Pykdavo dėl smulkmenų
Jau trejus metus Donata su dviem savo vaikais gyvena ramybėje. Moteris prieš metus pradėjo susitikinėti su širdies draugu ir sako, visada tikėjusi, kad kažkur pasaulyje yra jos vertas vyras. Su savo buvusiuoju šiandien ji nebendrauja, net alimentų nesiteisė vaiko išlaikymui.
„Mes susipažinome labai paprastai, dar abu būdami Lietuvoje. Jam buvo 18, man – 28. Galvojau, bus jaunas, geras, gražiai kalbėjo. Išvykome kartu į Angliją. Pradėjome gyventi ir pastebėjau, kad jo kalbos ėmė labai skirtis nuo veiksmų. Mano klaida buvo ta, kad nesusipažinau su jo šeima. Kažkada irgi buvau susipažinusi su vienu vaikinu, bet pamačiau jo šeimą ir pabėgau iškart. Šį kartą to nepadariau, galvojau, bus kaip bus. Atvažiavome į Angliją, pradėjome gyventi ir žmogus pasikeitė. Kalbėjausi su juo, bet niekas nesikeitė“, – pasakojimą pradeda Donata.
Kai prasidėjo pirmi nesutarimai, moteris sukūrė planą, kaip sugyventinį paliks, bet sulaukė netikėtos žinios – ji laukiasi. „Svetima šalis, kalbos nemoku, draugų neturiu, kur man bėgti? Gyvenome toliau. Nesutarimų tik daugėjo. Prie kitų žmonių nuolat prikaišiojo, kad vis kažką ne taip darau. Bandžiau nenusileisti. Prasidėjo tokie manęs supurtymai. Kartu su mumis gyveno mano 11-metis sūnus iš pirmos santuokos. Būdavo taip, kad jis sėdi su telefonu ir žino, kad jei pradėsiu šaukti, laikas skambinti policijai“, – pasakojo moteris.
Vyras priekaištaudavo dėl visko. „Grįžta namo, tai padažas jam per tirštas, tai per skystas, tai namai ne taip sutvarkyti. Sakydavo, kad su viena ranka viską darau, nieko nesugebu padaryti. Pastoviai trūkdavo pinigų, nes jis nuolat kažką sugalvodavo, pastoviai kažkokius mokesčius reikėdavo mokėti, pastoviai 200 svarų minuse. Grįždavo, pradėdavo puodus trankyti, kodėl valgyt nepadaryta“, – pasakojo Donata.
Grasino ne kartą
Gimė dukra, metai bėgo. Vyras po septynerių metu kartu susirado kitą moterį ir išėjo, bet po savaitės grįžo namo. „Tą naktį stipriai mane puolė. Prikaišiojo, kad aš susiradau kitą, visaip išvadino. Tada policiją iškvietė kaimynai, bet užgyniau jį. Pasakiau, kad tiesiog garsiai aiškinamės santykius. Tada kuriam laikui jis nusiramino, bet paskui gailėjausi, kad jam nusileidau, kol galiausiai priėjome liepto galą“, – pasakojo Donata.
Moteris po 11 metų sukaupė visas jėgas ir pasiūlė vyrui skirtis. „Pasakiau, kad išeitų gyventi kitur, nes šitaip tęstis nebegali. Jis bandė žadėti, kad bus geras, net nuo alkoholio užsikodavo. Net dukros klausiau, o gal dar taikytis su tėčiu. Bet net ji pasakė: „Ir vėl? Tu ką, išprotėjai?“ Pasiūliau, kad jis eitų gyventi į viršų, aš – į apačią. Jis užsipuolė. Pasiėmė peilį ir pradėjo grasinti, kad persipjaus sau venas. Rėkiau, kad atsikeltų vaikas. Jis pasiėmė telefoną ir išėjo. Bandė bėgti iš šalies, bet nerado savo paso. Kviečiau policiją, bet kol ji atvažiavo atėjo ir vakaras. Jis buvo dar grįžęs, bet su draugais. Vėl mane puolė, bet draugai sulaikė. Jei ne jie, nežinau, kas būtų nutikę. Kai atvažiavo policija, pamatė kruviną peilį, paklausė, ar čia mano kraujas. Pasakiau, kad jo. Galėjau pasodinti jį į kalėjimą, bet nepasodinau. Dukrai tuo metu buvo 9 metai, ji viską prisimena, bet apie tai nekalba“, – pasakojo moteris.
Tai ne vienintelis atvejis, kai Donatos gyvybei grėsė pavojus. Vyras ne kartą ją buvo įsisodinęs į automobilį, grasindamas trenktis į sieną. „Vis ramindavau jį, sakydavau, kad pagalvotų apie vaiką. Tai jį kažkiek sustabdydavo. Pamenu, kai dukrai buvo metukai, jis pareiškė, kad esu niekam tikusi ir kad negalvočiau, kad jei išsiskirsime, dukra liks gyventi su manimi. Tada pasakiau jam: „Gerai, pasiimk vaiką, o aš eisiu pasikarti“. Mokėjau jį paveikti, žinojau, kada kalbėti, o kada geriau patylėti. Būdavo pagerėja situacija savaitei, po to – vėl tas pats. Anglijoje apskritai gyvenimas vyksta ne nuo mėnesio iki mėnesio, o nuo savaitės iki savaitės, nes žmonės algą gauna kas savaitę. Penktadienį visi pavargę, reikia atsipalaiduoti, išgerti. Jis įniko į alkoholį. Bandžiau ne kartą skirtis, bet vis aplinkybės sutrukdydavo: tai nuoma nemokėta, tai vaikas mažas, tai pinigų nėra, tai šuo atsirado, negali jo palikti. Dabar kai pasižiūriu atgal, man reikėjo apsisukti ir tiesiog išeiti. Bet tempiau tą gumą. Po paskutinio išpuolio pastačiau save iš šono ir pažiūrėjau į savo gyvenimą. Tada ir supratau, kad toliau taip tęstis negali“, – pasakojo Donata.
Su buvusiuoju nebendrauja
Kai po paskutinio užpuolimo policija išvažiavo, moteris žinojo, kad tai jau pabaiga. „Aš atsikvėpiau, suvokiau, kad pagaliau viskas baigta. Susitvarkiau namus ir pradėjau gyventi. Kalėjimo jis išvengė, bet man jis tapo visiškai neįdomus, net nesiteisiau iš jo alimentų, kiek duoda vaikui, tiek, o duoda nedaug. Matau, kad gyvenimas jam ir toliau nesiseka, net kalbėtis su juo negaliu. Dabar, kai matau jaunas paneles tokiame pačiame mėšle, bandau joms išaiškinti, nedaryk to, bet, matyt, kol nepraeis savo kelio, tol ir darys“, – sakė moteris.
Porą metų su vaikais Donata gyveno viena, dabar jau metai, kaip turi širdies draugą. Paklausta, ar nebuvo sunku vėl pasitikėti vyrais, sakė, visada tikėjusi, kad kažkur yra jos vertas žmogus. „Dabar esu laiminga ir džiaugiuosi, kad anksčiau ar vėliau priėmiau tą sprendimą – išsiskirti“, – sakė moteris.
