aA
Nepaisant to, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas Lietuvoje skaičiuoja jau vienuoliktus metus, smurto artimoje aplinkoje problema išlieka ypač aktuali. Pirmieji, kurie susiduria su nukentėjusiomis moterimis, yra policijos pareigūnai. Nuo jų iš dalies priklauso, kaip toliau klostysis situacija. Lietuvos policijos mokyklos, Policijos veiklos skyriaus viršininko pavaduotojas Vilius Velička jau ne vienerius metus moko pareigūnus, kaip atpažinti ir tinkamai reaguoti, atvykus į įvykio vietą, kur galimai buvo smurtaujama artimoje aplinkoje. Jis papasakojo, su kuo dažniausiai tokiose situacijose susiduria pareigūnai ir kokių veiksmų imasi.
Konfliktas
Konfliktas
© Shutterstock

– Dirbate jau ne vienerius metus. Kaip toli pasistūmėjome nuo to, kai viskas, kad vykdavo šeimoje, buvo įvardijama kaip buitinis konfliktas, iki smurto artimoje aplinkoje termino?

– Iki Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimo buvo laikoma, kad tai, kas vyksta už uždarų šeimos durų, yra privatus jos reikalas ir smurtiniai veiksmai buvo įvardijami kaip buitinis konfliktas. Policija neturėjo realių galių veiksmingai reaguoti ir nutraukti nusikalstamą veiką. Priėmus minėtą įstatymą situacija iš esmės pasikeitė ir tapo visiškai nesvarbu, ar smurtas padarytas gatvėje ar kitoje viešojoje vietoje ar namuose, policija visada reaguoja į smurtinius veiksmus ir apsaugo nukentėjusį asmenį. Policija skiria didelį dėmesį, užkardant smurtą artimoje aplinkoje. Įgyvendinant minėtą įstatymą buvo parengti teisės aktai, reglamentuojantys policijos veiksmus reaguojant į smurtą artimoje aplinkoje. Kiekvienais metais vyksta kvalifikacijos tobulinimo mokymai policijos pareigūnams, kuriuose stiprinamos kompetencijos, siekiant apsaugoti smurto šeimoje aukas. Įgyvendinamos nuoseklios ir efektyvios bendruomenės pareigūnų prevencinės veiklos (skatinamas nepakantumas smurtui bendruomenėse, visuomenės informavimo kampanijos ir pan.). Nuolat ieškoma ir kitų veiksmingų instrumentų smurto artimoje aplinkoje problemoms spręsti, bendradarbiaujama su kitomis suinteresuotomis institucijomis.

– Kuo skiriasi buitinis konfliktas nuo smurtinio atvejo?

– Pirmiausia reikėtų sutarti, ką mes vadiname buitiniu konfliktu, nes iki Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimo, taip buvo vadinami ir smurtiniai veiksmai vykstantys šeimoje. Konfliktas skiriasi nuo smurtinio atvejo tuo, kad konflikto metu nenaudojami smurtiniai veiksmai. Konfliktas nuo smurto skiriasi galios dinamika, jame abi konfliktuojančios pusės yra vienodos. Konflikto tikslas nėra žeminti ar kontroliuoti kitą asmenį, o smurtiniu atveju priešingai.

– Matyt, su fiziniu smurtu, kur akivaizdžiai matomos žymės ant aukos kūno, niekam nekyla klausimų. Bet kaip atpažinti pareigūnams kitokio pobūdžio smurto rūšis?

