Patyrę seksualinį smurtą dažniausiai pagalbos neieško – patys nė nesuvokia, o aplinkiniai tokį elgesį toleruoja

Ar mylėtis su savo vyru yra žmonos pareiga? Ar mergina trumpu sijonu ir dar išlenkusi taurę vyno pati neprovokuoja nederamų komentarų ar veiksmų savo adresu? Mūsų visuomenė aukoms negailestinga, tad nenuostabu, kad net 80 proc. seksualinį smurtą patyrusių žmonių pagalbos nesikreipia. Deja, tai vis dar stigmatizuojama tema.

Apie tai, kaip išdrįsti prabilti ir kas gali suteikti pagalbą, „Delfi dienoje“ kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė bei projekto „Prabilk“ koordinatorė Rita Šakinytė-Petrovė.

Laidoje apsilankiusi ministrė pasidžiaugė, kad Lietuva prisijungė prie pasaulinės iniciatyvos, o visas balandžio mėnuo bus skirtas seksualinio smurto tematikai. „Mes dažnai vengiame apie tai kalbėti, nors statistika yra negailestinga. Todėl norime sutelkti visą visuomenę, kad galėtume palaikyti aukas, o nukentėję išdrįstų prabilti. Taip mes galėtume padėti, sukurtume reikalingus prevencinius mechanizmus, kad tokių atvejų ne tik kad sumažėtų, bet kad jų neatsirastų išvis“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Tuo metu projekto koordinatorė R. Šakinytė-Petrovė atkreipė dėmesį, kad seksualinį smurtą ne visada ir ne visiems lengva atpažinti. „Smurto formų yra labai įvairių – nuo priekabiavimo, juokelių, nepageidaujamo lietimo, seksistinio pobūdžio komentarų apie išvaizdą... Tai dažnai vyksta artimoje aplinkoje, kur žmonės apie tai, kad gali būti skriaudžiami, nė nesusimąsto. Pavyzdžiui, ar mylėtis yra žmonos pareiga? Kiekvienas savęs galėtų paklausti, ar yra kada mylėjęsis ne savo noru, – kvietė susimąstyti laidos viešnia. – Vis dar dažnai manoma, kad seksualinis smurtas gali būti įvykdytas tik kažkur tamsiame skersgatvyje, kai kažkas prieina su peiliu, kai panaudojama jėga. Bet tai nėra tiesa. Smurto formos gali būti labai subtilios ir jų labai daug. O artimoje aplinkoje tokių atvejų – daugiau negu 50 procentų. Tai reiškia, kad skriaudžia tėvai, broliai, dėdės, pusbroliai, kaimynai, mokytojai...“

Ji pasidalijo, kad pagal oficialią statistiką seksualinio smurto atvejų užfiksuojama apie porą šimtų per metus, tačiau pažymėjo, kad šie skaičiai neatspindi to, kas iš tiesų vyksta, mat dar 2023 m. VU darytas tyrimas parodė, kad net 77 proc. Lietuvos gyventojų yra patyrę seksualinį priekabiavimą. Vis tik dar svarbesnis faktas, kuris paaiškėjo po šio tyrimo, tas, kad 80 proc. aukų dėl įvairių priežasčių nesikreipia pagalbos.

„Patyrę smurtą dažnai nesikreipia dėl gėdos, baimės, kaltės, nes dažnai kaltina save, dėl to, kad nepasitiki institucijomis. Taip pat labai prisideda visuomenės stereotipai ir aukų kaltinimo mitai: tu pati kalta, nes išėjai su trumpu sijonu; tu pati kalta, nes išprovokavai kažkokiu savo elgesiu; tu pati kalta, nes išgėrei taurę vyno…“, – dalijosi R. Šakinytė-Petrovė.

Ministrė paantrino atkreipdama dėmesį, kad visuomenė toleruoja pirmąsias seksualinio smurto apraiškas: „Kai kurie dalykai mums yra tiesiog norma. Toje pačioje darbo aplinkoje – tam tikri patys prisilietimai, tam tikri žodžiai…“

I. Ruginienei įdomus pasirodė ir faktas, kad moterys nesulaukia palaikymo iš kitų moterų. „Jeigu mes galvojame, kad tokio smurto daugiau patiria moterys, tad kitos moterys turėtų solidarizuotis ir palaikyti, tai taip nėra. Mes matome, kad dažnu atveju vyrai netgi labiau palaiko moteris. Todėl tas toleravimas nuvilnija į daug gilesnius vandenis, o kai atsitinka skaudus atvejis, pasirodo, kad auka pati dėl to kalta...“ – apgailestavo ji.

