Viskas prasidėjo nuo kontrolės
Kai jiedu susipažino, Margarita gyveno Lietuvoje, jis – Anglijoje. Pora bendravo telefonu, internetu, bet netrukus vyras atvyko pas savo mylimąją. „Atrodė, kad sutikau tą vienintelį, jis rodė labai daug dėmesio, nors dabar jau suprantu, kad tai buvo bandymas mane kontroliuoti. Mūsų santykiai klostėsi labai greitai. Atrodė, kad iš didelės meilės. Labai greitai pastojau. Man tai buvo netikėta, nes turėjau problemų dėl sveikatos, medikai sakė, kad man pastoti bus apskritai sudėtinga. Džiaugiausi. Laukiausi. Susituokėme. Vis dar gyvenome skirtingose šalyse. Jau tada prasidėjo pirmieji tokie keisti skambučiai su pavydo scenomis, bet galvojau, kad gal dėl to, kad gyvename toli vienas nuo kito“, – pasakojo Margarita. Anot jos, ilgainiui vyras pradėjo jai aiškinti, kaip reikia rengtis, kaip atrodyti, kaip dažytis. „Nepaisant to, kad pats kreipdavo dėmesį į moteris su trumpais sijonais, man tokių dėvėti neleisdavo. Sakydavo, kad į mane kiti vyrai spoksos. Negi aš noriu, kad jis su kuo nors susimuštų“, – pasakojo moteris.
Lietuvoje ji neužsibuvo, išvyko į Angliją. Kai gimė vaikas, visos problemos paaštrėjo. „Pagalbos su vaiku beveik nebuvo, jei jis ir likdavo pažiūrėti vaiko, skambindavo kas 10 min. Nebeturėjau galimybės niekur išeiti. Kartą susitikau su dviem draugėmis porai valandų. Pakeliui namo užsukau į greito maisto restoraną paimti jam valgyti. Kai grįžau, visą vakarą jautėsi įtampa. Baigėsi tuo, kad iš ryto jis man praskėlė voką. Bet ir iki tol buvo visko“, – pasakojo Margarita.
Anglijoje jiedu gyveno kartu su jo tėvais. „Kai tik atsiradau jo teritorijoje, viskas prasidėjo. Lietuvoje gyvenome mano būste, tam pačiam rajone gyveno mano tėvai, jis negalėjo pasirodyti visu savo „grožiu“. Kai tik išvykome į užsienį, prasidėjo smurtas nuo pastūmimų, patasymų. 8-9 mėnesius pagyvenau tokioje aplinkoje ir grįžau į Lietuvą, nes suprantu, kad tokie santykiai yra nenormalūs. Pirmiau teisinausi, sakiau, kad mažas vaikas, reikia priprasti, buitis, reikia apsitrinti, ir finansiškai buvo sunku laikotarpis. Bet pats pirmas smurto epizodas įvyko dar mums esant Lietuvoje, kai vaikui buvo porą mėnesių. Jis tada buvo išgėręs. Smurtavo ne prieš mane, bet išdaužė daiktus bute ir patampė mane už megztinio. Kitą rytą prasiblaivė, aš jam pasakiau „Viso gero“. Jis ant kelių klūpėjo, prašė nesiskirti, sakė, kad suprato, jog yra neteisus, kad daugiau nebegers. Ir tikrai daugiau nebegėrė. Aš atleidau. Kurį laiką buvo ramu, bet neilgai. Po to, jis man pasakojo, kad smurtavo ir prieš kitas merginas, su kuriomis susitikinėjo. Kad tai yra jo problema, kad jis nežino, ką su tuo daryti, kad supranta, jog tai negerai, bet negali savęs kontroliuoti. Siūliau kreiptis pagalbos, kažką daryti, bet jis nieko nedarė“, – pasakojo moteris.
Padėjo kaimynai
Į policiją Margarita nesikreipė, nors, kaip pati sako, Anglijoje įstatymas, ginantis moteris nuo smurto, yra labai stiprus ir labai gerai veikia, bet tuo metu buvo prisiskaičiusi istorijų, kaip iš kitų moterų atimami vaikai, todėl bijojo. „Į policiją kreipiausi jau grįžusi į Lietuvą, nes jis atvažiavo iš paskos, nors sakiau, kad nieko nebebus, raginau išsiskirti taikiai. Jis nutarė likti čia, Lietuvoje. Daviau jam pusę metų. Pasakiau, kad jei niekas nepasikeis, nebebus jokių kalbų, tiesiog skirsimės. Supratau, kad reikia rinkti įrodymus, pradėjau fotografuoti save po smurto išpuolių. Tada jis man ir praskėlė voką, iškviečiau policiją. Gindamasi tvojau jam su virduliu, nes jis trenkė į voką ir ties tuo smūgiai nesibaigė. Supratau, kad jei nesiginsiu, mane gali užmušti. Kitą dieną atėjo mano tėvai. Pasiūlėme jam išeiti gražiuoju. Jis nenorėjo, todėl iškvietėme policiją. Pareigūnai išsivežė mus abu. Tada pirmą kartą susidūriau su mūsų teisėsaugos nekompetencija. Policininkas labai gražiai paklausė manęs, ar man skaudėjo? „Jei patyrėte smurtą, turime kviesti Vaiko teisių apsaugą, nes vaikui tokioje aplinkoje yra nesaugu. Paims vaiką iš jūsų ir ką jūs tada darysite?“, – man sako pareigūnas. Aš sėdžiu, man streso būsena, aš nesuvokiau, ką daryti. Neturėjau nei teisininko, nei nieko. Be abejo, pasakiau, kad man neskaudėjo“, – pasakojo Margarita.