– Iš tiesų fizinį smurtą, kai matomos smurto žymės ant nukentėjusiojo kūno lengva pastebėti ir atpažinti. Kiekviena situacija yra individuali ir ne visais atvejais iškart įmanoma nustatyti, kokį poveikį asmuo patiria artimoje aplinkoje, pavyzdžiui, atvykus į įvykio vietą nustatyti, ar asmuo patiria ilgalaikį psichologinį ar ekonominį smurtą. Jei tokių pranešimų iš asmens nebuvo gauta prieš tai ir asmuo nepasako, kitokio pobūdžio smurto rūšis atpažinti yra sudėtinga. Tačiau visais atvejais pirminės įvykio aplinkybės nustatomos stebint aplinką, nukentėjusįjį ir bendraujant su visais įvykyje dalyvavusiais asmenimis (pareigūnai didelį dėmesį skiria ne tik smurtautojo elgesio ir veiksmų analizei, bet ir aukos emocinei būsenai, elgesiui prieš ir po įvykio, kitoms galimai neteisėtų veiksmų pasekmėms). Pažymėtina, kad Policijos pareigūnai remiasi pirmine informacija, gauta iš Bendrojo pagalbos centro. Šioje informacijoje nurodomos reikšmingos aplinkybės, kurios ir tikslinamos atvykus į įvykį. Pavyzdžiui, psichologinis smurtas nustatomas, kai asmuo per prievartą laikomas užrakintas kambaryje, arba pranešama apie tai, kad asmeniui neleidžiama išvykti, išeiti, bendrauti su artimaisiais, yra paimti ir negrąžinami asmens dokumentai. Ekonominio smurto požymiai gali būti nustatyti, jei asmuo skundžiasi, kad iš jo paimti pinigai, banko kortelės ir pan.

Žodis po žodžio ir konfliktas įsibėgėjo.
Žodis po žodžio ir konfliktas įsibėgėjo.
© Shutterstock

– Kaip atpažinti, kad smurtautojas meluoja?

– Daugelis nusikalstamą veiką padariusių asmenų, siekdami išvengti atsakomybės, meluoja. Melą padeda atskleisti apklausos taktiniai aspektai, kitų asmenų parodymai. Asmuo gali būti paprašytas nuvykti į įvykio vietą ir vizualiai parodyti kaip ir kur vyko konfliktas, siekiant įsitikinti jo parodymų tikrumu (ar paaiškinimai atitinka faktines aplinkybes). Pareigūnai, atlikdami tyrimą, renka ir kitus duomenis, kuriais siekiama patvirtinti ar paneigti apklausos metu nurodytas aplinkybes.

– Kaip atpažinti, kad moteris smurtą patiria, bet nedrįsta to pripažinti, bijo?

– Nuo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimo itin daug pastangų dedama visuomenės švietimui, smurto artimoje aplinkoje tolerancijos mažinimui visuose visuomenės sluoksniuose – tiek policija, tiek kitos valstybinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos vykdo kompleksines prevencijos priemones, kurios nukreiptos į smurto artimoje aplinkoje atpažinimą. Policija pagal gaunamų pranešimų skaičių bei pobūdį jaučia, kad visuomenės tolerancija smurtui artimoje aplinkoje mažėja, tačiau ne mažiau svarbu, kad smurtą atpažintų mokyklos, medicinos, socialiniai darbuotojai, kurie savo tiesioginiame darbe gali susidurti su auka, kuri patiria smurtą, bet nedrįsta to pripažinti.

Į smurtą artimoje aplinkoje reaguojantys pareigūnai pirmiausiai privalo izoliuoti auką nuo galimo smurtautojo, užtikrinant, kad pastarasis nedarytų poveikio ir auka galėtų paaiškinti, kas įvyko. Tokiu būdu taip pat yra padidinama tikimybė, kad auka, jei ji įbauginta, duos objektyvesnius paaiškinimus ir pareigūnai galės nustatyti smurto faktą.

– Kokių žinių čia labiausiai trūksta pareigūnams?

– Manome, kad pareigūnai turi pakankamai žinių reaguojant ir tiriant smurto artimoje aplinkoje atvejus. Turima mokymų medžiaga yra nuolat atnaujinama, papildoma, pareigūnai veikia pagal patvirtintą veiksmų algoritmą, nurodantį kaip veikti konkrečioje įvykio vietoje, tai jiems padeda tinkamai atlikti veiksmus ir apsaugoti nukentėjusįjį. Pastebėtina, kad kiekviena situacija yra individuali ir dažnu atveju labai svarbus ne vien pareigūnų vaidmuo, t. y. kai kalbame apie smurto artimoje aplinkoje atvejus, itin svarbus visų suinteresuotų institucijų susitelkimas (vaiko teisių apsaugos, socialinės pagalbos, savivaldybių ir kitų), nes kiekvienos jų įdirbis lemia tiek pačios visuomenės požiūrį į aptariamą problemą, tiek konkrečios aukos norą padėti sau ir išeiti iš smurtinės aplinkos, kas atitinkamai turi didelę įtaką policijos darbui tiek identifikuojant smurto atvejus, tiek juos tiriant, tiek ir juos užkardant.

