„Iš tikrųjų tai žmonės, kurie visiškai priklausomi nuo aplinkos vertinimo, nuo like`ų skaičiaus feisbuke, nuo aplodismentų scenoje. Jie yra vargšai, vergai. Ir vergai netgi ne savo grožio, o to sėkmės mato, kuriuo jie matuoja savo gyvenimo kokybę“, – įsitikinęs profesorius.
Nepatenkinti savo veidu žmonės (dažniausiai moterys) eina pas tuos, kurie, jų nuomone, veidą „sutaisys“, portalui Lrt.lt sako gydytojas psichoterapeutas E. Laurinaitis.
„Žmonės nesuvokia, kad neteisingas jų požiūris į savo veidą, o ne pats veidas. Jiems atrodo, kad, pataisius veidą, jo geometriją, visa kita susitvarkys savaime. Tai visiškas absurdas“, – tvirtina E. Laurinaitis.
Jo teigimu, vidinių problemų išspręsti išoriniais pakitimais negalima, tik daugeliui išorinis manipuliavimas (pvz., kūno, veido formomis) atrodo daug pigesnis ir paprastesnis, nes nereikia keisti savęs.
„Bet tokie dalykai neduoda rezultato. Mes prieš 12–15 metų atlikome tyrimą su plastikos chirurgijos pacientėmis apie jų lūkesčius, – prisimena profesorius. – Ir lūkesčiai buvo vienareikšmiškai psichologiniai: kad pagerės gyvenimo kokybė, kad pasitaisys santykiai su brangiausiais žmonėmis, kad padidės savivertės jausmas. Po 1,5–2 metų vėl atlikome tyrimą, kai moterys jau buvo gavusios estetinį rezultatą. Deja, psichologinis rezultatas buvo nulis – niekas nepasikeitė.“
Negalėjimas žiūrėti į savo veidą susijęs ne su išvaizda, o su vidiniais pokyčiais, pabrėžia E. Laurinaitis. „Savo pacientams skiriu namų darbą – atsisėsti prieš veidrodį ir pažiūrėti į akis sau pusvalandį. Net tris minutes, ne penkias minutes dažant antakius ir vokus. Tada žmonės pamato visai kitus dalykus, o ne vien raukšleles. Bet, taip, šis uždavinys tikrai labai sunkus, nes tai pokalbis su savimi niekam netrukdant“, – neslepia gydytojas psichoterapeutas.
Jo pastebėjimu, moterys nori keisti veidą, nes nori keisti gyvenimą, todėl pirmiausia reikia rasti atsakymą, kas negerai su gyvenimu, ir tik paskui keisti. „Tol, kol savo sėkmės vertinimą atiduodu kitiems, esu akligatvyje. Nes tada bet kas gali būti geresnis už mane, bet kas gali mane sukritikuoti, nes jis turi teisę – aš jam ją daviau laukdamas įvertinimo. Bet aš turiu vertinti save pats“, – teigia E. Laurinaitis.
Juk jeigu norime ką nors pakeisti savo gyvenime, tęsia jis, turime tik vieną žmogų, kurį galime pakeisti, t. y. patys save: „Tai reiškia, kad negalime užkabinti atsakomybės už savo nesėkmes ant kitų žmonių, aplinkybių. Juk tik aš kuriu save – niekas kitas manęs nekuria. Jei mes atsakomybės neprisiimame ir tuo neužsiimame, einame pas plastikos chirurgus.“
Kalbėdamas apie „gražuolius“ ir „gražuoles“ profesorius sako, kad ligi šiol su siaubu prisimena reklaminį skydą „Grožis – tai laimės pažadas“ vieno kosmetologijos kabineto lange.
„Tai absoliuti nesąmonė, – tvirtina E. Laurinaitis. – Grožis, jei turi proto, gali būti įvairių galimybių pažas. Bet jei neturi protelio ar nemoki juo pasinaudoti, su tavo grožiu kas norės ir ką norės darys. Tada grožis bus didžiulės krūvos nelaimių pažadas.“
Psichoterapeuto nuomone, užtenka pažiūrėti į garsenybių labai gražiai „padarytais“ veidais gyvenimą: „Aš nepavydžiu nė vienai ir nė vienam. Nes iš tikrųjų tai žmonės, kurie visiškai priklausomi nuo aplinkos vertinimo, nuo like`ų skaičiaus feisbuke, nuo aplodismentų scenoje. Jie yra vargšai, vergai. Ir vergai netgi ne savo grožio, o to sėkmės mato, kuriuo jie matuoja savo gyvenimo kokybę.“