Tada ji galutinai priėmė sprendimą skirtis, bet smurtas nesiliovė. „Mane terorizavo tiek jis, tiek jo mama. Ji aiškindavo, kaip aš galiu paduoti skyryboms, kad pati kalta, kad provokuoju, kad vaikui reikalingas tėvas. Prasidėjo kaltinimai, kad esu laisvo elgesio moteris, kad turiu priklausomybių. Pradėjau ieškoti advokatų. Man buvo lengviau, nes gyvenome mano būste, jis turėjo išeiti. Be to, jis finansiškai beveik neprisidėdavo prie šeimos gerovės. Nedirbo, aiškino, kad jam depresija, kad negali dirbti, jam sunku“, – pasakojo moteris. Nors vyras nenorėjo išeiti iš sutuoktinės buto, galiausiai pavyko jį išvaryti. „Buvo eilinis rytas. Aš atsikėliau, jis, kaip visada, pradėjo ant manęs „varyti“, kažkur toli siuntinėti. Išėjau į darbą. Ilgai mąsčiau ir grįžusi pasakiau, kad duodu jam mėnesį, kad susirastų, kur gyventi. Jis tą priėmė nerimtai. Pasiėmiau vaiką ir išėjau pas mamą. Kai grįžau, atrodė, kad jam nieko nebuvo ir sakyta. Dar kartą pakartojau. Jis pradėjo kaltinti, kad turiu meilužių, atėmė iš manęs namų raktus ir mobilius telefonus, jį ištiko psichozė. Neįsivaizduojate, kas darėsi. Laimei, mano kaimynai paskambino mano mamai. Ji su drauge atvyko pas mane ir mes trise vos ne vos jį išvarėme. Po to jis mane persekiojo, įsilaužė į namus. Kai iškviečiau pareigūnus, jie man pasakė: „Šią akimirką jis prieš jus nesmurtauja, o kadangi jo deklaruota vieta yra čia, mes jo negalima išvesti“. Priminus pareigūnui, kad jis turi surašyti smurto aktą, jis pradėjo kitaip su manimi kalbėti, kai suprato, kad kažkokią informaciją turiu“, – pasakojo moteris.
Buvęs vyras buvo pripažintas kaltu dėl smurto, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis tik turėjo lankyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos kursus. Galiausiai jiedu išsiskyrė, nors, kaip sakė pati Margarita, iki šiol buvęs sutuoktinis randa būdų, kaip jai gadinti gyvenimą.
Pasitikėti vėl buvo sunku
„Kodėl aš apie tai nutariau kalbėti? Nes moterys, sužinojusios apie mano patirtį, pradeda su manimi dalintis savąja. Kai kurios vis dar patiria smurtą. Ir aš klausiu, kodėl jos neišeina. Ir jos man sako: „Tu įsivaizduoji, kaip visuomenė reaguos?“ Mano atveju, jis buvo bedarbis, o kitų moterų vyrai užima aukštas pareigas. Mūsų visuomenė nesuvokia, kad pagrindinis smurtas artimoje aplinkoje vyksta ne asocialiose šeimose. Moterys bijo skirtis, nes visuomenė jas pasmerkia. Pas mus yra neblogų įstatymų, bet jie neveikia“, – pasakojo Margarita.
Anot jos, baisiausia, kai moterys ima pačios save kaltinti ir įtiki tuo, ką sako smurtautojas. „Ilgainiui tu pradedi galvoti, gal tikrai neskaniai padarei valgyti, gal tikrai nesutvarkei namų, ar ne taip apsirengei. Man labai padėjo psichoterpija. Visoms ją rekomenduoju“, – pasakojo moteris.
Šiandien ji ištekėjusi antrą kartą, nors prisipažįsta, kad vėl pasitikėti vyrais buvo sudėtinga. „Esu labai dėkinga savo vyrui, nes jis mano partneris, mano geriausias draugas. Kai susipažinome, tiesiai šviesiai papasakojau, kas man buvo, pasakiau, kad man sunku kurti santykius, sunku pasitikėti. Jis suprato ir palaipsniui, be jokio spaudimo su manimi bendravo. Dabar esame susituokę ir tuo labai džiaugiuosi. Pagaliau jaučiu ramybę, pagarbą, stabilumą ir pasitikėjimą“, – sakė Margarita.
