Dar 1994 metais, tuomet studentas Kęstutis Juščius nusprendė pradėti grybų auginimo verslą. Kaip seksis tikrai nežinojo, tačiau idėja lietuviams pasiūlyti kažką naujo ir iki tol mažai ragauto atrodė viliojančiai. Šiandien daugiau nei 25 metus gyvuojantis jauno vaikino sukurtas verslas klesti, o ūkyje užaugintų pievagrybių galite įsigyti kone kiekviename prekybos centre.

„Viskas prasidėjo nuo tų studentiškų laikų, Gruzdžių miestelyje nusipirkus seną fermą. Čia mokėmės ir pievagrybius auginti, ir kompostą jiems ruošti“, – pasakoja „Baltic Champs“ vadovas Arūnas Radzevičius, kuris neslepia – tikrai ne viskas nuo pat pradžių ėjosi sklandžiai. – Miške grybai dygti pradeda rudenį, kuomet oro temperatūra atvėsta, susikaupia pakankamai drėgmės. Mes pievagrybius auginame visais metų laikais, tad stengiamės atkurti rudens sąlygas, kad grybai visada galėtų dygti ir augti“.

Pašnekovas pasakoja, kad grybų kelionė nuo pat pradžios iki parduotuvių lentynų trunka maždaug 3 mėnesius. Pirmiausia paruošiamas kompostas, kuris pasitarnauja ir kaip žemė, ir kaip maistas grybams. Patys grybai užauga per porą savaičių, tačiau vien komposto pagaminimui prireikia beveik dviejų mėnesių. Sukūrus grybams tinkamą terpę, prasideda pats grybų auginimo procesas.

Net 31 600 m² ūkio plote per metus užauginama virš 12 000 tonų grybų. Didžioji dalis – baltieji pievagrybiai, tačiau ūkyje auginami ir rudieji pievagrybiai, taip pat kelios rūšys egzotinių grybų.

Kiekvienas grybas ūkyje kruopščiai atrenkamas ir skinamas rankomis. Ūkio vadovas svarsto, kad dar po 30 metų, technologijoms modernėjant, procesai greičiausiai atrodys neatpažįstamai: vietoj dabar per valandą žmogaus nuskinamų maždaug 25 kg pievagrybių, tikimasi dešimteriopai didesnio rezultato ir kur kas lengvesnio pačio skynimo proceso.

Pievagrybius auginti nusprendęs lietuvis studentas sukūrė klestintį verslą – valdo didžiausią ūkį Baltijos šalyse

Ūkio vadovas pasakoja, kad didžioji dalis Lietuvoje užaugintų grybų iškeliauja į Skandinavijos šalis, o likusi dalis džiugina lietuvius ir kitus Baltijos šalių gyventojus.

Pievagrybiai – naudingi, skanūs ir nekaloringi

Ilgamečiu bendradarbiavimu su ūkiu džiaugiasi ir prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė, kuri pastebi – pirkėjai ne tik mėgsta pievagrybius, bet ir itin vertina vietinių ūkių užaugintą produkciją: „Pievagrybiai pirkėjų krepšelyje – tikrai dažnas pasirinkimas, ypatingai tais metų laikais, kuomet miškuose augančiais grybais pasidžiaugti negalime“.

Didžiąją dalį pievagrybio sudaro vanduo, tad tai - visai nekaloringas produktas. 100 g produkto yra mažiau nei 30 kalorijų, o ląstelienos – 1 g/100 g grybų. Taigi nauda dviguba: ir pasisotinsite, ir sukti galvos dėl svorio tikrai nereikės. Pievagrybiuose daug augalinių baltymų, tad valgyti jų patariama ir tiems, kurie rečiau vartoja mėsą. Daugiausia naudingųjų medžiagų (ypatingai seleno, geležies) kaupiasi pievagrybių kepurėlėse. Taip pat juose yra vario, kaulus stiprinančio fosforo ir skysčių perteklių padedančio šalinti kalio.

Pagaminti pievagrybius taip pat visai nesudėtinga: tereikia pakepinti ant grilio, orkaitėje ar keptuvėje kelias minutes – tai puikus garnyras mėsai, subtilaus skonio ingredientas įvairiems patiekalams, padažams. Tiesa, valgyti pievagrybius galima ir termiškai neapdorotus, tačiau tuomet patartina rinktis augintus ekologiškai.