Užsukę į svečius, kiekvieną rytą ponią Eleną rastumėte prie kompiuterio geriančią kavą ir skaitančią naujienų portalus: „Puikūs laikai atėjo! Anksčiau laikraščius prenumeruoti reikėjo, pinigus mokėti, o dabar viskas nemokamai – tik laiko turėk skaitymui ir sveiko proto, kad atskirtum kas tiesa, o kas – melas“, – sako pašnekovė ir pasakoja pirmąjį savo kompiuterį įsigijusi būtent tuomet, kai nusprendė išeiti iš darbo ir tiesiog mėgautis pensija.

„Ačiū vaikams ir anūkams, kurie neleidžia stovėti vietoje ir vis pamoko naujų dalykų. Jie man ir facebook paskyrą sukūrė – sakė, šiais laikais visi turi. Tik nepagalvojo, kad mano amžiaus draugų ne tiek daug belikę, ir tie vargu ar naudojasi internetu“, – juokiasi ponia Elena.

Pozityvumo ir veiklos moteriai išties netrūksta. Kai tik yra galimybė, Elena eina pasivaikščioti į miestą, lankosi teatruose, užsuka puodelio gardžios kavos: „Žmonės labai mėgsta padejuoti ir pasiskųsti gyvenimu. Ne tik senjorai – jaunimas taip pat. O kas iš to? Jūs geriau eikit, darykit, keiskit kažką. Tuomet ir gyvenimas bus gražesnis. Aš viską susikūriau savo pačios rankomis: vaikus į gyvenimą viena išleidau, anūkus užauginti padėjau ir savęs niekada nenuskriaudžiau – pati nusipirkau butą, išsilaikiau teises ir įsigijau automobilį, nors tuomet man iki pensijos ne tiek daug ir likę buvo“.

Pavasariui vos prasidėjus, moteris skuba nupūsti dulkių nuo garaže stovinčio automobilio ir sėda už vairo – darbai nelaukia, reikia važiuoti tvarkyti sodo. Sodo bendrijos kaimynų garbaus amžiaus vairuoja jau nestebina – aktyvią ir iniciatyvią Eleną visi pažįsta, tačiau aplinkiniams, sužinojusiems jos amžių, nuostaba vis dar kyla. „Praėjusiais metais, važiuojant į sodą, mane sustabdė policininkai. Patikrino dokumentus ir bandė paskaičiuoti metus, bet tikriausiai nepatikėjo savo akimis – perklausė, ar man tikrai tiek metų. Galiu pasidžiaugti, kad savo sąskaitoje neturiu nė vienos avarijos ir nė vienos baudos“, – pasakoja ponia Elena.

Tiesa, šie metai ponios Elenos gyvenime bus ypatingi – po 30 metų vairavimo, su automobiliu moteris žada atsisveikinti. „Galėčiau dar vairuoti, kelią matau, bet pati suprantu, kad 90 metų – nebe juokai. Tokiame amžiuje jau galiu leisti sau prabangą sėdėti keleivio sėdynėje ir būti vežiojama“, – sako Elena.

Paklausus, ar viskam užtenka laiko, jėgų ir pinigų, moteris juokiasi: „Kiekvienais metais sau žadu, kad viskas – kitąmet jokių sodų ir darbų, bet pavasaris ateina ir vėl kimbu į darbus. Tikriausiai kitaip gyventi tiesiog nemoku. Mano mama sakydavo, kad žmogus gyvas, kol juda – tai ir judu, nesustoju. O pinigai – jų niekada nebus per daug, bet skųstis tikrai negaliu. Kiek gi tam žmogui pensijoje reikia – tikrai susitvarkau. Svarbiausia, kad sveikata nepavestų, o visi kiti dalykai išsprendžiami“.

Prekybos tinklo „Iki“ inicijuotas projektas „30 metų iki šiandien“ kviečia visus Delfi skaitytojus dalintis skaniausiomis, juokingiausiomis, įsimintiniausiomis ir jums pačiomis brangiausiomis gyvenimo istorijomis. Pasidalinkite savo prisiminimais ČIA ir kas savaitę laimėkite 100 Eur IKI dovanų kortelę.