Pasak tyrėjų, miegojimas su šviesa didina širdies ligų ir diabeto riziką.
Šviesa – svarbus signalas, į jį reaguoja kūno vidinis laikrodis, kuris reguliuoja daugybę biologinių procesų – pradedant kūno temperatūra, baigiant hormonų gamyba, šis vidinis organizmo laikrodis sinchronizuojasi su dienos ir nakties ritmu.
Kelis tyrimai parodė – miegojimas su šviesa yra žalingas sveikatai, tyrėjai tai siejo su moterų nutukimu, vyresnio amžiaus žmonių antrojo tipo diabetu. Vieno iš naujausių Nyderlanduose atlikto tyrimo duomenimis, šviesa dienos metu ir tamsa naktį žmonėms su prediabetu padeda kontroliuoti cukraus lygį kraujyje.
JAV tyrėjai teigia pastebėję, kad naktį su dirbtine šviesa miegančių žmonių organizme yra prastesnė gliukozės apykaita ir prastesnė širdies veikla, lyginant su tais, kurie miega tamsoje. Šis faktas rodo, kad šviesoje organizmas išlieka budresnis.
„Pastebėjome, kad šviesa, net neryški, stiprina autonominės nervų sistemos aktyvumą, kas spartina širdies ritmą ir mažina jautrumą insulinui“, – teigė viena iš tyrimo autorių daktarė Phyllis Zee.
Tyrimas publikuotas leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“. Ph. Zee su kolegomis aprašė, kaip tyrė 20 žmonių gliukozės toleravimą ir širdies ritmą dvi naktis; 10 tiriamųjų abi naktis miegojo tamsoje, kita pusė tiriamųjų vieną naktį miegojo tamsoje, kitą – ryškiai apšviestame kambaryje, kurio apšvietimas atitiko dienos šviesą.
Rezultatai rodo, kad miego hormono melatonino lygis buvo panašus abiejose grupėse, tačiau grupės, miegojusios prie šviesos vieną naktį, žmonių organizme ryte buvo didesnis atsparumas melatoninui, dažnesnis širdies ritmas, o širdies susitraukimų dažnis nepastovesnis.
Pasak Ph. Zee, tiriamieji miegojo su šviesa tik vieną naktį, be to, neturėjo išankstinių sveikatos nusiskundimų, todėl nėra iki galo aišku, ar pastebėti sveikatos pokyčiai yra mediciniškai svarbūs. „Šiaip ar taip, pakitusi reakcija į insuliną – fiziologiškai gana žymus pokytis, kuris gali peraugti į ligos riziką“, – akcentavo daktarė.
Upsalos universiteto Švedijoje mokslininkas Jonathanas Cedernaesas, kuris nedalyvavo tyrime, sakė nesistebintis tokiu šviesos poveikiu miego metu, tiesa, įspėjo, kad tyrimas mažos apimties, norint patikimesnių duomenų, reikia didesnės apimties tyrimo
„Šviesa – stipriausias signalas mūsų biologiniam laikrodžiui, kuris kontroliuoja fiziologijos ir elgesio ritmus, taip pat ir medžiagų apykaitą“, – sakė jis ir pridūrė, kad tyrėjų komanda anksčiau yra pastebėjusi, jog žydra šviesa turi specifinį poveikį mūsų medžiagų apykaitai.
J. Cedernaesas rekomendavo miegoti tamsoje, ypač tiems, kurie dirba pamainomis.
Oksfordo universiteto profesorius Russellis Fosteris pritarė, kad tyrimo duomenys patvirtino, kaip svarbu miegoti tamsoje.
„Tai labai įdomus tyrimas. Nors skaičiai gana maži, o mechanizmai ne iki galo suprantami, tyrimai sutampa su ankstesniais pastebėjimais, kad šviesa naktį skatina fiziologinį budrumą, mažina gilaus miego fazę ir skatina simpatinę nervų sistemą gaminti streso hormonus. Dėl visų šių veiksnių stiprėja atsparumas insulinui“, – teigė jis.
Pasak R. Fosterio, reikėtų didesnės apimties tyrimo, kuris truktų daugiau naktų, be to, įdomu, kokie būtų vyresnio amžiaus žmonių tyrimo rezultatai.
„Būtų įdomu, ar tai – stiprus vienos nakties miego su šviesa poveikis, ar laikui bėgant poveikis stiprėtų, ar mažėtų. Gal kai kurie individai su laiku netgi prisitaikytų prie miegojimo su šviesa“, – teigė jis.
