Jis pradėjo keistai elgtis, vis kas nors netikdavo, kabinėdavosi prie smulkmenų. Po kiek laiko gavęs žinutę puolė slėpti ir teisinosi, kad čia nieko nėra, tik bendradarbė parašė. Kiek prašiau parodyti – nerodė. Aš nė nekreipiau dėmesio, vasarą išvažiuodavau į darbą, palikdavau, tai neaišku, ką ten darydavo. Vėliau tai ir vėl pasikartojo, ji parašė, prašė paskambinti, o tada aš jau nebenurimau, pradėjome pyktis. Jis viską neigia, sako, kad nieko nėra, kad tik mane myli, bet aš jau nebetikiu. Vėl melas, kad daugiau neberašys.
Aišku, aš jam pradėjau prikaišioti tą meilužę, mes daug kalbėjomės, bet atrodo, kad sienoms kalbu. Vėl melas, radau kitą telefoną, tada sukroviau daiktus ir pasakiau, kad varytų iš namų. Iš darbo jis grįžo su gėlėm, sakė, kad suklydo, daugiau nesikartos, bet aš nebetikiu. Atrodo, kad jis vėl su ja. Nebėra pasitikėjimo, kaip man juo patikėti? Bandau susitaikyti, kad jis tikrai man nebemeluoja, bet širdy netikiu. Jis sakė, kad niekur neis ir mane myli. Ką daryti?
Atsako santykių ekspertas Darius Ražauskas.
Ačiū už laišką.
Situacija nelengva. Gerai, kad jūs į pasikartojančias situacijas nepažiūrėjote pro pirštus. Daiktų sukrovimas ir paprašymas išsikraustyti – puiki šoko terapija. Na, bet ji ilgam situacijos nesprendžia.
Tai, ką daryti?
Nėra lengvų ir greitų sprendimų. Pirmiausia reiktų ramiai kalbėtis ir bandyti išsiaiškinti, kokios tokio dėmesio kitoms rodymo priežastys, neteisiant ir nevertinant kito.
Gal trūksta šilumos namuose, gal sunkus periodas darbe ar versle, gal nutylėti sveikatos sunkumai ar atsinaujinusios traumos iš jaunystės ir panašiai. Priežasčių būna labai įvairių. Ar priežasties radimas išspręs situaciją? Ne. Gal padės jums ją labiau suprasti, bet nieko neišspręs.
Ražauskai, po velnių, tai kam man su juo tada kalbėtis! Ką jam pasakyti, kad pasikeistų visam gyvenimui ir daugiau taip nedarytų?
Na, tokios frazės nėra. Tiesiog nėra.
Jei jums pavyks jį prakalbinti ir neteisiant išklausyti, jums gali palengvėti, bet tik tiek.
O, kaip gyventi toliau?
Skubėti skirtis nepatariu. Griauti visada lengva ir paprasta. Bėda, kad po skyrybų praėjus porai metų daugelis moterų pasigaili skubėjusios, patiria depresiją, kaltina save, o nauji partneriai netenkina. Žinoma, tikrai ne visada taip. Būna gerų išimčių.
Tai ką daryti?
Pirma. Bandykite atvirai kalbėtis, tai gali nepavykti, tuomet eikite pas psichologą ar šeimyninių santykių konsultantą, kuris padėtų jums išsikalbėti. Tarpininkas kartais reikalingas. Geras ženklas, kad jis nori išsaugoti šeimą, todėl, manau, sutiks ir konsultuotis.
Antra. Suteikite jam antrą šansą. Klysta visi. Gyvenime pasitaiko ir siurprizų. Ką rodo patirtis? Nereikia nurašyti 24-erių metų už nepavykusią situaciją.
Trečia. Sutarkite sąlygas, konkrečias sąlygas. Jis nori likti šeimoje, jūs galite bet kada tikrinti jo telefoną ir kompiuterį, gaunate visus prisijungimus.
Ketvirta. Iškelkite sąlygas. Savaitgaliais leisite laiką kartu, nueisite į kiną, kur nebuvote šimtą metų, bandysite naujus dalykus, gaivinsite santykius. Nueisite į pasimatymą vienas su kitu.
Penkta. Nusipirkite ir abu perskaitykite Marko Gungoro knygą „Per juokus į geresnę santuoką“.
Ar tai padės? Tiesą pasakius, būna visaip. Jei nieko nedarysite, tai tikrai nepadės. Prarasti šeimą nugyvenus kartu 24-erius metus – kvaila. Protinga pabandyti pataisyti.
Neturite, ko prarasti. Pirmyn.
Nesutariate su antrąja puse ar nežinote, kaip elgtis susiklosčiusioje situacijoje? Siųskite savo išsamų santykių problemos aprašymą ir gaukite Dariaus Ražausko patarimą. Anonimiškumą užtikriname.
include("/www/delfi/php/local/formAdmin/gen/265.inc"); ?>
