– Kaip pasiruošti apsipirkimui išpardavimų metu, kad rezultatas, t.y. pirkiniai džiugintų, o nenuviltų?
– Prieš vykstant apsipirkti, siūlau atlikti labai naudingą eksperimentą: atsidaryti spintą ir pasižiūrėti, ką iš tų drabužių, kuriuos įsigijau praeito, t.y. vasaros išpardavimo metu, dėviu, kokiais daiktais tikrai naudojuosi. Jeigu aš praktiškai viską dėviu, naudojuosi, tuomet problemų vykstant apsipirkti net išpardavimų metu neturi kilti. Tai rodo, kad mano apsipirkimas labai sąmoningas: žinau tiksliai, ko man reikia, o ko nereikia – neperku. Jei vis tik daugiau daiktų nenešioju arba naudoju labai retai, o įsigijau už solidžią sumą – tai ženklas, jog apsiperku impulsyviai ir man reikia daugiau pasiruošimo prieš vykstant pirkti.
– Ką patartumėte žmonėms, kurie yra linkę apsipirkti impulsyviai?
– Kaip ir kasdienių apsipirkimų atveju, rekomenduoju turėti sąrašą pirkinių, tiksliau – du tokius sąrašus: viename išvardyti tai, ko man tikrai reikia, būtina, o kitame – prekes, kurias įsigysiu, jei liks lėšų ir laiko. Antra labai svarbi taisyklė – nevykti apsipirkti, kai esu apimta emocijų. Bet kokia stipri emocija, ar ji būtų maloni, ar nemaloni, didina impulsyvaus apsipirkimo tikimybę. Kai vykstu pirkti apimta stiprios emocijos, pavyzdžiui, esu labai pavargusi, prislėgta, įsitempusi, o gal priešingai – euforijoje, pirkimas virsta emocijų iškrova, kai perkama ne todėl, kad reikia, o tam, kad pasijaustume geriau. Jei vis tik pirkimas yra neišvengiamas, kai tikrai būtina kažką įsigyti, tuomet labai svarbu vadovautis susidarytu prioritetų sąrašu ir labai aiškiai apsibrėžti laiką, kurį skirsiu apsilankymui parduotuvėse.
– Kaip pasiruošus apsipirkimui, nenukrypti nuo plano, kai atvykus į prekybos centrą jame pasitinka gausybė patrauklių pasiūlymų?
– Labai svarbu suvokti, kas yra mano prioritetas perkant, t.y. kuo aš vadovaujuosi pirkdama prekę. Jei perkama vadovaujantis kaina, kurios išpardavimų metu ženkliai sumažinamos, kontroliuoti save bus ypatingai sunku. Kaina neturėtų būti prioritetas – juo turi būti mano susidarytas būtinų pirkinių sąrašas ir biudžetas, kurį galiu jiems skirti.
Išvengti impulsyvaus pirkimo ir netinkamų sprendimų padeda atidėjimas. Jeigu abejoju, daiktas tinka ar ne, arba, jei prekė nėra iš prioriteto sąrašo, arba, jei numatytas biudžetas ar laikas jau viršijamas, rekomenduoju pasinaudoti galimybę prekę atidėti – paprašyti aptarnaujančio personalo, kad palaikytų. Tuo tarpu naudinga eiti išgerti kavos, pavalgyti ar kitaip prasiblaškyti ir tik po to įvertinti, ar mane valdžiusi emocija dar čia, ar jau dingo, ar man tas rūbas vis dar atrodo reikalingas. Jeigu taip, tuomet gal iš tikro verta tai įsigyti.
– O gal, jei ir abejoji, prekę verčiau įsigyti? Juk vėliau galiu grąžinti!
– Galimybę grąžinti prekę veikia dvejopai. Iš vienos pusės, tai iš tiesų patogu ir gerai, kai turi galimybę persigalvoti. Jei kitą dieną po apsipirkimo, peržiūrėjus pirkinius, suprantu, kad dalis jų – užvaldžiusių emocijų rezultatas, o įsigytas drabužis nepapildo garderobo, o reikalauja dar naujų pirkinių, kurie prie jo derėtų, tuomet, grąžinusi prekes, turiu antrąjį šansą. Iš kitos pusės, galimybė grąžinti prekę, skatina impulsyvų pirkimą – perku, o jeigu persigalvosiu, grąžinsiu. Neretai nutinka taip, kad paskui taip ir neprisiruošiame nueiti grąžinti arba nedrįstame. Tam, kad to išvengtume, bendra mano rekomendacija būtų nepirkti, argumentuojant tuo, jog bus galima grąžinti. Jei jau pirkdama svarstau galimybę grąžinti, su šiuo sprendimu kažkas yra negerai. Tokiu atveju geriau prekę paprašyti atidėti kelioms valandoms ar dienai.
– Ar apsipirkti per išpardavimus vertėtų eiti vienai, ar verčiau kartu pasikviesti draugę, šeimos narį?
– Jei kartu einantis žmogus padeda priimti racionalesnį sprendimą, vykite apsipirkti drauge. Nesvarbu, kas jis – vyras, žmona, vaikas, draugė. Jei tik šis žmogus yra tas, kuris iš šono gali patarti, ar drabužis tikrai tinka, ar daiktas dera prie mano garderobo, t.y. padėti priimti sprendimą, kai pačiai tai nėra lengva, verta keliauti į parduotuvę kartu. Tuo tarpu, jeigu tas kitas žmogus tik blaškys ir trukdys, pavyzdžiui, vaikas nuolat skubins „mama, greičiau, greičiau“, verčiau rinktis kitą apsipirkimų partnerį arba eiti vienai. Taip pat apsipirkti vieniems patariu ir tiems žmonėms, kurie ir bet kuriuos kitus sprendimus gyvenime lengviau priima būdami vieni – jiems būvimas vienumoje paprastai padeda susikaupti, įvertinti situaciją ir apsispręsti.
– Ar norint jaustis gerai apsipirkus, svarbu, kokiu laiku lankomasi prekybos centre?
– Jei pastebite, kad didelis žmonių skaičius kelia diskomfortą – jaučiuosi sunerimusi, raginimą skubėti, kai kiti aplink skuba, tuomet geriau prekybos centre lankytis darbo dienomis, nuo ryto iki 17 val., savaitgaliais – pirmoje dienos pusėje. Tai yra tas laikas, kai prekybos centruose mažiau žmonių ir galima lengviau susikoncentruoti į save, suprasti, kaip jaučiuosi, ko man reikia, ko noriu. O jei mano sprendimams kitų žmonių elgesys ir nuotaikos įtakos turi mažai, jei tvirtai žinau, ko noriu ir nesu linkusi apsipirkti impulsyviai, apsipirkimo laikas nėra toks svarbus.
