– Kada įvyksta lūžis, kai poros santykiuose tai, kas buvo nenormalu, tampa normalu?
– Nėra vieno konkretaus lūžio taško, nes smurtas dažniausiai pasireiškia ir intensyvėja palaipsniui, tai procesas, kurį sąmoningai ir apgalvotai koordinuoja smurtautojas. Visuomet geriausias būdas pasitikrinti, ar santykiai yra sveiki ar ne, nuoširdžiai atsakyti sau į klausimą (jeigu pačiam per sudėtinga ar nedrąsu atsakyti, galima kreiptis pagalbos į psichologą): kaip aš jaučiuosi būdama santykyje su partneriu? Jei jaučiama nuolatinė baimė, įtampa, stresas, nesaugumas – tai tikrai nėra tas santykis, kuriame reiktų būti ir kurį reiktų puoselėti.
– Kaip pasikeičia smurtą patiriančios moters elgesys su aplinkiniais? Gal yra signalų, kuriuos galima pastebėti?
– Tikriausiai pats aiškiausiais signalas aplinkiniams apie patiriamą smurtą yra akivaizdžiai matomi fiziniai sužalojimai – nubrozdinimai, mėlynės, kt. Tačiau neretai smurtautojai trenkdami, spirdami ar kitaip fiziškai smurtaudami, pasirenka tas kūno vietas, kurias vėliau galima paslėpti po rūbais, kad aplinkiniai šių fizinių smurto žymių nepastebėtų.
Kitos „raudonos vėliavėlės“ galėtų būti: dažni partnerio skambučiai/žinutės (kaip nuolatinės kontrolės išraiška), moters reakcija į šiuos skambučius (išgąstis, įtampa balse, elgesyje), netikėti ir įtikinamo paaiškinimo neturintys iš anksto planuotų susitikimų atšaukimai ar nenoras išvis susitikti, bendrauti su artimaisiais, draugais. Jeigu moteris dirbanti – dažni, netikėti ir įtikinamos priežasties neturintys neatvykimai į darbą. Smurtą patiriančio žmogaus elgesyje taip pat neretai galima pastebėti pasireiškiantį baikštumą, išsiblaškymą, įtampą, kt.
Jei pastebite šiuos ženklus ar kyla įtarimai apie patiriamą smurtą dėl kitų priežasčių, nelikite abejingi, bandykite pasikalbėti, įvardinkite, kas jums kelia nerimą, prireikus, padrąsinkite kreiptis pagalbos.
– Kokios yra ilgalaikės pasekmės, nuolat gyvenant smurtinėje aplinkoje?
– Smurtas gali turėti rimtų pasekmių ir fizinei, ir psichologinei moters gerovei. Daugumai smurto patirtis siejasi su fiziniais sužalojimais, kurie gali privesti iki negalios sukėlimo ar net mirties. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį ir į neigiamas pasekmes moters psichologinei būklei, jos savivertei, pasitikėjimui savimi, gebėjimui tinkamai funkcionuoti ir prisitaikyti visuomenėje. Dažniausiai pasitaikančios smurto pasekmės psichinei sveikatai – tai depresija ir potrauminio streso sutrikimas. Smurtas siejasi ir su savižudybės tendencijomis, t.y. smurtą patiriančioms moterims neretai kyla minčių apie savižudybę, dalis jų bando ir žudytis. Visa tai parodo, kad susidūrus su smurtu psichikos sveikatos specialistų pagalba gali būti būtina. Tad visuomet labai norisi visus smurtą patiriančius asmenis padrąsinti netylėti ir kuo skubiau ieškoti pagalbos galimybių.
– Ar pati moteris savarankiškai gali sau padėti išeiti iš to smurto rato? Ar be pagalbos neišsiversi?
– Pirmiausia, tai tik pati moteris ir gali padėti sau išeiti iš smurto rato. Be jos pačios smurto patyrimo pripažinimo ir noro bei pastangų – situacija nepasikeis. Jei visa tai yra, tuomet išėjimo iš smurto rato procesas priklauso nuo kiekvienos moters individualiai turimų vidinių ir išorinių resursų. Tikiu, kad tikrai yra atvejų, kuomet smurtiniai santykiai buvo nutraukti be išorinės pagalbos, tačiau faktas, kad einant smurto nutraukimo keliu kartu su palaikančiais draugais, artimaisiais bei pagalbą teikiančiomis institucijomis, moters žingsniai būna drąsesni ir tvirtesni.
– Kokias dažniausias priežastis aukos įvardija, kodėl tiek ilgai kentėjo?
– „Kodėl tiek ilgai kentėjai?“
„Kodėl neišėjai?“
„Aš tavo vietoje seniai būčiau išėjusi...“
„Kodėl palikai tokį puikų vyrą, jūsų šeima atrodė tobula...“
Šie ir panašūs aplinkinių klausimai ir pasakymai smurtą patiriantį žmogų priverčia jaustis kaltu ir įpareigoja teisintis bei įrodinėti, kad jo sprendimai tikrai turi priežastį. Labai noriu tikėti, kad švietimo dėka visuomenė ir aplinkiniai galiausiai nustos kaltinti nukentėjusiuosius ir atsigręš į kaltininkus, šiuo atveju, smurtautojus. Tuomet pradėsime ieškoti atsakymų ne į klausimą „kodėl ji neišėjo?“, bet „kaip elgėsi smurtautojas, kad ji neturėjo jėgų, drąsos, galimybių išeiti?". O smurtautojai turi labai daug būdų, kaip išlaikyti šalia asmenį, prieš kurį smurtauja. Geriausiai tuos būdus atspindi „Galios ir kontrolės ratas“, kuriame įvardijamos pagrindinės smurtautojų naudojamos strategijos, siekiant įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį.
– Kiek laiko vyksta atsistatymas?
– Vieno atsakymo negali būti, nes kiekvienas žmogus yra individualus, todėl ir atsigavimas gali trukti skirtingą laiko tarpą. Tam reikšmės turi ir laikas, kuomet žmogus kreipiasi pagalbos į psichologą. Jei tai smurto pradžia – atsitiesti įmanoma greičiau, tačiau jei žmogus smurto rate sukasi, pvz., 10 metų ir daugiau, atitinkamai ir atsigavimui gali prireikti kelių metų. Natūralu, kad tokie ilgi atsigavimo laikotarpiai gali bauginti. Ir tikrai, atsistatymo procesas gali būti ilgas, sunkus, gąsdinantis, varginantis, tačiau tuo pačiu jis gali padėti suteikti jums vidinę ramybę, laisvę, įgalinti savarankiškai judėti pasirinktu savo gyvenimo keliu.
savarankiškai judėti pasirinktu savo gyvenimo keliu.
