Kaip išgyventi šiuos pokyčius, kaip susirasti naujų draugų ir „neišbarstyti” senųjų, kaip padėti gali tėvai – pataria projekto ekspertė psichologė Erika Mažeikaitė.
– Paauglystėje kartais tenka keisti mokyklą (pvz., persikrausčius arba įstojus į gimnaziją). Ką šis pokytis reiškia paauglei (ar jis visada sudėtingas, nemalonus, koks susitaikymo su pokyčiu procesas)?
– Mes visi natūraliai siekiame komforto ir saugumo, o mokyklos ar klasės keitimas išveda iš komforto ir patenkama į tam tikrą nežinojimo, „netikrumo“ zoną. Tai gali sukelti nerimą, baimę, liūdesį, stresą ir tuo pačiu jaudulį. Nors tai gali būti ir įdomu, tačiau kartu ir labai baisu.
Keičiant mokyklą ar klasę, pokyčių yra daug:
- pokyčiai, susiję su kūno vaizdu: jei pereinama, pavyzdžiui, į gimnaziją, tada tenka pradėti lankyti mokyklą su vyresniais ir labiau fiziškai išsivysčiusiais moksleiviais. Tai gali kelti stresą, ypač lyginant su praėjusiais metais, kai moksleivis buvo vyriausias mokykloje.
- mokyklos sistemos pokyčiai: naujoje mokykloje – nauja tvarka, nauja mokymosi kultūra ir pan., tai gali būti iš pradžių painu. Pavyzdžiui, padidėjęs klasės dydis, mažesnis individualus dėmesys ir didesnė konkurencija iš pradžių gali kelti didelį stresą ir baimę.
- socialiniai pokyčiai: jei esami draugai pradeda lankyti skirtingas mokyklas arba klases, tenka susirasti naujų draugų, o senųjų – trūksta. Kol nėra naujų draugų, moksleivis gali jaustis vienišas ir nelaimingas, pasimetęs, nerimauti, kad neras naujų draugų, kad nepritaps, galiausiai, kad nesusitvarkys su naujais mokyklos reikalavimais ir nepateisins tėvų lūkesčių.
Kaip susitvarkyti su šiais pokyčiais? Pirmiausia reikėtų pasistengti nerimą paversti jauduliu. Nerimas ir jaudulys yra du glaudžiai susiję jausmai. Nerimas yra jaudulys, pridėjus baimę, kad viskas bus blogai. Kai nežinai, kas nutiks ateityje, galima sukelti sau daugiau nerimo įsivaizduojant, kad įvyks siaubingi dalykai. Pakeičiant savo mintis, galima sukurti jaudulį. Taigi, užuot įsivaizdavę, kas gali būti blogai, galvokite, kas gali būti gerai. Ir tada liks tik mėgautis laukimu pradėti naują mokyklą ar klasę, negąsdinant savęs.
Antra, pokyčiai dažnai reiškia, kad kažką ir prarandame – buvusius mokytojus, mokyklos pastatą, draugus. Ir tai gali kelti liūdesį. Todėl reikėtų apie tai pasikalbėti su draugais, kurie taip pat galbūt išgyvena panašius jausmus. Ir pažvelkite į situaciją taip – jei liūdite, tai iš tikrųjų yra geras dalykas, nes tai reiškia, kad buvusioje mokykloje ar klasėje turėjote gerą patirtį, kurią liūdna palikti. O jei jums nėra liūdna, tikriausiai atėjo laikas naujai pradžiai, kuri gali būti labai džiugi.
– Ko (kokių reakcijų, kokio priėmimo) gali tikėtis paauglė, atėjusi mokytis į susiformavusią klasę kaip vienintelė naujokė?
– Atėjus į susiformavusią klasę kaip vienintelei naujokei, kai nieko nepažįstama, galima jaustis šiek tiek izoliuotai ir vienišai, nežinoti, kaip elgtis, bijoti, kad gali būti nemėgstama. Tačiau reikia duoti laiko ir sau, ir klasės draugams. Pabandyti atsipalaiduoti, daugiau šypsotis, stengtis užkalbinti, susipažinti, pasiūlyti savo pagalbą, domėtis naujais draugais. Nereikia tikėtis, kad kiti rodys iniciatyvą ir siūlys draugystę, jie jau turi savo draugus. Dabar reikia būtent jums susidraugauti, būti iniciatyvesnei.