– O gal turite ir aukoms patarimų, kaip tinkamai surinkti įrodymus ne fizinio smurto?

– Rekomenduotumėm išsaugoti neigiamo turinio žinutes, elektroninius laiškus, jeigu yra galimybė – padaryti vaizdo ar garso įrašus. Ar visi šie surinkti faktiniai duomenys bus pripažinti įrodymais, spręs teismas, tačiau užfiksuoti duomenys leidžia nustatyti įvykio aplinkybes.

– Anot statistikos, tik 15 proc. atvejų pradedamas ikiteisminis tyrimas ir tas skaičius kasmet dar mažėja. Kaip manote kodėl? Koks čia pareigūnų vaidmuo?

– Reikia turėti omenyje, kad policija reaguoja į visus pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, tačiau ne visos smurto formos, įvardintos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, t.y. ikiteisminiai tyrimai yra pradedami tais atvejais, kai panaudotas fizinis smurtas, suvaržoma asmens laisvė, taip pat sisteminis ir pavojingas psichologinis smurtas (grasinimai, sisteminis bauginimas ar terorizavimas, persekiojimas).

– Apie 5 proc. iškvietimų būna melagingi, iš ko pareigūnai sprendžia, ar iškvietimas nėra melagingas?

– Pareigūnai gavę informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje pirmiausiai nuvyksta į įvykio vietą ir tik būdami vietoje išsiaiškina ar iškvietimas melagingas. Nuvykę pareigūnai atskirai bendrauja su galimu nukentėjusiuoju, stebi aplinką ar nėra nusikalstamos veikos pėdsakų, tikslina įvykio aplinkybes bendraudami su asmeniu, kuris pranešė apie galimą smurtą, esant poreikiui atlieka kitus veiksmus.

– Ką daro pareigūnai, jei atvažiuoja, bet smurtautojas jau būna pabėgęs?

– Tokiu atveju pareigūnai pradeda ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir organizuoja smurtautojo paiešką.

Su kokiomis dar situacijomis susiduria pareigūnai, atvykę į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje?
Vykti į smurto artimoje aplinkoje atvejį pareigūnams, taip pat pavojinga, kaip ir vykti į bet kokią vietą, kurioje vyksta nusikaltimas. Pareigūnai mokomi būti pasirengusiems apsaugoti save ir suteikti pagalbą nukentėjusiajam.

Gal žinote, kokia yra kitų ES šalių pareigūnų patirtis šioje srityje? Į ką ten mokoma atkreipti dėmesį?
Labai svarbu policijos pareigūnams keistis patirtimi. Policijos pareigūnai dalyvauja įvairiuose mokymuose ne tik ES šalyse, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, Norvegijoje. Šalys, kurios skaičiuoja ne vieną dešimtį kovojant su smurtu artimoje aplinkoje, turi sudarę koordinuotą institucijų sąveiką tarpusavyje, keičiasi informacija. Pažymėtina, kad ir jose akcentuojama tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarba šioje srityje bei darbas su smurto/galimo smurto auka, t.y. efektyvios pagalbos suteikimu jai.

Bendri statistiniai duomenys

Remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD) duomenimis, 2020 m. iš viso Lietuvos policijos įstaigose buvo užregistruotos 43 525 nusikalstamos veikos (5 205 veikomis (10,7 proc.) mažiau nei 2019 m.), iš jų 16,4 proc. sudaro veikos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje. 2019 m. šios veikos sudarė 15 proc. 2019 m. registruota 7 688 nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, 2020 m. – 7 126. Lyginant 2020 m. ir 2019 m., policijos užregistruotų nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, skaičių, stebimas 7,3 proc. sumažėjimas.

