Kartu pragyvenome dvejus metus per kuriuos buvo visko, jis labai pavydus. Iš pradžių į tai pernelyg nekreipiau dėmesio, bet kuo toliau, tuo jo pavydo scenos aštrėjo, jis galvodavo, kad aš miegu su kitais, kad esu neištikima.

Taip atsitiko, kad jis pakėlė ranką, išsiskyrėme, daviau proga ir susitaikėme... Praėjus kelioms savaitėms sužinojau, kad pastojau... Jam, aišku, pasakiau, o jo pirmas pasakymas buvo, kad „ne mano vaikas“. Vėl prasidėjo žeminimai ir menkinimai, o tuomet man esant trečią mėnesį nėščiai – vėl kelis kartus pakėlė ranką... Palikau jį, bet nežinau kaip toliau gyventi, kaip nepalūžti ir vėl jam neatleisti.

Darius Ražauskas

Atsako santykių ekspertas Darius Ražauskas.

Sveiki,

tokioje situacijoje pirmiausia reikia aplinkos palaikymo. Kuo daugiau gyvo kontakto (akis į akį) su giminėmis, draugėmis, artimaisiais. Neužsidarykite viena. Labai svarbu rasti moterų grupę, būrelį, klubą, kuriame rastumėt įkvepiančių ir šviesių žmonių. Jūs dabar svarbiame naujos gyvybės laukimo etape. Jei jūsų mieste tokių yra, tai dalyvaukite besilaukiančių moterų klubuose, susirinkimuose. Šiltas bendravimas tokioje situacijoje labai svarbus.

Jei esate tikintis žmogus, kasdien medituokite ir melskitės. Jei ne, tuomet tiks sąmoningumo praktikos ir psichologiniai pratimai. Turite rasti laiko savo vidiniam pasauliui. Taip pat jūsų nervų sistemai labai svarbus reguliarus kasdienis judėjimas gryname ore, pasivaikščiojimai.

Ką daryti su vaiko tėvu? Palaikykite atstumą. Jums dabar reikia ramybės. Ar toks smurtaujantis vyras gali pasikeisti? Retais atvejais – gali. Bet tam reikalingas vidinis sukrėtimas jam pačiam. Jis turi suvokti ir pamatyti savo charakterio subtilybes ir pradėti su jomis dirbti.

Ką dabar svarbu padaryti jums? Stenkitės kasdien jam atleisti ir mintyse jį paleisti. Linkėkite jam gero gyvenimo. Jeigu jums pavyks paleisti skausmą ir stresą, kurį jis jums sukėlė, tai bus labai naudinga jums ir vaisiui.

Ką daryti su juo vėliau? Įtariu, kad jis dar ne kartą bandys grįžti pas jus. Kalbėkitės. Bandykite suprasti, kokios traumos ir vaikystės išgyvenimai slepiasi po noru kontroliuoti, savintis, žeminti.

Greičiausiai žmogus pats tai stipriai kažkada patyrė ir nėra atleidęs savo skriaudėjams, tad tas pasąmonėje užsilikusias traumas projektuoja į jus (prielaida, kuri gali būti neteisinga). Jeigu ateityje jis rodys norą keistis ir dirbti su savimi – šimtu procentu jo nenurašyčiau. Tik reikia žinoti, kad tokie pokyčiai greitai nevyksta.

Dabar jums reikia jam atleisti viduje, o išorėje palaikyti atstumą. Po savo širdimi jūs nešiojate naują gyvybę, tad nereikia nešioti seno skausmo. Paleiskite ir atleiskite. Žinau, kad tai labai sunku ir tam reikia nemažai laiko bei kasdienio darbo.

Gyvenant tokiu sunkiu laikotarpiu labai padeda minčių nukreipimas į optimistišką ir įdomią literatūrą. Galiu rekomenduoti pagal tikrus faktus parašytą keliautojo, rašytojo, rytų vienuolio Radhanatha Svamio knygą „Kelionė namo“. Panašios knygos, kurios optimistiškos ir pozityviai aprašo realių gyvenimo sunkumų nugalėjimą, jums dabar irgi reikalingos.

Linkiu sėkmės ir ramybės laukiant naujos gyvybės.

Nesutariate su antrąja puse ar nežinote, kaip elgtis susiklosčiusioje situacijoje? Siųskite savo išsamų santykių problemos aprašymą ir gaukite Dariaus Ražausko patarimą. Anonimiškumą užtikriname.

include("/www/delfi/php/local/formAdmin/gen/265.inc"); ?>

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt