Nuo rožinių akinių iki gailesčio jam
Delfi skaitytoja Vaida dalinasi įžvalgomis apie jau užbaigtus santykius su vyru, kuris jai sukėlė daug skausmo.
„Su savo buvusiuoju draugavome nuo mokyklos laikų, o atvykę studijuoti į Vilnių apsigyvenome drauge. Šiuos siaubingus santykius galėčiau skirstyti į tris etapus: rožinių akinių, „sveiki atvykę į realybę“ ir pabaigos“, – sako Vaida.
Anot moters, pačioje santykių pradžioje, kaip ir įprasta įsimylėjėliams, viskas, kas buvo susiję su vaikinu, ją jaudino. Štai realybe ji vadina tą etapą, kai žmogų imama matyti tokį, koks jis iš tiesų yra – su visa puokšte jo ydų.
„Galiausiai atėjo laikas, kai suvokiau, kuo skiriasi meilė ir prisirišimas. Nors gana anksti supratau, kad tuometinis mano vaikinas nėra man skirtas žmogus, vis ieškojau priežasčių šį santykį puoselėti. Man vaikino buvo gaila, mus siejo istorija, o ir prisirišusi prie jo buvau labai stipriai“, – prisimena moteris.
Su manimi elgėsi kaip su savo nuosavybe ir menkino
„Pačioje santykių pradžioje vaikinas man skyrė labai daug dėmesio, o tai mane pavergė“, – šypsosi Vaida. „Deja, laikui bėgant nuolatinis dėmesys peraugo į nesveiką manęs kontroliavimą. Jis į mane ėmė žiūrėti taip, tarsi būčiau jo nuosavybė“, – su kartėliu prisimena pašnekovė.
„Vaikinas kontroliavo mane dėl visko – turėjau pasiaiškinti dėl kiekvieno savo poelgio. Taip pat jis buvo labai pavydus, siekė su manimi praleisti visas įmanomas minutes“, – apie tuomet be išeities atrodžiusią situaciją pasakoja Vaida.
Ar bandėte puoselėti savo griūvančius santykius? „Kiekvienąsyk, kai bandydavau su juo kalbėtis, išsakyti pasipriešinimą jo kontrolei ir pavydui, sulaukdavau kontraatakos. Mudviejų pokalbiai virsdavo absurdiškomis diskusijomis, kurios buvo nesibaigiančios“, – sako moteris, pridedanti, kad toks santykių aiškinimasis pareikalavo daug ašarų.
Tačiau kontrolė nebuvo vienintelis Vaidos vaikino naudojamas ginklas: „Mano buvusysis mane stabdė ir menkino.“
Pasak pašnekovės, tuometinis jos vaikinas ją stabdė moksluose, darbe, kasdienėje veikloje, o pagrindinis tokio elgesio motyvas – baimė, kad Vaida sutiks kitą vaikiną. „Norėdamas neleisti man užsiimti viena ar kita veikla, buvęs vaikinas menkindavo mane ir mano sprendimus. Ne sykį esu sulaukusi tokių frazių: „šitas darbas tau per sunkus, tu nepaveši“, „nesugebėsi baigti šių mokslų“, „kam tau ta mašina, juk vis tiek padarysi avariją“.“
„Idealiame buvusiojo pasaulyje aš turėjau būti namų šeimininkė be didesnių lūkesčių“, – pasakoja Vaida.
Po smurto protrūkių galutinai apsisprendžiau skirtis
Kodėl neišsiskyrei su juo anksčiau? „Bandymų skirtis buvo ne vienas. Visgi vieną kartą pasiryžau ir inicijavau padaryti pertrauką. Deja, ji ilgai netruko – vaikinas neištvėręs sukiojosi po langais, bandė mane įtikinti, kad mums skirta būti kartu. Vedama gailesčio, grįžau pas jį“, – prisimena Vaida.
Moteris pasakoja, kad psichologinis smurtas judviejų santykyje buvo dažnas reiškinys: „Nuolatos jaučiau jo norą performuoti mane kaip asmenybę, dažnai sulaukdavau kandžių frazių.“
O kaip dėl fizinio smurto? „Tame santykių etape, kai pasiryžau viską nutraukti, buvo smurto protrūkių. Konfliktų metu yra mane pastūmęs, pakratęs. Tai buvo kertinis momentas, kai išėjau ir jau niekada nebegrįžau“, – apie praėjusius santykius pasakoja Vaida.
