Moterims Lietuvoje – dviguba našta
Prieš trejus metus, Europos Komisijos (EK) duomenimis, moterys uždirbo vidutiniškai 14,1 proc. mažiau nei vyrai. Teigiami pokyčiai vyksta, jų matyti ir Lietuvoje, tačiau tempai – labai lėti. O moterys vis dar dažnai pigiau už vyrus dirba tuos pačius darbus, save realizuoja mažiau prestižinėse darbo vietose ir taip užsitikrina finansiškai prastesnę senatvę.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė džiaugėsi, kad Lietuvoje atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlygio kasmet mažėja: jei 2008 metais jis buvo 15 proc., 2020 – 12,1 proc. Deja, pandemija ir karantinas šiam atotrūkiui turėjo neigiamos įtakos. „Karantino laikotarpiu moterims teko didesnė vaikų priežiūros ir buities našta, be to, daugiau moterų dirba paslaugų sektoriuje, kuris per karantiną nukentėjo labiausiai, todėl ir moterų atlyginimas smuko“, – teigė ministrė.
Ji išskyrė keletą priežasčių, kodėl moterys Lietuvoje vis dar uždirba mažiau nei vyrai. „Visų pirma – profesinė segregacija. Vyrai Lietuvoje dažniau renkasi tokias veiklas kaip IT, inžinerija, statybų sektorius, o moterys – sveikatos priežiūra, medicina, švietimas, aptarnavimas, kas yra menkiau apmokama. Todėl vienas iš žingsnių, ką galėtume padaryti – keisti stereotipinį požiūrį apie tai, kokia profesija tinkama moterims, o kokia – vyrams, nuo pat mažens. Nes vėliau tai turi įtakos renkantis studijas, profesiją. Kita skirtingo atlygio priežastis – nevienodas moterų ir vyrų pasiskirstymas aukšto lygio pozicijose. Vyrų vadovaujamuose postuose vis dar yra gerokai daugiau nei moterų“, – sakė ministrė.
Pasak jos, vieni iš žingsnių, kurie po truputį situaciją keičia, yra atlyginimų viešinimas, darbdavių įsitraukimas, skatinimas peržiūrėti lyčių lygybės politiką įmonėje, viešosios kampanijos. „Įdomu tai, kad pats mažiausias užimtumo atotrūkis tarp visų ES valstybių yra Lietuvoje, bet tyrimai rodo, kad Lietuvoje moterys apsiima neproporcingai didelę buities ir vaikų priežiūros naštą. Išeina, kad mūsų šalyje moterys dirba petys į petį su vyrais, bet joms tenka gerokai perteklinis darbas, tad tą situaciją reikėtų keisti“, – sakė ministrė.
Kuo aukščiau, tuo moterų mažiau
Konferencijoje buvo apžvelgti ir atlyginimų rinkos tyrimo Lietuvoje duomenys. Juos pristačiusi „Korn Ferry“ verslo plėtros vadovė Baltijos šalims ir Rumunijai Renata Vėbrienė teigė, kad atlyginimų atotrūkis labai skiriasi, priklausomai nuo palyginimo kriterijaus: kuo konkretesnis jis yra, tuo skirtumas mažesnis. „Bendrai paėmus moterų ir vyrų atlyginimas pasaulyje skiriasi 16 proc. vyrų naudai, bet lyginant darbuotojus tuose pačiuose lygiuose, skirtumas yra 5 proc. “, – teigė pašnekovė.
Anot jos, negalima vienareikšmiškai teigti, kad visi vyrai uždirba daugiau, tačiau tiesa, kad organizacijų viršūnėse dominuoja vyrai, moterys dažniau užima žemesnes pozicijas. „Tai yra ilgametė ir nesikeičianti tendencija. Kylant aukštyn, lyčių proporcija keičiasi vyrų naudai. Tokios pačios tendencijos yra ir pasaulyje“, – sakė R. Vėbrienė.
Kaip rodo tyrimas, vyrai ir moterys apylygiai pasiskirsto jaunesniųjų specialistų kategorijoje, bet kuo aukščiau, tuo moterų yra mažiau. Be to, moterys dažniau linkusios rinktis karjerą mažiau apmokomose srityse, tokiose kaip žmogiškieji ištekliai, rinkodara, klientų aptarnavimas. Vyrai dominuoja inžinerijoje, IT ir kituose geriau apmokamuose sektoriuose. „Reikia atkreipti dėmesį, kad moterys karjerą įmonėse pradeda nuo mažesnio atlygio, tai sietina su tuo, kad jos ne taip tvirtai vertina savo gebėjimus. Be to, reikėtų pagalvoti, kodėl moterys rečiau sutinkamos aukštesniuose postuose. Tą gali lemti tradicijos. Reikia nepamiršti ir stereotipų. Vadovas gali manyti, kad moteris gal net nenori aukšto posto, nes ji ką tik ištekėjo ar susilaukė vaikų“, – svarstė pašnekovė.
Ką galima būtų padaryti? Anot vadovės, reikėtų pergalvoti moterų įsitraukimą į aukštesnes pozicijas, užtikrinti teisingą atlygį ir pasirūpinti moterų pritraukimu į darbo rinką.
