Šie įpročiai jums daro meškos paslaugą: manote, kad ilsitės, o iš tiesų keliate sau dar didesnį stresą

Miegas, maistas ir judėjimas

Niekam ne paslaptis, kad ateina momentai, kai kiekvienas iš mūsų susiduria su tam tikrais iššūkiais. Tokiose situacijose puolame kaltinti motyvacijos trūkumą arba manome, kad kažko nemokame. Ieškome stebuklingo sprendimo, kuris vienu ypu išspręstų visas problemas. Viltis, kad toks sprendimas egzistuoja, yra labai saldi, bet psichologė ragina jai nepasiduoti.

„Stresas, judėjimas, aplinka, miegas, maistas ir ekranas yra tarpusavyje susiję mūsų gyvenimo komponentai. Pradėkime nuo maisto ir miego. Kuo mažiau miegame, tuo daugiau organizmas išskiria cheminių medžiagų, kurios reaguoja į miego trūkumą. Viena jų – grelinas – alkio hormonas. Kuo mažiau miegame, tuo daugiau jaučiame alkį ne miego metu. Bet papildomas maistas miego trūkumo nekompensuoja. Kai pavalgome, pasijuntame atsipalaidavę, ir tą būseną esame linkę tapatinti su poilsiu, bet jis nevyksta. Organizmas veikia, jis virškina. Todėl prieš miegą valgyti nereikėtų. Jei valgome per mažai, patenkame į panašią būseną, tarsi ilsimės, bet iš tiesų organizmas labai dirba ir visas jėgas nukreipia į energijos kūrimą, kad išgyventų. Tiek maisto perteklius, tiek jo trūkumas nereiškia poilsio ir negali kompensuoti miego“, – pasakojo psichologė. Ji ragina jokiu būdu neaukoti miego dėl kitų veiklų. „Bloga mintis atsikelti anksčiau, kad pasportuotumėte, arba neiti miegoti ilgiau, nes norite atlikti treniruotę. Sporto prieš pat miegą reikėtų atsisakyti“, – teigė specialistė.

Monika Kuzminskaitė

© DELFI / Andrius Ufartas

Anot jos, miegui trukdo ne tik maistas, intensyvus judėjimas, bet ir ekranai. „Tipinė situacija, kai vakare susiraitome lovoje su telefonu ar kompiuteriu, žiūrime, skaitome ir laukiame miego. Jis neateina, „ateina“ tik išdžiuvusios ir paraudusios akys. Jos siunčia signalą smegenims, kad yra šviesu. Šie savo ruožtu kuria budrią būseną, kuri neleidžia užmigti. Kai akys sako, kad yra tamsu, smegenys išskiria melatoniną ir paruošia organizmą miegui. Todėl patariama 1-2 valandas prieš miega nežiūrėti į jokius ekranus, taip pat į juos nežiūrėti, jei pabudote naktį ir negalite užmigti“, – sakė pranešėja. Kad lengviau būtų atsikelti rytais, ji rekomenduoja vos prabudus įsijungti šviesą, praverti užuolaidas, kad organizme įsijungtų būdravimo režimas.

Ekranai taip pat glaudžiai susiję su judėjimu. Anot psichologės, tai du labai nelygių jėgų mūsų laisvo laiko konkurentai, abu stiprūs malonumo šaltiniai. „Judėjimas tampa malonus tada, kai jis tampa įpročiu. O tam, kad taptų įpročiu, reikia įdėti valios pastangų. Ekranai jokių didelių fizinių pastangų nereikalauja. Statistika sako, kad kuo daugiau laiko praleidžiame prie ekranų, tuo mažiau judame. Bėda ta, kad žiūrėdami į ekraną dar ir užkandžiaujame, o valgome tuomet ne salotų lapus, o tai, kas riebu, kaloringa, sūru ar saldu, nuo to didėja svoris, kas yra papildomas barjeras judėjimui“, – sako psichologė.

Anot jos, dar vienas aspektas, kuris gali padėti judėti arba trukdyti – aplinka. „Jei prie jūsų durų padėti sportbačiai, ant kėdės – sportinė apranga, o ant grindų – jogos kilimėlis, tokia aplinka gali paskatinti judėti. Jei aplinkoje – nepaklota lova, pagalvėlės ir spragėsių dubenėlis, judėti neskatina. Tokie maži pokyčiai aplinkoje gali pastūmėti gero tikslo link“, – pasakojo pašnekovė.

Kas kelia stresą?

Lygiai taip pat kaip aplinka gali paskatinti sportuoti, ji gali turėti įtakos ir streso pojūčiui. „Kiekvienas trikdis atitraukia dėmesį nuo to, ką darėte. Visi nebaigti klausimai, darbai jūsų galvoje vyniojasi tarsi siūlai. Tai – didžioji multitaskingo kaina, kai mintyse turite palaikyti didžiausią sąrašą darbų. Jūs dar nieko nepadarėte, o jau pradedate jaustis pavargę. Tam pagelbėti gali darbų sąrašas ir darbinės aplinkos kontroliavimas. Išjunkite telefonus, visas notifikacijas, kurios automatiškai nutraukia dėmesį“, – dėstė M. Kuzminskaitė. Dar vienas streso šaltinis – netvarkinga aplinka. Psichologė ragina atkreipti dėmesį į aplinką jogos studijoje ar SPA salonuose, kur vos užėjus galima pajusti ramybės dvelksmą. Tokią aplinką galima nesunkiai susikurti ir namuose.

© Shutterstock

Dar vienas streso „draugas“ – maistas. „Dažnai patirdami stresą einame užkąsti ir valgome ne salotas, o saldų, kaloringą maistą, kuris nepadeda atsipalaiduoti, nors kurį laiką mums ir atrodo, kad padeda. Taip yra dėl to, kad pats savaime veiksmas nueiti paimti užkąsti mus atitraukia nuo stresą keliančios veiklos. Kita priežastis – suvalgius maisto, smegenys išskiria malonumo hormonus. Kažkuriuo momentu sukuriama iliuzija, kad pagerėjo. Ką reikėtų daryti, tai nustoti naudoti įprotį eiti valgyti. Reikėtų identifikuoti, kas kelia nerimą, pasirinkti geriausi išeitį ir spręsti. Maistas tik nustums problemos sprendimą. Pavalgę jūs krisite į dar didesnį nerimą, kad nieko nepadarėte su tuo, kas kelia problemą“, – teigė psichologė.

Stresą kelia ir ekranai. „Didžioji dalis turinio internete sukurta remiantis nerimu. Nereikėtų savęs apgaudinėti, kad kai atsisėdate su telefonu, jūs atsisėdate atsipalaiduoti, ne – vieną nerimą jūs keičiate kitu, bet poilsis neprasidės. Jei norite pailsėti, pažiūrėkite į dangų, į mišką, į nesukonstruotą turinį, į kažką, kas nėra dirbtinai sukurta“, – patarimais dalijosi pranešėja.

Anot jos, trys svarbiausi dalykai, kurie padės pasiekti šios sistemos suderinamumą, yra nuostatos, dėmesys ir įpročiai.

LOGIN konferencija šiais metais atvira visiems. Stebėkite nemokamai jau dabar ČIA. Susipažinti su visa programa galite ČIA. O jeigu nespėjote pamatyti norimo pranešėjo, visus įrašus rasite Delfi Plius.