Toksiškuose santykiuose – priklausomybės atvejai
„Apie toksiškus santykius yra parašyta labai daug knygų, šiems santykiams apibūdinti priskiriama daug punktų“ , – mintis apie nesveikus santykius renkanti sako psichologė, Geštalto terapijos praktikė S. Misevičienė.
„Toksiškas santykis dažniausiai yra apie vieną žmogų, kuriam kažkas vis negerai, o kitas jį gelbėja. Arba tie žmonės žiūri į skirtingas puses, jie tarsi prievartauja vienas kitą. Toksiškas santykis yra ir tuomet, kai vienas neturi tiek inercijos ir greičio, kiek kitas. Pavyzdžiui, vienas jau seniai nori santuokos, o kitas, nors ir draugavęs 10 metų, dar nesijaučia pribrendęs šeiminiams santykiams. Tuomet bendravimas tampa toksiškas, žmonės nebesusikalba“, – ydingų santykių bruožus vardija specialistė.
Anot Geštalto terapijos praktikės, toksiškiems santykiams būdingas ir priklausomybės kriterijus.
Specialistės pateikiami nuolatinės priklausomybės pavyzdžiai yra šie: vienas partnerių nuolatos yra nedirbantis ir kitas jį išlaiko, vienas partnerių suteikia būstą, augina vaikus.
„Tokiuose santykiuose vienas partneris tarsi yra pagrindinis, o kitas lieka šešėlyje“, – pasakoja S. Misevičienė.
„Toksiški santykiai gali būti ir tokie, kuriuose partneriai vienas kitam tampa mama arba tėčiu“ , – prideda psichologė.
„Į mano kabinetą ateina daug žmonių, kurie prisipažįsta, kad nebežino, kaip išbūti santykyje. Jei žmonės ateina pas psichologą, vadinasi, jie jau ilgą laiką santykius bandė tvarkyti patys. Dažnai žmonės apsilankymą pas specialistą supranta kaip galutinę stotelę“ , – savo kabineto duris kiek praveria specialistė.
Ar toksiškas santykis gali atvirsti į sveiką?
„Gali, tik jei abu partneriai to nori“, – teigia psichologė.
„Specialistas ir jo suteikiama pagalba padeda žmogui į savo kuriamus santykius pažvelgti iš šalies. Tokiu atveju žmogus gali įsivertinti, ar jis ir jo partneris dar turi šansų būti kartu, ar ne“, – sako S. Misevičienė.
Anot pašnekovės, partneriams pereiti į sveiką santykį gali būti sunkiau, jei vienas jų yra priklausomas nuo alkoholio, smurtauja ar yra karjeristas: „Kai santykyje yra tokie žmonės, panašu, abiem partneriams reikės labai daug darbo.“
„Net jeigu ryšys tarp dviejų žmonių yra kankinantis, jis greičiausiai kažko mokina. Arba partneriai bandys suprasti, kodėl likimas jiems atsiuntė tokį žmogų, arba nebandys ir kankinsis, gailės savęs“, – sako S. Mievičienė.
Santykių nebuvimas – didžiausius psichologinius padarinius sukeliantis veiksnys
„Santykiai žmogui yra reikalingi kaip oras, vanduo ir maistas“, – pasakojimą apie santykių svarbą žmogui pradeda psichologė.
Anot specialistės, bendraudamas žmogus auga, per santykį pažįsta save ir pasaulį. „Santykiai yra svarbūs ir tuo, kad parodo, ar žmogus yra gabus išbūti santykyje“, – vardija specialistė.
„Izoliacija ir vienatvė prilygsta didžiausioms bausmėms, sukelia vienus didžiausių psichologinių. padarinių. Vienatvė netgi gali nuvesti iki išprotėjimo“, – sako S. Misevičienė ir prideda, kad santykiai žmogui yra būtini.
Kita vertus, moteris pastebi, kad šiais laikais daug žmonių tampa individualistais: „Dabartiniai jaunuoliai gali pasakyti, kad jiems santykių nereikia, o trumpalaikiai santykiai, priešingai, yra labai gerai, jie neįpareigoja. Ilgai nesitęsiančių santykių metu žmogus patenkina savo poreikius: meilės, sekso, savivertės pakėlimo. Tuo metu žmogui to pakanka, jis iš santykio nenori gauti nieko daugiau.“
„Santykių besibaidantis individas nenori augti kaip asmenybė sferoje, vadinamoje šeima“, – teigia psichologė.
