmis.

Daržovių tarpe karaliauja bulvės

Jokių abejonių, kad bulvės lietuvių virtuvėje – bene dažniausiai sutinkama daržovė. Iš jų gaminami kone visi tradiciniai mūsų patiekalai – cepelinai, vėdarai, kugelis. Jos – pagrindinis garnyras mėsos, paukštienos patiekalams, o ir vėlyvos vasaros sunkiai įsivaizduojamos be šviežių bulvyčių grybų padaže.

Besirūpinančius kūno linijomis ir dėl to atsisakančius šios daržovės skubame nuraminti: nėra jos tokios kaloringos, kaip gali pasirodyti – vartojant saikingai, verdant ar kepant be riebalų, žalos kūno linijoms tikrai nepadarysite, o naudos organizmui turėsite. Juk bulvėse daug svarbių organizmui vitaminų ir mineralų, jos turtingos ir fitomedžiagomis, ypatingai karotenoidais.

Jei įprastos bulvės jau kiek pabodusios, paįvairinti kasdienės mitybos racioną galite rinkdamiesi saldžiąsias bulves. Jos turi didesnį kiekį betakarotino, o betakarotinas organizme virsta itin naudingu vitaminu A. Be to, šioje daržovėje yra vitamino C, kalcio ir magnio. Jos – tikras skaidulų ir antioksidantų šaltinis.

Ž. Sendravičius patvirtina: daržovių tarpe nurungti bulvių niekam nepavyksta, tačiau kartu su jomis populiariausiųjų sąraše puikuojasi ir kitos lietuviško derliaus gėrybės – svogūnai, pomidorai, agurkai. „Pastebime, kad pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškoms, vietos augintinių užaugintoms daržovėms, o daugumą šių daržovių Lietuvos ūkininkai gali pasiūlyti visus metus“, – sako Ž. Sendravičius.

Kintančios tendencijos džiugina

Į ką dėmesį atkreipiate jūs, rinkdamiesi vaisius ir daržoves? Turite savo jau pamėgtas rūšis, dairotės išskirtinai lietuviškų produktų, o gal svarbiausiu kriterijumi tampa kaina ir patrauklios akcijos?

Anot pašnekovo, šiuo klausimu tendencijos per pastaruosius 30 metų keičiasi išskirtinai į gerąją pusę: šviežių produktų gausoje lietuviai prioritetą vis dažniau teikia kokybei.

„Priešingai nei anksčiau, pirkėjams kaina įprastai nebėra svarbiausias kriterijus. Dauguma pasiruošę mokėti kiek brangiau, tačiau mėgautis geriausiomis skonio savybėmis pasižyminčiais vaisiais ir daržovėmis. Jei anksčiau buvo svarbu, kad pomidoras būtų pigus, dabar pirkėjai renkasi avietinius, saldžiuosius, geltonuosius pomidorus, juoduosius kumato – kasmet parduodama vis mažiau paprastų pomidorų, jų vietą užima skanesni, išskirtinesni“, – sako Ž. Sendravičius.

Pirkėjų nuomonė ir poreikiai yra svarbiausi, tad tai atsispindi ir parduotuvių asortimente – čia galima rasti kur kas daugiau vaisių ir daržovių veislių nei prieš kelis dešimtmečius. Ženkliai populiarėja ir ne tokie tradiciniai pasirinkimai – smidrai, baklažanai, pankoliai ar kukurūzų burbuolės.

Pašnekovas pastebi, kad vertindami produktų kokybę, pirkėjai atkreipia dėmesį ir į kilmės šalį – jei yra galimybė pasirinkti tarp mūsų šalyje užaugintų ir atvežtinių, dažniausiai renkasi vietos ūkininkų produktus. Tai, anot pašnekovo, užtikrina ir aukščiausią produktų kokybę, mat dėl trumpesnės tiekimo grandinės, lietuvių užauginti produktai atkeliauja šviežesni.

„Lietuvoje nuskinti agurkai, pomidorai ar kitos daržovės bei vaisiai jau kitą ar net tą pačią dieną pasiekia pirkėjus, tad visuomet gali būti tikri, kad gaunate aukščiausios kokybės produktus“, – sako Ž. Sendravičius.