– Pradėkime nuo termino. Visiems yra girdėta vidurio amžiaus krizė. Sakykite, kas tai yra? Kaip ją apibūdina psichologai?
– Vidurio amžiaus krize dažniausia vadinamos streso, kurį sukelia natūralūs žmogaus gyvenimo pokyčiai būdingi 45-60 amžiui, pasekmės. Vieniems absoliučiai natūralūs pokyčiai tampa krize, kiti juos priima visai paprastai ir lengvai integruoja į savo kasdienybę, be jokio papildomo streso. Natūraliems pokyčiams šiame amžiaus tarpsnyje priskiriami: vaikų išėjimas iš namų, naujų šeimos narių atsiradimas, įvairūs fiziniai senėjimo požymiai, mažėjantis socialinis aktyvumas, profesinio augimo lėtėjimas ir panašiai. Dėl įvairių asmeninių priežasčių ir turimų nuostatų visi šie pokyčiai gali sukelti nemenkų psichologinių problemų ir daug įtampos vidurio amžiaus sulaukusiam žmogui. Ir vietoje natūralaus brandos etapo, galinčio atnešti teigiamus kokybinius pokyčius, turime tą, pašaipiai vadinamą „vidurio amžiaus krizę“, kuomet stebime vidurio amžiaus žmogų desperatiškai besistengiantį save pajauninti ar bandantį viską pradėti iš naujo. Nauja šeima, naujos studijos, naujas verslas...
– Kokio amžiaus vyrams ji pasireiškia dažniausiai?
– Vidurio amžiaus krizė nėra skirstoma pagal lytis. Abiejų lyčių žmones ji gali aplankyti prasidėjus su vidurio amžiumi susijusiems pokyčiams, kaip jau minėjau apie 45- 60 metus.
– Kokios yra jos priežastys?
– Vidurio amžiaus krizės priežastys susijusios su negebėjimu įsileisti nepageidaujamų pokyčių į savo gyvenimo rutiną. Žmonės gyvena slapstydamiesi už iliuzijos, kad jie visada bus jauni, stiprūs ir visada turės neribotas ateities perspektyvas. Jie visad bus reikalingi darbo rinkai ir juolab savo vaikams. Bet taip nėra. Nėra to „visada“. Sulig amžiaus viduriu, akis ima badyti pačios gamtos diktuojama realybė: tu negyvensi amžinai, nebūsi amžinai jaunas ir gražus, tavo jėgos, kaip ir tavo galimybės, visgi turi ribas ir tas ribas diktuoja tavo senstantis kūnas. Tai reiškia, kad tavo vertė ir tavo patrauklumas kitiems turi turėti kitus svertus.
