„Su partneriu ruošiamės vestuvėms, užsiminiau apie priešvedybinę sutartį, jis nusiteikęs priešiškai. Ar iš tiesų tai savęs nuteikimas skyryboms ar apgalvotas žingsnis?“ – klausia skaitytoja.
Anot santykių eksperto – nei taip, nei taip. „Norint konkrečiai atsakyti, reikėtų žinoti šios poros turtinę padėtį. Jei moteris turi daug didesnį kapitalą, uždirbtą savo sunkiu prakaitu, o vyras ateina su visai kitokiu bagažu, tokia sutartis yra tam tikras apsisaugojimas ir sveiko proto žingsnis. Kita vertus, kai kurie ekspertai mano, kad tokia sutartis partneriams įveda tokio nepasitikėjimo kruopelę. Mano nuomone, pati sutartis nėra blogas dalykas, bet jei abu partneriai yra daugmaž panašios turtinės padėties ir nebus taip, kad, teismui skiriant ir dalinant viską per pusę, kažkuris praras daugiau, ir jei kažkuris turi įsitikinimą, kad tai nepasitikėjimo ženklas, gal geriau tos sutarties išvengti ir nesėti tos nepasitikėjimo sėklos pasąmonėje. Reikia sėsti ir pasikalbėti. Kuo partneris remiasi, kodėl taip galvoja, nes kai giliau su žmogumi pasikalbi, supranti, kad tos baimės yra kažkuo pagrįstos. Tai jei tai nėra turto klausimas, aš galvočiau ar tikrai ta sutartis yra tokia reikalinga, jei ji vienam iš partnerių maišo, griauna pasitikėjimą. Jei žmogus, net ir pasikalbėjęs su partneriu, vis tiek lieka prie noro turėti priešvedybinę sutartį, reikia sau užduoti klausimą, ar iš tikrųjų man jos taip reikia. Kas man svarbiau – ar mylimo žmogaus gera savijauta, ar ta sutartis“, – teigė ekspertas.
