– Papasakokite, kas yra finansinis smurtas?
– Tai finansinė kontrolė ir prievarta kito asmens atžvilgiu. Ji gali būti demoralizuojanti, terorizuojanti ir traumuojanti, kaip ir kitos smurto apraiškos.
– Kaip jį atpažinti?
– Ekonominis smurtas arba finansinė priklausomybė nuo partnerio – tai viena iš smurto formų, kai asmuo, o tai dažniausiai būna vyras, reguliuoja kito asmens pajamas, išlaidas, gautas lėšas pasisavina, neskiria lėšų būtiniausioms išlaidoms, pasisavina, atima asmeninį turtą. Šiai smurto rūšiai galima priskirti ir draudimą dirbti, tai reiškia būti finansiškai nepriklausomai.
Finansine priklausomybe siekiama palaužti auką, riboti jos laisvę disponuoti asmeniniu ir bendru sutuoktinių turtu.
Ekonominis smurtas gali sukelti absoliučią finansinę priklausomybę.
– Kaip dažnai jį patiria moterys? O vyrai?
– Atliktos apklausos rodo, kad Lietuvoje smurtą artimoje aplinkoje nuo intymaus partnerio patiria kas trečia moteris. Kaip dažnai moteris patiria finansinį smurtą – nėra aiškiai įvardinta, tačiau dažnu atveju smurtas prasideda nuo psichologinio smurto ir pasiekia visas smurto formas.
Tuo tarpu vyrai smurtą dažniausiai patiria nuo kitų artimoje aplinkoje esančių vyrų (tėvų, suaugusių sūnų, kitų artimoje aplinkoje esančių vyrų). Finansinį smurtą gali patirti nuo tėvo, sūnaus. Mūsų centro veiklos praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai suaugę sūnūs, anūkai atima iš tėvų, senelių pensijas, santaupas. Ir ta problema neturi būti laikoma mažiau problemiška.
– Gal galite papasakoti istoriją iš savo praktikos, atspindinčią finansinį smurtą?
– Prieš kurį laiką į Moterų veiklos inovacijų centrą kreipėsi vyras, kuris prisistatė esantis dukros, pavadinkime ją Rūta, tėvas. Jis matė Rūtos pasikeitimus ir įtarė, kad prieš dukrą gali smurtauti žentas, dukros sutuoktinis. Pokalbio metu išsiaiškinome situaciją, pakvietėme atvykti su dukra. Kitą dieną atvyko kartu.
Rūta baigusi universitetą, prieš santuoką yra dirbusi atsakingą darbą. Gimus dukrai vyro noras buvo, kad Rūta liktų namuose ir augintų mergaitę. Ji sutiko. Tačiau vyro „norai“ tuo nesibaigė – jis pradėjo riboti finansines išlaidas, motyvuodamas, kad reikia taupyti, nes šeimai reikalingas didesnis butas. Toliau sekė ne norai, bet reikalavimai – nebendrauti su draugėmis, tėvais, nes pokalbiai telefonu kainuoja, išvykti iš namų ar priimti namuose tėvus ar draugę taip pat buvo draudžiama.
Buvo ir kitų ribojimų/draudimų, pvz. sutuoktinis trijų asmenų šeimai dienai skirdavo 10 eur. Be vyro leidimo buvo draudžiama pirkti rūbus, buitines ir kitas prekes.
Moteris patirdavo persekiojimą, įžeidinėjimus, žeminimą „tu nieko nesupranti“, „esi per kvaila priimti tinkamus sprendimus“. Kasdieniai vyro moralai vykdavo girdint ir matant dukrai.
Moteris tapo uždara, nepasitikinti savimi, nuolanki. Ir tai tęsėsi labai ilgai.
Rūtos tėvai matė grėsmę dukros psichologinei būsenai. Jie patarė lankytis pas specialistus, tačiau moteris nesutikdavo, nes ji neįžvelgė grėsmės, atsakydama, kad jie vienas kitą myli.
Tėvai pasiūlė savo didesnį butą pasikeisti į dukros mažesnįjį. Dukros sutuoktinis reikalavo, kad butas būtų įteisinamas kaip bendra nuosavybė, nors ir ankstesnis butas buvo tėvų dovanotas dukrai.
Butas buvo pakeistas į didesnį butą, vyras įsigijo ir naują automobilį. Rūtai naudotis automobiliu nebuvo leidžiama „kad nebūtų sugadintas“. Matydama tokius tėvų santykius labai išgyveno ir jų dukra.
