„Ši diagnozė šiuolaikiniame pasaulyje nustatoma vis dažniau. Santykiams ji trukdo, kartais juos sugriauna ir nuveda šeimas iki skyrybų. Iš pradžių gali atrodyti: o koks geras vyras, daug dirba. Bet paskui žiūri, kad jis išvis nebūna namuose. Taip, jis ne klubuose, ne su draugais, bet tas pernelyg didelis dėmesys tik darbui ilgoje perspektyvoje, net jei vyras parneša daug pinigų, kenkia santykiams, šeimai, vaikams. Galų gale jokie pinigai neatstos sugriautos šeimos“, – teigė pašnekovas.
Anot jo, jei ant moters pečių gula visa namų buitis, vaikai, ir ji pastoviai yra viena, tai gali gerokai paveikti jos emocinę būseną. Ką daryti? „Nėra lengvų ir greitų sprendimų. Pirmiausia, reikia įvardinti šią problemą ir antrai pusei pasakyti: „Taip, tu daug dirbi, aš tą labai vertinu, bet man tavęs reikia ir kaip vyro/žmonos, o ne tik kaip pinigų maišo, man reikia peties, ant kurio galėčiau padėti galvą, žmogaus, su kuriuo galėčiau pasikalbėti, su kuriuo eičiau per sunkumus ir džiaugsmus, man reikia žmogaus šalia“. Daugelis moterų, kurių vyrai yra darboholikai, gęsta, jų emocijos slopsta, jos vis labiau nusivilia šeima ir santykiais. Jokiai moteriai, kuri yra nuoširdžiai tuose santykiuose, nekalbu apie santykius iš išskaičiavimo, pinigai nepakeis žmogaus. Todėl reikia ieškoti balanso, kuris tenkintų abu. Kad ir vienas nenumestų savo karjeros, bet ir kitas nesijaustų užmirštas“, – teigė D. Ražauskas.
Deja, atrasti balansą kalbantis tiesiog dviese dažniausiai būna sunku. „Labai dažnai reikės trečio asmens, psichologo, kuris pasižiūrėtų ir išsiaiškintų, iš kur kyla darboholizmas. Koks čia gynybos mechanizmas, kodėl jam ar jai reikia tiek dirbti, kodėl jis nesijaučia saugus, kodėl jam reikia tiek pinigų, kokia čia trauma ar vidiniai įsitikinimai. Dažniausiai išsiaiškinus tas priežastis, kurios eina iš vaikystės, paauglystės ar ankstesnių santykių, lengviau galima suvokti situaciją ir pakeisti tuos dalykus. Nes darboholizmas yra pasekmė. Todėl reikia ieškoti šaknų ir priežasčių, ir dirbti su jomis“, – aiškino specialistas.
