Susipažinome kaip ir visi šiais nūdienos laikais – internetu. Nuo pat pirmos susirašinėjimo eilutės jaučiau jos subtilų humoro jausmą ir socialinį intelektą. Tuomet nesusiklosčius aplinkybėms, bendravimas apsiribojo pokalbiu, tačiau praėjus metams, krito laimingos kortos ir mes susitikome…
Iš karto ją įsimylėjau, ji įspūdingai graži ir protinga, aš – ambicingas ir kupinas noro užkariauti pasaulį. Tai nebuvo pirmieji rimti mano santykiai, o jai aš buvau pirmasis rimtas santykių projektas.
Nuo pat pradžių jaučiau, kad mes galime eiti toli ir daug nuveikti kartu. Dėl jos galėjau padaryti, bet ką, bet pirmiausia norėjau suteikti finansinį saugumą. Tai mane taip apakino, kad finansinio saugumo troškimas, užgožė viską aplinkui, buvau kaip paklaikęs…
Norėjosi uždirbti visus pasaulio pinigus ir jais apipilti savo mylimąja, deja, jaunatviškas maksimalizmas privertė padaryti kritines santykių klaidas. Dėl pervargimo ir išsekimo pradėjau darytis nervingas ir neadekvačiai reagavau į situacijas. Kartais tai buvo jos vaikiškas, nepatyrusios moters elgesys, tačiau turėdamas daugiau patirties privalėjau išlaikyti šaltą protą. Deja, tai nepavyko...
Negerbiau jos nuomonės… Norėjau vyriškai viską valdyti ir laikyti savo rankose, tačiau iš to nieko gero neišėjo, tik bereikalingi pykčiai dėl kvailų smulkmenų ir santykiai po truputį tapo toksiški...
Mus vis dar laikė didelė aistra bei meilės likučiai, bet penktųjų draugystės metinių nesulaukėme. Dar ilgai tikėjau ir jaučiau, kad grįšime vienas pas kitą, deja, nuojauta mane šį kartą stipriai suklaidino.
Tik po gerų penkerių metų supratau, kad ji troško tiesiog besąlygiškos meilės, o aš paprasto palaikymo visur ir visada. Nors pavyko išpildyti savo užsibrėžtus tikslus, tačiau žiūrėdamas į lūžtančias bangas ir besileidžiančią saulę vis dar pasigendu jos kerinčios šypsenos bei mūsų aistringų akimirkų…
Kartais pajuntu, kad esi netoliese… atrodo, tuoj už kampo pamatysiu tave „min Kärlek!“. Žinau, kad nesugebėčiau tau atsispirti… Tas vaibas, ta energija! Ji vis dar veda mane pirmyn! Tikriausiai todėl aš vis dar „Porsche with no brakes“. O, DANGAU, kad galėčiau atsukti LAIKĄ atgal..!
V.
Ši skaitytojos pasidalinta istorija dalyvauja konkurse „Niekada JOS nepamiršiu“. Jei pažįstate moterį, kuri Jus įkvėpė, pakeitė gyvenimą arba iki šiol yra didžiausias pavyzdys, ir norėtumėte apie ją papasakoti, kviečiame dalyvauti konkurse.
Jūsų aprašytomis istorijomis pasidalinsime su Delfi Moterys skaitytojais, o daugiausia skaitytojų susidomėjimo sulaukusių istorijų autoriai laimės pasilepinti kviečiančius prizus.
Laiškų lauksime iki kovo 19 d. elektroniniu paštu moterys@delfi.lt. Laiško temoje pažymėkite: Niekada JOS nepamiršiu.
