Projekto ekspertė Paulina Blotnienė, akušerijos ginekologijos gydytoja rezidentė, atsako į klausimus apie menstruacijų sukeliamus skausmus ir griauna mitus apie PMS.
– Kas vyksta merginos/moters organizme kas mėnesį prieš menstruacijas? Kaip organizmas ruošiasi menstruacijoms?
– Moters organizme vykstantį mėnesinių ciklą reguliuoja įvairūs hormonai ir medžiagos. Visa tai vyksta tam, kad kas mėnesį kiaušidėje būtų subrandinta ir išleista viena kiaušialąstė, kuri galėtų būti apvaisinta spermatozoido, moteris galėtų pastoti ir susilaukti vaiko.
Primenu, kad jaunų merginų mėnesinių ciklas trunka 21–45 dienas.
Po mėnesinių moters organizmas ima ruoštis naujam galimam apvaisinimui. Dėl tam tikrų hormonų kiaušidėje ima bręsti dalis snaudžiančių folikulų (juose yra kiaušialąstės – moteriškos lytinės ląstelės), iš kurių vienas ima dominuoti ir subręsta iki galo, o kiti sunyksta. Tuo pačiu gimdos gleivinė, kuri po mėnesinių tapo plona, ima augti ir vešėti iš naujo, ruoštis priglausti apvaisintą kiaušialąstę. Kad artėja ovuliacija (kiaušialąstės išsilaisvinimas iš folikulo), galima įtarti atsiradus klampesnėms išskyroms iš genitalijų.
Likus 14 dienų iki menstruacijų įvyksta ovuliacija ir kiaušialąstė ima keliauti kiaušintakiu, kuriame dažniausiai įvyksta (jeigu įvyksta) apvaisinimas. Kiaušidėje suplyšusio folikulo vietoje atsiranda geltonkūnis, kuris vėliau, jei kiaušialąstė neapvaisinama, sunyksta, kaip ir sumažėja kraujotaka gimdos išvešėjusioje gleivinėje ir ji ima atkristi – prasideda menstruacijos ir su jomis – naujas ciklas.
– Kokius fizinius pojūčius (pokyčius) gali patirti mergina/moteris prieš menstruacijas?
– Fizinius ir psichologinius pokyčius lemia prieš menstruacijas vyraujantis hormonas progesteronas. Estrogeno būna mažai. Todėl moterys ir merginos jaučia būdingus požymius, kad artinasi menstruacijos – pablogėja odos būklė, padaugėja spuogelių, atsiranda krūtų jautrumas, gali labiau kauptis skysčiai organizme, pūsti pilvą, skaudėti galvą, padidėti apetitas, atsirasti bendras kūno silpnumas ar net karščio bangos. Likus kelioms dienoms iki menstruacijų ima skaudėti pilvo apačioje.
– Kokius psichologinius pojūčius (pokyčius) gali patirti mergina/moteris prieš menstruacijas?
– Prieš mėnesines dėl minėtų hormonų keičiasi net tik fizinė moters būklė, bet ir psichologinė. Vienoms tai pasireiškia labiau, kitoms mažiau, bet paprastai antroje mėnesinių ciklo pusėje pablogėja nuotaika, sumažėja energijos.
Ir fiziniai, ir psichologiniai pokyčiai, jei yra lengvi, netrukdo moters socialiniam ir ekonominiam funkcionavimui, nevadinami priešmenstruaciniu sindromu ir yra normali moters ciklo ir gyvenimo dalis.
– Apie priešmenstruacinį sindromą (PMS) dažniausiai yra girdėjusios ne tik merginos (moterys), bet ir vyrai, kartais jis įgauna pašaipos atspalvį, siekiant apibūdinti suirzusią merginą/moterį. Kaip dažnai ir kiek realiai PMS vargina merginas/moteris? Ar aukščiau įvardinti fiziniai ir psichologiniai pokyčiai ir sudaro PMS?
