13
Straipsniai:
13

Lemtingąją naktį televizijos bokšto gynybai vadovavęs vyras: netikėjau, kad bus naudojami koviniai šoviniai

Kai dvidešimt penkerių metų Sąjūdžio savanoris Eugenijus Šepetys prisijungė prie tuo metu besikuriančio Krašto Apsaugos Departamento, turbūt ir pats niekaip negalėjo nuspėti, kad vos tapus Rokiškio užkardos vadu, jam teks vadovauti vieno svarbiausių valstybės simbolių – televizijos bokšto – gynybai 1991 m. sausio 13–osios naktį.

Sausį važiavo saugoti Aukščiausiosios Tarybos

Eugenijus Šepetys prisimena, kaip Rokiškio užkardai vos pradėjus tarnybą, šie susilaukė kvietimo atvykti saugoti Aukščiausiosios Tarybos sausio 8 dieną, vykstant „Jedinstvo“ mitingui. E. Šepetys juokėsi, kad su komanda atvyko taip greitai, jog patys vilniečiai liko nustebę.

„Nuo to laiko sklandė toks anekdotas, kad Rokiškis kažkur šalia Vilniaus, nes labai greit atvykstate,“ – pasakojo E. Šepetys.

„Pakaitom važiuodavom į Aukščiausiąją Tarybą. Taip išpuolė, kad [sausio] dešimtos vakare aš su kita pamaina atvažiavau vyrų keisti ir buvo pranešta, kad atmosfera kaista. Liko ir ta pati penkiolikos vyrų komanda, kuri jau buvo Aukščiausioje Taryboje, ir dar su penkiolika aš pats atvažiavau“, – pasakojo E. Šepetys.

Eugenijus Šepetys, 1993 m. Eugenijus Šepetys, 1993 m.. Šaltinis: Asmeninins albumas

Televizijos bokštą gynė kaip tik išmanė

E. Šepetys atsimena, kaip rokiškėnai buvo išrikiuoti kartu su Zarasų užkarda dalijantis valstybei svarbių objektų gynyba. Buvo nuspręsta, kad objektų saugoti vyks Rokiškio užkardos pareigūnai.

„Tai penkiolika [rokiškėnų] – į Spaudos rūmus, penkiolika – į televizijos bokštą, visi kiti laisvi. Taip kad mano pirma komanda įsitaisė Spaudos rūmuose, o aš su antra komanda nuvažiavau į televizijos bokštą“, – dalijosi E. Šepetys.

Daugiau apie simbolinę gynybą klausykite čia:

Pokalbis su Eugenijumi Šepečiu

Ėmėmės visų parankinių priemonių, kaip apsaugoti, kaip apginti tą objektą, kuris fiziškai galbūt ir sudėtingai apginamas.

Pasak E. Šepečio, likusi jo komandos dalis Spaudos rūmuose gavo pirmą kovos krikštą jiems dar net nespėjus gerai apžiūrėti objekto. Priversti palikti Spaudos rūmus, juos saugoję vyrai atvyko į televizijos bokštą ir pastiprino ten jau buvusią savo komandos dalį.

„Netgi pastačius po vieną žmogų prie lango iš vidaus, mūsų neužteko trisdešimties.“

Buvę Rokiškio užkardos pareigūnai po apdovanojimo atminimo medaliais 100 metų Lietuvos kariuomenei  Iš kairės: Vilmantas Raupys, Gintautas Marganavičius, Audrius Guzas, Ignas Vaitoška, Valdas Misavičius, Vilius Danys, Gintautas Jurgutis, Vygantas Pauliukas, Nerijus Balčiūnas, Vygandas Liaudanskas, Jurijus Lapanas, Ričadas Lašas, Edvardas Jakulis, Eugenijus Šepetys.
 Buvę Rokiškio užkardos pareigūnai po apdovanojimo atminimo medaliais 100 metų Lietuvos kariuomenei Iš kairės: Vilmantas Raupys, Gintautas Marganavičius, Audrius Guzas, Ignas Vaitoška, Valdas Misavičius, Vilius Danys, Gintautas Jurgutis, Vygantas Pauliukas, Nerijus Balčiūnas, Vygandas Liaudanskas, Jurijus Lapanas, Ričadas Lašas, Edvardas Jakulis, Eugenijus Šepetys.
. Šaltinis: Asmeninins albumas

Ginti televizijos bokštą teko be ginklų

E. Šepetys dalinosi, kad jaunoji karta dažnai nustemba išgirdę, kad pareigūnai gynė televizijos bokštą neturėdami ginklų. Pasak E. Šepečio, nei uniformų, nei ginklų, nei ekipuotės, nei kitų materialinių priemonių tuo metu nebuvo. Teko viską organizuotis patiems.

