Tačiau jei draugaujate su būriu daug pasiekusių moterų, nuolat siekiančių naujų, vis svarbesnių tikslų, draugystėje neišvengiamai atsiranda ir konkurencijos – o viena kitą palaikyti tarsi pamirštate.
Žinoma, draugiška konkurencija gali pastūmėti jus žengti didelį žingsnį savo tikslų link, bet juk nenorite, kad ji sutryptų draugystę. Savo naujoje knygoje „Gentis, vadinama palaima“ („A Tribe Called Bliss“) meilės sau ekspertė Lori Harder aptaria moteriškos draugystės galią ir pataria, kaip rasti ir neprarasti „genties“, sudarytos iš jūsų gyvenimą teigiamai veikiančių moterų.
Skaitykite toliau ir sužinokite, kodėl draugaujant imame varžytis ir ką daryti, jei taip nutiko.
Varžomės, nes lyginame save su kitais
Juk visos norime, kad draugės gyventų laimingai ir sėkmingai, tiesa? Tad kodėl joms gavus paaukštinimą ima graužti pavydas (nors ir žinome, kad paaukštinimo jos tikrai nusipelnė)? Pasak L. Harder, iš dalies taip nutinka dėl to, kad pačios stengiamės pasiekti sėkmę.
„Ribą tarp draugystės ir konkurencijos nubrėžti sunku, nes daugumai mūsų vaikystėje įdiegta, kad viršūnėje vietos nedaug, – teigia ji. – Dėl to draugės ima viena kitai pavydėti, o mūsų viduje prabunda pikta mergina, teigianti, kad esame nieko vertos, kad pasiekėme per mažai, arba dar blogiau – kad norėdamos pasiekti sėkmę turime pažeminti draugę arba atimti jos užsitarnautą laimę.“
Pasak L. Harder, nesvarbu, ar varžotės, nes norite pasiekti karjeros tikslų, ar greičiau už draugę pasiekti tam tikrą gyvenimo etapą – noras konkuruoti atsiranda dėl to, kad jaučiamės prastesnės.
„Dažnai pamirštame, kas susidraugavę užmezgame ryšį su tūkstančiais to žmogaus patirčių, santykių, įsitikinimų ir praeities nuoskaudų, – teigia L. Harder. – Dažnai dėl vestuvių, vaikų, pasisekimo ir karjeros varžomės dėl to, kad neatliekame vidinio darbo, kuris būtinas norint visiškai priimti ir mylėti save tokias, kokios esame. Santykiai tiesiog atspindi, kaip giliai širdyje pačios vertiname save.“
Kaip kovoti su noru varžytis
Jei nuolat stengiatės perspjauti kokią nors draugę, L. Harder pataria atidžiau pažvelgti į save. „Kai pajuntu norą varžytis, pirmiausia stabteliu ir primenu sau, kad taip jaučiuosi tik todėl, kad jos pasiekimai ir gerosios savybės atspindi tai, kas glūdi manyje“, – aiškina L. Harder.
Jei jūsų draugei pasisekė tose srityse, kur nepasisekė jums, tai nereiškia, kad jums nepasiseks niekada – tiesiog dar nepasiekėte to etapo.
Be to, nepamirškite, kad prie jos sėkmės prisidėjote ir jūs. „Moterims reikia viena kitos, kad pasiektų savo tikslus – jei pradedame varžytis, pralaimime visos, – teigia L. Harder. – Jei renkuosi ne pavydėti, o džiaugtis, kad ji praskynė naują kelią ir įrodė, kad tai padaryti įmanoma, aš pati imu tikėti ir viltis, kad pavyks ir man.“
O jeigu draugė pavydi jums?
Tuomet L. Harder pataria atvirai pasikalbėti ir išsiaiškinti, kodėl kyla pavydas. Jei jaučiate, kad ji nori su jumis varžytis, pasikalbėkite ir paaiškinkite, kad taip elgiatės todėl, kad vertinate draugystę.
„Pasakykite jai: „Noriu, kad žinotum, jog ši draugystė man labai svarbi, todėl norėčiau, kad visada pasikalbėtume ir išsiaiškintume, jei dėl kokių nors priežasčių viena iš mūsų jaučia įtampą“, – paaiškina L. Harder. Be to, pasakykite, kad esate pasiruošusi išklausyti jos nuomonės ir viską aptarti.
Štai gera naujiena – jei jūsų draugė tikrai visada jus palaiko, o jūs palaikote ją, šias problemas galima išspręsti. O svarbiausia, kaip ir visuomet – atvirumas ir noras kalbėtis.