Ministrė įsitikinusi, kad nors ir kaip sunku apie tai kalbėti, tačiau viešumas tikrai gali pasitarnauti. „Pirmiausia jau vien dėl to, kad tas, kuris išdrįsta prabilti, padeda ne tik sau, bet ir kitiems. Tai yra labai stiprus ir svarbus prevencinis mechanizmas, – laidoje kalbėjo I. Ruginienė. – Problema yra ta, kad jeigu auka ir suima save į rankas, jei išdrįsta prabilti, mes, kaip visuomenė, neištiesiame rankos pagalbos – greičiau mes pasiimam bizūną ir pradedame plakti. Todėl šiandien mes ir einame su jautria akcija – skatiname prabilti, bet kartu siunčiame ir žinutę visuomenei – palaikykime ir kartu veikime, kartu užkardykime šiuos atvejus.“

Kur kreiptis pagalbos, jei patyrei seksualinį smurtą?

Nukentėjusiems nuo seksualinio smurto Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijavo projektą „Prabilk“. Internetinėje projekto svetainėje prabilk.lt teikiama nemokama konfidenciali emocinė ir informacinė pagalba. Pagalbos galima kreiptis telefonu [phone], elektroniniu paštu [e-mail] arba gyvuose svetainėje vykstančiuose pokalbiuose.

Viso pokalbio su ministre I. Ruginiene ir projekto „Prabilk“ koordinatorė R. Šakinyte-Petrove kviečiame pasiklausyti „Delfi dienoje“, nuo 33 min.

*Seksualinio pobūdžio prievartą patyrusios moterys iš visos Lietuvos gali kreiptis tel. [phone], el. paštu [e-mail] (teikiama profesionali teisininko, psichologo pagalbą bei atstovavimas bylose)*

Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:

Regionas Specializuotos pagalbos centras Telefonai, el.paštas Pagalba teikiama visoje Lietuvoje ir užsienyje Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras [phone] www.anti-trafficking.lt Konsultacijos ir pagalba visoje Lietuvoje ribologija.lt [e-mail] Vilniaus m. (be Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijų) Asociacija Vilniaus moterų namai [phone] [e-mail] Vilniaus m. Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijos, Vilniaus r., divakų r., Širvintų r., Šalčininkų r., Švenčionių r. Asociacija Moterų informacijos centras [phone] [e-mail] Kauno m. Asociacija Kauno apskrities moterų krizių centras [phone] [e-mail] Kauno r., Prienų r., Birštono Asociacija Kauno moterų draugija [phone], [phone] [e-mail] Klaipėdos m., Neringos, Palangos m. Viešoji įstaiga Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone], [phone] [e-mail] Klaipėdos r., Kretingos r., Šilutės r., Skuodo r. Asociacija Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Šiaulių m., Šiaulių r., Akmenės r., Joniškio r., Pakruojo r., Radviliškio r. Asociacija Moterų veiklos inovacijų centras [phone], [phone] [e-mail] Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Rokiškio r., Pasvalio r. Asociacija Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Kalvarijos, Marijampolės r. Asociacija Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Šakių r., Vilkaviškio r., Kazlų Rūdos, Jurbarko Asociacija Marijampolės apskrities moterų namai [phone] [e-mail] Alytaus m., Alytaus r., Varėnos r., Lazdijų r., Druskininkų Asociacija Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Jonavos r., Kaišiadorių r., Elekdivėnų, Ukmergės r., Kėdainių r., Raseinių r. savivaldybės VšĮ Moters pagalba moteriai [phone] [e-mail] Telšių r., Plungės r., Rietavo, Mažeikių r. Viešoji įstaiga Telšių krizių centras [phone] [e-mail] Visagino m., Ignalinos r., Zarasų Asociacija Visagino šeimos krizių centras [phone] [e-mail] Utenos r., Molėtų r., Anykščių r. Asociacija Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Kelmės r., Tauragės r., Šilalės r., Pagėgių Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail]

Patikslinta 2014 08 17, remiantis oficialia LR SADM informacija. Parengė Asociacija Kauno moterų draugija ([phone])