Daugiau apie simbolinę gynybą klausykite čia:

Pokalbis su Eugenijumi Šepečiu

„Kažkaip netikėjom tikrai, aš ir pats buvęs kariškis sovietinės kariuomenės, netikėjau, kad bus naudojami koviniai užtaisai, koviniai šoviniai. Pamatėm, kad tinkas byra ant galvos – reiškia šaudo tikrais. Tai laimingo atsitiktinumo dėka, tie rokiškėnai įėjo į istoriją ir visi išliko gyvi ir sveiki, ir dabar turi, ką papasakoti ateities kartoms.

Ir dar aš šaukiu vienam bendražygiui, kuris tik buvo iš miegų pakeltas, „atsuk vandenį!“ ir su ta priešgaisrine šlanga per šalmą daužau, ir kas iš to. Paskui pamatai, kad virš galvos tinkas byra. Reiškia ginklą iššauna. Ginklai koviniai, jie patys šarvuoti, nugriūna ir paprastai neatsikelia. O mes tai lengvai, mes bėgam. Kad jiems būtų irgi nelengva, tai padarėm antram aukšte užvertimą tokį. Atnešėm akmens vatos – palietus ji dulka, paskui jiems niežėti turėjo. Dar, kad jie iki budinčiųjų televizijos bokšte lengvai nenusibrautų, užstūmėm galingą transformatorių ant durų iš vidinės pusės. Dabar, kai pagalvoju, tiesiog vaikiškai gynėmės, bet kažkokia gynyba buvo.

Lemtingąją naktį televizijos bokšto gynybai vadovavęs vyras: netikėjau, kad bus naudojami koviniai šoviniai Šaltinis: DELFI / Tomas Vinickas

Tikrai beviltiškas jausmas buvo, kai grįžau į Aukščiausiąją Tarybą ir buvau pirmas gyvas liudininkas, Aukščiausios Tarybos narius informavęs apie padėtį. Nulipęs nuo tribūnos išėjau ir man buvo tiesiog šokas. Vien dėl to, kad aš neturėjau kuom pasipriešinti.

Mes gynėmės parankinėmis priemonėmis. Galbūt tai išgelbėjo ne tik tai mūsų, bet ir daugelio žmonių gyvybes.“

„Mes gynėmės parankinėmis priemonėmis. Galbūt tai išgelbėjo ne tik tai mūsų, bet ir daugelio žmonių gyvybes.”

Žmonių vienybė – gyvasis skydas

„Mes bendravom su [žmonėmis], mes išeidavom, tik tiek, kad mūsų užduotis buvo atstovėti, ginti objektą. Jie visi buvo savanoriai, mūsų gyvasis skydas. Aš sakau, aš buvau kariškis, man yra tekę būti įvairiose situacijose: ir ginkluotose, ir rimtose, bet tikrai netikėjau ir negalvojau, kad bus mestos tokios pajėgos prieš neginkluotą žmonių minią. Savaime suprantama, kad ten irgi dirbo propagandos meistrai, tie patys kariškiai, jie žalio supratimo neturėjo, jiems buvo pasakyta – ten yra ginkluoti smogikai, ir pirmyn.

Ir sakau, čia ta žmonių vienybė. Susikabino keliom juostom aplinkui. Mes ten su tais pagaliais stovim kitapus stiklo ir galvojam – kažkas tai bus. Ir kažkas buvo. Labai paprasta. Tos visos pajėgos. Tankai iššovė pora šūvių, užtaisas tuščias, vakuuminis, išdaužo stiklus. Per paradinį įėjimą įsiveržia Alfa ir per dūmų uždangą mes pamatom prieš save šalmus.“

Lemtingąją naktį televizijos bokšto gynybai vadovavęs vyras: netikėjau, kad bus naudojami koviniai šoviniai Šaltinis: Vida Press

„Apie kažkokią drąsą, apie kažkokį heroizmą tikrai niekas negalvojom. Mes paprasčiausiai vykdėm savo darbo pareigą. Mes buvom vieni pirmųjų Lietuvoj krašto apsaugos sistemos pareigūnų. Tikrai nebuvo nei vieno, kuris būtų sakęs, aš nevažiuosiu.“

Sausio 13 – tai mūsų pergalės diena

E. Šepetys dar ir dabar vis prisimena detales apie tuometinius išgyvenimus, beveik kasmet dalyvauja Seime organizuojamuose sausio įvykių paminėjimo renginiuose.

Jeigu nebūtų buvę sausio tryliktosios tai mes tikrai nebūtume išlikę tokie nepriklausomi, nebūtume tokia valstybė, kokia esame dabar.

„Jeigu nebūtų buvę sausio tryliktosios tai mes tikrai nebūtume išlikę tokie nepriklausomi, nebūtume tokia valstybė, kokia esame dabar. Nebūtų nei Europos Sąjungos, nebūtų nei NATO.“

Aš tikrai esu tos nuomonės, kad sausio 13 turėtų būti ne atmintina, o šventinė diena. Tai mūsų pergalės diena, o ne kažkoks tai paminėjimas.

Daugiau informacijos galite rasti neužmiršk.lt

×