Moterys buvo beginklės
„Visada buvo tvirtinama, kad baudžiamajame kodekse turime pakankamai straipsnių, kurie galėtų būti taikomi tokiais atvejais. Bet praktika rodė, kad toli gražu realybėje taip nebuvo. Kalbu apie tokius atvejus, kai oficialiai nutraukus santuoką ar partnerystę, vyras ima persekioti moterį, pavyzdžiui, tiesiog važiuodamas iš paskos automobiliu, atsidurdamas jos darbo vietoje, atsidurdamas vaikų ugdymo vietoje, skambindamas, rašydamas. Jis negrasina moters sveikatai ar gyvybei. Jis neatsineša ginklų, bet pats veiksmas veikia moterį, blogėja jos tiek fizinė, tiek psichologinė sveikata. Visi šitie veiksmai iki šiol niekaip nebuvo užkardomi, nes neva tai nekelia jokios grėsmės nei sveikatai, nei gyvybei, bet tokios moterys buvo paliekamos beginklės“, – pasakojo specialistė.
Anot jos, šia pataisa ir siekiama užkardyti būtent tokius atvejus. „Matyt, nė vienas iš mūsų nedrįstų prisiimti atsakomybės vertindamas, kiek tie veiksmai moteriai yra pavojingi. Jau turime pakankamai patirčių, kai iš pirmo žvilgsnio nepavojingi veiksmai paskui įgavo tragiškas pasekmes ir moteris arba buvo labai stipriai sužalota, arba nužudyta“, – teigė pašnekovė.
Sunkumų bus
Ji sutinka, kad prireiks nemažai laiko, kol šios įstatymo pataisos dėka galima bus suformuoti naują praktiką, kuri padės moterims apsisaugoti. Maža to, įrodyti persekiojimą nebus paprasta. „Teisėsauga yra linkusi veikti iš inercijos pagal tą praktiką, kurią turi, o kai kalbame apie naujos praktikos formavimą, kliūčių yra daug ir visokių, bet kito kelio nėra, ta praktika turi būti formuojama. Ir dabartinė formuluotė tikrai dar nėra tobula, tokia, kokios norėtųsi. Kita vertus, ne viską įmanoma teisės aktuose aprašyti idealiai. Bus visko, bet visų pastangomis teks padėti moterims rinkti įrodymus, teks teisėsaugai keisti požiūrį ir pagaliau suvokti, kad nebūtinai turi būti prikištas ginklas prie smilkinio ar kaklo, kad būtų reali grėsmė. Apie tai turime kalbėti, skleisti žinią, kad moterys kreiptųsi, nes tik tokiu būdu ta praktika atsiras“, – sakė J. Cinskienė.
Anot pašnekovės, istorijų, kur moterys yra vienaip ar kitaip persekiojamos savo buvusių vyrų ar partnerių, jos praktikoje pasitaiko nemažai, o viena dažniausių daugelio klaidų yra manymas, jog nutraukus santuoką ar partnerystę visos problemos išsisprendžia. Deja, nieko panašaus. „Mūsų darbo praktikoje yra daugybė pavyzdžių, kai nutraukus santykius vyrai pradeda persekioti moteris ir jas bauginti. Labai daug to bauginimo vyksta skyrybų metu, bet iki šiol tai nebuvo užkardoma, buvo labai sunku užfiksuoti tuos veiksmus, kurie kėlė grėsmę moters sveikatai ir gyvybei. Kaip jau minėjau, pavyzdžiui, važiuojama į darbo vietą, į vaikų ugdymo vietas, arba tiesiog stovi partnerio automobilis prie namų. Atrodo, nieko nevyksta, viso labo stovi automobilis, vyras tik sėdi ir stebi. Lyg ir grėsmės nėra, bet ta moteris yra bauginama, ji bijo iš namų išeiti. Kiti pavyzdžiai – siunčiamos žinutės įvairiausiu paros metu su tokiu turiniu: žinau, kur tu dabar esi, ką tu veiki, ką esi apsirengusi, matau, ką darai, kaip atrodai. Psichologinė tokių moterų būklė ir taip jau yra nestabili, o tokie grasinimai žmogų gali ir iš proto išvesti. Labiau kraštutiniai atvejai yra tada, kai padegamos moterų transporto priemonės, nuniokojami namai, padeginėjamos durys, langai, istorijų yra įvairiausių. Kitą kartą būna, kad atvažiuojama į moters darbo vietą, patykojama, kada ji išeis viena, įsitempiama į automobilį, bandoma grasinti, sakoma, kad atims vaikus ir pan.“, – pasakojo specialistė.
Kaip atpažinti persekiojimą?
Kaip moterims žinoti, kad dėl vienokių ar kitokių partnerio veiksmų jos jau gali kreiptis į policiją dėl galimo persekiojimo? „Visų pirma, persekiojimas yra visiškai nepageidaujamo kontakto ieškojimas, bauginimas. Tai gali būti visiškai subtilūs grasinimo būdai, kurie suprantami tik tai moteriai. Bet reikia suprasti, kad riba, kada bauginimas virs fiziniais veiksmais, yra labai plona. Todėl bet koks nepageidaujamas kontaktas ir baimė, kad moteris bus vienaip ar kitaip sužalota pati ar jos artimieji, turėtų būti vertinama labai rimtai“, – teigė pašnekovė.
Tiesa, per pastarąjį mėnesį, kai priimtos pataisos, jai dar neteko užfiksuoti atvejų, kai moterys kreiptųsi konkrečiai dėl persekiojimo, bet anksčiau tokių kreipimųsi būta, tik dažniausiai jie neužtraukdavo smurtautojui jokios atsakomybės. „Dažniausiai pritrūkdavo įrodymų, kad tokie veiksmai iš tiesų kelia grėsmę moters sveikatai ar gyvybei. Todėl ir norisi dabar kuo daugiau kalbėti apie esamus pakeitimus, kad moterys žinotų, kokią teisę turi ir ko gali reikalauti“, – teigė specialistė. Ji tikisi, kad ilgainiui tai padės moterims, kenčiančioms nuo smurto artimoje aplinkoje.