– Priešmenstruacinis sindromas, ar, tuo labiau, sunki jo forma – priešmentruacinis disforinis sutrikimas (PDS), būdingas tikrai ne visoms moterims. Nors vieną kitą lengvą priešmenstruacinį simptomą patiria daugelis moterų, tačiau kliniškai reikšmingas PMS paliečia tik 3–8 proc. moterų, o PDS – apie 2 proc. moterų. PMS ir PDS diagnozuojami ne taip ir paprastai – yra kriterijai, kuriuos reikia atitikti, simptomai turi kartotis su ciklu, turi būti atmestos kitos galimos jų priežastys.
Yra aprašyta virš 150 PMS simptomų, bet visgi yra keletas pagrindinių, būdingų daugumai. Dažniau minimi tokie psichologiniai, elgesio simptomai kaip susierzinimas, įtampa, liūdna ar depresyvi nuotaika, padidėjęs apetitas/noras valgyti tam tikrą maistą, padidintas jautrumas atstūmimui, sumažėjęs susidomėjimas kasdiene veikla, ir fiziniai simptomai – pilvo pūtimas, ypatingas silpnumas, krūtų jautrumas, galvos skausmas, karščio bangos, galvos svaigimas.
– Neretos merginos menstruacijas lydi įvairūs skausmai, pvz., pilvo skausmas. Kodėl tai vyksta?
– Skausmingos mėnesinės (dismenorėja) yra būdingos net 50–90 proc. vaisingo amžiaus moterų, o jaunoms merginoms pasitaiko net dažniau – 60–93 proc. jų jaučia skausmą. Daugumai pasireiškia pirminė dismenorėja – spazminio pobūdžio pasikartojantys apatinės pilvo dalies skausmai mėnesinių metu, kai nėra kitos ligos, galinčios pasireikšti šiuo simptomu.
Pagrindinį vaidmenį atsirasti skausmui atlieka medžiagos, vadinamos prostaglandinais. Jie išsiskiria iš endometriumo (gimdos gleivinės) menstruacijų pradžioje ir sukelia gimdos susitraukimus, kurie yra nekoordinuoti, neritmiški ir gali būti labai stiprūs (tokie, kad net trumpam sutrikdo gimdos kraujotaką). Dėl to atsiranda skausmas, jis gali plisti į nugarą, kojas.
Anksčiau aprašytą pilvo apatinės dalies skausmą gali lydėti ir kiti simptomai – pykinimas, silpnumas, pilvo pūtimas, viduriavimas, galvos skausmas, bendra bloga savijauta.
– Kokio pobūdžio ir kokio stiprumo skausmas (bei kitos organizmo reakcijos) yra normalus? O kada ir kodėl jau būtina kreiptis į gydytoją (galbūt menstruacijų skausmas yra kitų ligų simptomas)?
– Pilvo apatinės dalies skausmas yra priepuolinis, pasikartojantis, spazminio pobūdžio, tačiau kartais gali būti ir bukas bei nuolatinis. Pasikartoja jis beveik kiekvieną ciklą. Jo stiprumą viename tyrime aiškinęsi mokslininkai nustatė, kad net 60 proc. moterų jaučia vidutinį ir stiprų skausmą, 50 proc. respondenčių nurodė, kad jis trukdo kasdienei veiklai, 17 proc. dėl jo praleidžia pamokas ar darbą.
Jeigu skausmas stiprus, trukdo kasdieniam gyvenimui, nepavyksta jo sumažinti vaistais nuo skausmo, žinoma, reikia kreiptis į gydytoją ištyrimui ir gydymui.
– Ar gali skausmas būti toks stiprus, kad mergina/moteris negali eiti į mokyklą / darbą? Ką tokiu atveju daryti?
– Kaip jau ir minėjau, skausmas daliai merginų ir moterų yra toks stiprus, kad tomis dienomis jos „iškrenta“ iš normalaus gyvenimo. Tokiu atveju tikrai rekomenduočiau pasikonsultuoti su gydytoju.