Gyvenimo „kokybė“ gerėjo, bet santykiai šeimoje, moters atžvilgiu, pasiekė kritinę būseną.
Tėvams pavyko „prikalbinti“ Rūtą atvykti pas mus.
Rūtai Moterų veiklos inovacijų centre, kuris vykdo Specializuotos kompleksinės pagalbos centro funkcijas, buvo suteikta psichologinė pagalba, vyko ilgas terapinis gydymas.
Moters gyvenimas pasikeitė jai supratus ir pripažinus, kad vyro elgesys naikino jos orumą, savigarbą. Sutuoktinis matė Rūtos „pasikeitimą“, mėgino gąsdinimu ir grasinimais ją susigrąžinti, tačiau moteris tvirtai nusprendė – toksiški santykiai pasiekė ribą ir moteris nutraukė santuoką.
– Dėl kokių priežasčių kyla toks smurtas?
– Finansinis smurtas pasireiškia ir dideles, ir mažas pajamas gaunančiose šeimose.
Priežastys gali būti įvairios. Santykiuose, kai vienas iš partnerių, paprastai vyras, kuris statistiškai uždirba daugiau nei moteris, besąlygiškai nori kontroliuoti, valdyti finansus ir partnerės išlaidas.
Kita priežastis – moterys, neturėdamos išsilavinimo, specialybės neturi ir pastovaus pragyvenimo šaltinio paklūsta sutuoktinio reikalavimams.
Ekonominį smurtą patiriantis asmuo sunkiau jį įžvelgia ir pripažįsta.
– Kaip dažnai jį lydi kitos smurto rūšys?
– Smurto šeimoje apraiškos yra kelios, tai fizinis, psichologinis, seksualinis ir ekonominis/finansinis smurtas.
Finansinis smurtas gali būti visų smurto rūšių kulminacija arba smurto artimoje aplinkoje požymis, kuris aiškiai parodo destruktyvių, savanaudiškų santykių pradžią.
– Kaip išeiti iš to rato?
– Kiekvienas smurto atvejis yra specifinis. Tačiau faktai, darbo patirtis šioje srityje rodo, kad smurtautojas nėra linkęs smurtauti tik vieną kartą. Dažniausiai smurtas šeimoje dažnėja, auga. Tikėti, kad šalia esantis žmogus pasikeis, nesmurtaus – tai tik iliuzija. Pasikartojančių smurtinių veiksmų ciklas tęsis tol, kol smurto auka pasiryš išeiti iš smurto rato ir nutraukti smurtinius santykius. Psichologiniu požiūriu norint sustabdyti smurtą artimoje aplinkoje būtina padėti nukentėjusiajam suprasti ir pripažinti, kad prieš jį yra smurtaujama. Kad vykdoma prievarta ir kontrolė pažeidžia žmogaus teisę ir laisvę.
– Kaip įrodyti tokią smurto rūšį?
– Nors moterys finansiškai tampa labiau nepriklausomos, visuomenėje egzistuoja stereotipai, kultūros „normos“, vis dar tikima, kad vyro pareiga uždirbti pinigus ir juos kontroliuoti, o moters – šeimininkauti.
2011 m. buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris aiškiai įvardina, kad smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių pažeidimas ir nusikaltimas ir yra priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių nusikalstamų veikų.
Ekonominio/finansinio smurto artimoje aplinkoje formos išskyrimas įstatyme turi tik teorinę reikšmę, nes daugelis veikų priskiriamų ekonominiam poveikiui, nėra kriminalizuotos.
Ši nusikalstama veika sunkiausiai atpažįstama ir įrodoma.
– Kokios pagalbos gali tikėtis aukos, matyt, sunku dėl to kreiptis į teisėsaugą?
– Lietuvoje smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims pagalbą teikia 16-ka Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų. Centruose dirba teisininkai, psichologai, konsultantai, kurie išsamią informaciją, pagalbą, konsultacijas teikia nemokamai telefonu ar atvykus į centrą. Veikia pagalbos linija, tel. 8 700 55516, live chat‘as, kuriame galima parašyti ir kreiptis pagalbos. Specialistai suteiks išsamią informaciją, pagalbą ir konsultacijas. Netylėk! Pagalbos prašymas yra stiprybės požymis.