– Ar klasės arba mokyklos pakeitimas lengvesnis, jeigu naujoje klasėje dauguma naujokai (pvz., įstojus į gimnaziją)? Kokie procesai vyksta tokioje iš esmės naujai suformuotoje klasėje? Kaip joje pritapti?
– Jei naujoje klasėje dauguma naujokai, yra lengviau, nes visi sėdi „toje pačioje valtyje“. Visi jaudinasi ir tikrai nesate toks vienintelis. Visi nori užmegzti naujus kontaktus, turi tuos pačius interesus, ir tas bendrumas vienija. Būkite atviras naujoms pažintims ir pats imkitės iniciatyvos tas pažintis užmegzti. Galite net pasidalinti savo jausmais (baimėmis, nerimu), tai jus tik suartins. Pasitarkite dėl naujų popamokinių veiklų, pasikvieskite kartu jose dalyvauti.
– Galbūt yra universalių taisyklių, kaip turėtų elgtis (nesielgti) paauglė, kad lengviau pritaptų naujoje klasėje ir netaptų patyčių objektu? (Galbūt elgtis, rengtis, kalbėti tam tikru būdu, susirasti sąjungininkų?)
– Pritapti naujoje klasėje išties nėra lengva, bet jūs galite daug išmokti iš šios patirties. Visą likusį gyvenimą susidursite su pokyčiais, ir tai, kaip pasirinksite į juos reaguoti, priklauso tik nuo jūsų. Dabar jūsų laikas naujai pradžiai. Kadangi esate už savo komforto zonos ribų, tai nėra geresnio laiko, kaip tik dabar, kai galite sužinoti, kas esate. Jei turėjote neigiamos patirties senojoje mokykloje, galite tai pakeisti būtent dabar.
Pirmas įspūdis yra svarbus, todėl turite susitvarkyti, kad jaustumėtės gerai ir graži. Atsikelkite anksti, papusryčiaukite, kad turėtumėte dieną reikalingos energijos. įsitikinkite, kad jūsų veidas yra švarus, nagai nukirpti, plaukai sušukuoti ir pan. Renkitės taip, kad jaustumėtės patogiai ir graži pati sau.
Skirkite laiko mokymuisi ir popamokinei veiklai, kurioje galėsite susidraugauti su naujaisiais draugais. Stenkitės šypsotis, bendrauti, būti draugiška, bet kartu išlikti ir savimi. Ir toliau bendraukite su savo senaisiais draugais, tačiau būkite atviri ir naujiesiems – pasikvieskite į svečius, į filmą, pasivaikščioti.
Taip pat palaikykite santykius su savo šeima. Tėvai rūpinasi jumis ir nori, kad jūsų gyvenimas būtų kuo geresnis. Atvirai papasakokite jiems, kaip jaučiatės, apie savo baimes ir nesaugumą.
Įsisąmoninkite savo nerimą ir paverskite jį jauduliu, pozityviai galvodami apie ateitį. Pabandykite įvardinti savo jausmus, kuriuos jaučiate per kelias pirmąsias savaites, ir palyginkite juos su tuo, ko tikėjotės – nustebsite. Kitą kartą, kai ateis dideli pokyčiai, žinosite, kaip tada elgtis.
– Koks pedagogų ir tėvų vaidmuo šiame pokytyje? Kaip jie gali padėti paauglei adaptuotis?
– Prisitaikymas prie naujos mokyklos gali būti baisus, moksleivis gali jaustis nejaukiai nepažįstamoje aplinkoje, todėl jam gali prireikti pagalbos pasiruošti šiam dideliam prisitaikymui.
Pirmiausia, jei yra galimybė, įtraukite savo vaiką į mokyklos pasirinkimo ir perkėlimo procesą. Tai padės jūsų vaikui pamatyti naudingus ir teigiamus šio pokyčio aspektus. Jis bus daug laimingesnis, jei žinos, kad jo poreikiai yra svarbūs.