– Kada įprastai skausmas (ir kiti pokyčiai) išnyksta – pasibaigus menstruacijoms, ar anksčiau / vėliau? Kiek tikėtina, kad skausmas (ir kiti nemalonūs pojūčiai) menstruacijų metu visiškai išnyks (tarkime, subrendus, pagimdžius, vartojant KT ar pan.)?
– Dismenorėjai būdingas skausmas prasideda viena dvi dienos prieš menstruacijas ir paprastai laipsniškai baigiasi per 12–72 valandas po menstruacijų pradžios. Pirminė dismenorėja turi polinkį pasireikšti vis silpniau su amžiumi, ypač po gimdymo, tačiau gimdymas kaip vienintelis faktorius yra silpnas. Antrinė dismenorėja (skausmas dėl tam tikrų ligų ar sutrikimų) kaip tik turi polinkį su amžiumi stiprėti.
– Kokių prevencinių priemonių galima imtis, kad menstruacijų skausmas nevargintų? Ar įmanoma jo visiškai išvengti, jį visiškai „išgydyti“?
– Kalbant apie jaunas merginas, pirmo pasirinkimo vaistai gydyti menstruacijų skausmą yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pvz., ibuprofenas. Jie veikia būtent prostaglandinų, kurie išprovokuoja gimdos susitraukimus ir skausmą, gamybą. Juos gerti patariama tik pajutus, kad tuoj tuoj prasidės mėnesinės ir kartu su jomis – skausmas. Tikslas yra užkirsti kelią prostaglandinų gamybai nuo pat pradžių. Žinoma, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo yra ne saldainiai, jie turi savo šalutinius poveikius, jais piktnaudžiauti nereikia, o geriausia, jei kyla klausimų, pasikonsultuoti su gydytoju. NVNU padeda net 70–90 proc. merginų ir moterų.
Jeigu vaistai nuo skausmo nepadeda, gydytojas gali pasiūlyti hormoninę terapiją, pvz., sudėtines kontraceptines tabletes. Jos gali būti pirmo pasirinkimo gydymo būdas toms, kurios gyvena lytinį gyvenimą ir siekia ne tik mažinti mėnesinių skausmą, bet ir apsisaugoti nuo nėštumo (kartu su prezervatyvu, saugančiu nuo lytiškai plintančių ligų). Be sudėtinių kontraceptinių tablečių yra ir kitų hormoninės terapijos būdų. Merginoms, neturėjusioms lytinių santykių, šis gydymo būdas taip pat gali būti taikomas, jei kitos priemonės nepadeda.
Abu šiuos gydymo būdus galima derinti, galima keisti hormoninę kontracepciją kita, jei skausmas, adekvačiai gydant, nesumažėja. Išvengti skausmo dažniausiai įmanoma, tačiau tik su amžiumi jis išnyks pats.
Kitų priemonių efektyvumas neįrodytas, tačiau, jei jos nekenksmingos, galima išbandyti. Pavyzdžiui, keliuose didelės apimties tyrimuose kaip veiksminga tam tikrai daliai pacienčių nurodoma psichoterapija (požiūrio į skausmą keitimas, mokymasis atsipalaiduoti ir t.t.). Taip pat gali padėti mažai įrodymų turinti, bet taip pat ir mažai rizikinga akupunktūra ar akupresūra, vitaminas E, B1, B6, D3, imbiero milteliai, magnis, cinkas, ciberžolė. Visgi nusprendus išbandyti ką nors naujo, siūlau pasitarti su gydytoju, nes nėra visoms vienodai tinkamų priemonių. Be to, reikia nepamiršti, kad saikingas fizinis krūvis kiekvieną dieną yra svarbus ne tik lengvinant menstruacijų skausmus, bet kartu su sveika mityba – įvairiu visaverčiu maistu, pakankamu kalorijų kiekiu – labai prisideda prie geros bendros savijautos ir padeda išvengti daugelio ligų.