2020 m. dominuojančiomis smurto artimoje aplinkoje veikos yra nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.), iš viso 6 532, t. y. 92 proc. nuo visų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje; ir grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.), iš viso – 300, t. y. 4 proc. nuo visų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje). Stebimos teigiamos tendencijos dėl šių nusikalstamų veikų sumažėjimo: 2020 m. pagal BK 140 str. 6 proc. (414 veikomis), pagal 145 str. 25 proc. (97 veikomis) mažiau nei 2019 m. Taip pat 40 proc. sumažėjo išžaginimų (BK 149 str., iš viso 9 veikos) ir 37,5 proc. seksualinių prievartavimų (BK 150 str., iš viso 10 veikų) smurto artimoje aplinkoje atvejais.


www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Patikrinusi vyro telefoną – žmona nustėro: paaiškėjo, kad užsienyje dirbęs sutuoktinis buvo gerokai prisidirbęs (22)

Kad meilė akla – Karolina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) gali tai patvirtinti....

Teisininkė patarė, kaip elgtis smurtą nuo savo vyrų patiriančioms moterims: svarbu nepraleisti šių žingsnių (5)

Pripažinti, kad patiri smurtą – pirmas žingsnis šviesos tunelio gale link. Deja, bet jį...

Vyras smurtauja ir grasina atimti vaikus: specialistė pasakė, kiek realu, kad toks scenarijus išsipildys (15)

Dažna situacija: vyras engia psichologiškai, smurtauja fiziškai, bet vos moteris pradeda kalbėti...

Sunku patikėti, bet jos buvo kontroliuojamos ir skriaudžiamos savo vyrų: pasaulinės žvaigždės papasakojo, kaip ištrūko iš tokių santykių (4)

Dažnas vis dar galvoja, kad smurtiniai santykiai būna asocialiose šeimose, kur piktnaudžiaujama...

Top naujienos

Diskusiją esminiais Europos klausimais įžiebusiai Lietuvai – aštri kritika: tai turi baigtis (186)

Lietuvoje politikai viliasi, kad Lukašenkos režimo suorganizuota migrantų krizė pastūmės visą...

Skaičiai vėl šokiruoja: Lietuvoje – dar 7057 nauji COVID-19 atvejai ir 9 mirtys papildyta 10.00 (96)

Praėjusią parą Lietuvoje COVID-19 ligos diagnozė išgirdo dar 7057 žmonės, koronavirusas...

Prabangą demonstravusiems išskirtinės Lietuvos gaujos lyderiams – skaudus smūgis tiesioginė transliacija

Milijoninę žalą valstybei padariusio vieno didžiausio Lietuvoje veikusio nusikalstamo...

Grėsmės akivaizdoje Zelenskis kreipėsi į ukrainiečius (66)

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Rusijos keliama grėsmė egzistuoja ne...

Peržengta dar viena svarbi riba – epidemiologinė situacija prasčiausia Vilniuje (5)

Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų tenkantis koronaviruso atvejų skaičius...

Užsieniečiai nesupranta, kas darosi Lietuvoje: to net „pas kaimynus“ nepamatysi (105)

Šiek tiek atslūgus aistroms dėl įvykių sausio 13-osios minėjime, norėčiau ir aš įkišti...

Gyventojai susimąstė apie privalomus skiepus: reikėtų skiepyti ir mokytojus (10)

Seime pirmąjį laiptelį perkopė Sveikatos apsaugos ministerijos ( SAM ) siūlymas dėl privalomo...

Prasidėjęs snygis sostinėje sutrikdė eismą: slidžiose gatvėse nepavažiuoja net viešasis transportas vilkikai nebeįveikia įkalnių, pasipylė avarijos (30)

Nors dar trečiadienio vakarą kelininkai negailėjo perspėjimų, kad laukiama kelias paras...

Bidenas įspėja: Putinas veršis į Ukrainą jo komentaras sulaukė griežtos kritikos: Putinui uždegta žalia šviesa (214)

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį sakė manantis, kad Rusija veršis į Ukrainą, bet...