Taip pat, dar prieš pradedant eiti į naują mokyklą, reikėtų išsiaiškinti, dėl ko vaikas jaudinasi. O jaudintis gali dėl bet ko – nuo to, kaip įeiti į mokyklą iki reikalingų mokyklinių prekių įsigijimo. Suteikite savo paaugliui kuo daugiau galimybių „kontroliuoti“ savo drabužių spintą, kad jis / ji jaustųsi „tinkamas“. Reikėtų pakalbėti apie tai ir šias problemas išspręsti. Taip pat būtų naudinga apsilankyti naujoje mokykloje dar iki mokslo metų pradžios, susipažinti su pastatu, kas ir kaip išsidėstę. Taip pat patartina paskatinti vaiką dalyvauti popamokinėje veikloje, tai būtų geras būdas susipažinti su naujais žmonėmis ir sužinoti daugiau apie save, savo gebėjimus, pomėgius.
Nauja mokykla kelia naujus iššūkius. Tėvai turėtų išlikti pozityvūs ir nuraminti vaiką, nuteikiant teigiamam požiūriui į naujoves. Apskritai su vaiku eikite „tyrinėti“ – nuolat išbandykite kartu naujas vietas (restoraną, prekybos centrą, parką). Neleiskite vaikui užsidaryti, skatinkite juos išeiti ir tyrinėti. Tai padės vaikui labiau pažinti bet kokią aplinką ir galiausiai po kurio laiko pažinimas taps apskritai patogus. Taip pat būtų naudinga sužinoti, ar yra kitų pažįstamų vaikų, einančių į tą pačią mokyklą, kaip ir jūsų vaikas. Paraginkite savo vaiką kalbėtis su šiais vaikais. Jei žinote šeimos narius ar draugus, kurie neseniai pakeitė mokyklą, paprašykite jų pasidalinti savo patirtimi su vaiku.
Priminkite vaikui, kad jis / ji jau moka susirasti draugų dėl praeityje užmegztų draugysčių. Padėkite paaugliui palaikyti ryšius su senais ir naujais draugais, leiskite pasikviesti juos į namus. Padėkite paaugliui nusistatyti dienotvarkę, kuri padėtų ir atlikti namų darbus, ir kartu turėti laiko poilsiui bei draugams.
Nuolat kurkite santykius su savo vaiku. Tyrimais nustatyta, kad geriausias laikas paskatinti paauglį atsiverti yra tada, kai jie jaučiasi labiausiai pažeidžiami ir nežino, kuriuo keliu pasukti. Taip, jie gali pykti dėl to, kad turi keisti mokyklą, tačiau paaugliai kartais gali naudoti pyktį, kad nuslėptų tai, ką jie iš tikrųjų jaučia. Nuolat bendraukite su savo vaiku, pasakykite jam, kad jie nėra vieniši, ir jūs kartu patirsite šį naują nuotykį kiekviename žingsnyje. Būkite sąžiningi, pasakykite, kad nėra lengvas šis pokytis, kad jį suprantate.
Gyvenimas kupinas pokyčių. Nuolat atsiranda įvykių ir aplinkybių, kurių mes negalime kontroliuoti. Ir mes negalime išlaikyti savo vaikų saugumo burbule. Jie turi išmokti įveikos įgūdžių, kad galėtų prisitaikyti prie pokyčių. Ir nėra geresnio būdo jiems padėti, kaip tik eiti šalia jų, kai jie tai išgyvena.
– Kaip padėti paauglei (kaip ji gali padėti pati sau, kaip gali padėti pedagogai ir tėvai), jeigu naujoji klasė ją atstumia?
– Svarbu padėti vaikui integruotis į naująją klasę ir taip pat sustiprinti jo asmenybę, kad jaustųsi labiau pasitikintis savimi, saugesnis, drąsesnis.
Kai vaikas pasako apie tai, kad kiti jo nepriima, būtina reaguoti. Pabandykite aptarti, kaip jis pats gali pradėti inicijuoti bendravimą, gal yra tokių mokinių, kurie su juo mielai leistų laiką, paskatinti lankytis popamokinėje veikloje.
Taip pat reikėtų pasikalbėti su klasės mokytoja apie esamą problemą. Mokytoja, gavusi šią informaciją, kad jos klasėje kai kurie vaikai jaučiasi atstumti, privalo skirti tam dėmesio, energijos ir laiko. Pirmiausia svarbu aptarti su klase, kad klasė skirta visiems, kad čia tam tikra bendruomenė ir jei matote, kad kažkas klasėje jaučiasi blogai, turite jam padėti. Taip pat mokytoja turėtų paskatinti vaikus kalbėti apie tai, kaip jaučiasi – tiek tarpusavyje, tiek pasakyti klasės auklėtojai.
