aA
Penktadienio vakarą Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje susirinkusiųjų laukė staigmena. Susitikimas, kuriame pristatyta psichologo Pauliaus Rakštiko knyga „Staigmena gyventi“, pradėtas tyla.
Paulius Rakštikas
Paulius Rakštikas
© Asmeninis albumas

Ne simboline tylos minute, kaip esame įpratę, o tokia, kuriai reikia pastangų, kurios metu reikia mėginti savo protą atgabenti ten, kur yra kūnas, – taip paragino psichologas ir, nuaidėjus gongui, sausakimšoje salėje įsivyravo tyla.

Kad gyvenimas netaptų simboliu

Vėliau P. Rakštikas paaiškino, kodėl knygos pristatymą pradėjo netradiciškai, prisimindamas vaikystės akimirką, kai stebėjo per televizorių valstybinės šventės transliaciją, ir tąkart jį ypatingai sudomino vadinamoji tylos minutė, kuri iš tikrųjų truko gerokai trumpiau.

„Man, vaikui, užstrigo, kad tai vyko labai trumpai ir paskui vėl kažkas pradėjo savo kalbą, todėl paklausiau mamos: kodėl jie sakė, kad tai bus tylos minutė, bet minutės nesulaukė? Mama atsakė paprastai: tai viso labo simbolis. O aš pagalvojau, kodėl viena minutė turi tapti simboliu, ar tikrai tie mirusieji nenusipelnė tikros tylos minutės, o ne tik tylos minutės simbolio?“, – pasakojo į knygos pristatymą susirinkusiems psichologas, sertifikuotas dėmesingo įsisąmoninimo mokytojas P. Rakštikas.

Pristatymo svečias fasilitatorius Rytis Juozapavičius čia pastebėjo, jog „tylos minutė pagarbai iš tikrųjų susijusi su tuo, kad žmonės nepatogiai jaučiasi tyloje, jie jos nemėgsta, bijo, o Paulius tylą drąsiai siūlo ir žmonės tai priima.“ Jo nuomone, net ir keletas minučių tylos mūsų visuomenei yra nepaprastai vertinga veikla, nes „ji sukurta taip, kad mes bijom nutilti, tylėti ir tyla mus trikdo, gąsdina.“

Juk net ir žodį „patylėk“ esame įpratę naudoti kaip nuorodą į bausmę, – kolegą papildė Paulius Rakštikas. Jo teigimu, knyga „Staigmena gyventi“ susijusi su tokiu tylos minutės supratimu ir yra apie tai, kaip gyventi gyvenimą, kad jis netaptų gyvenimo imitacija, simboliu. Psichologas svarstė, kad „daug tos imitacijos yra kasdien, kai mes tiesiog gyvename, bendraujame, dirbame, žiūrime vieni kitiems į akis, bet kur tada yra tie tikri momentai, o kur tiesiog simboliai?“

P. Rakštikas sako atradęs, kad tie būdai, kuriuos aprašė savo knygoje, leidžia „prisiliesti prie tikrų dalykų – prie tikrumo, o ne imitacijos. Tad knyga yra apie vis tikresnį, nesimbolišką kasdienybės išgyvenimą ir pajutimą“. O jos viršelyje neatsitiktinai nurodyta, kad tai yra mindfulness pradžiamokslis, skirtas dėmesingumo lavinimui ir sąmoningumo ugdymui.

Tylioji mindfulness revoliucija

Knygos autorius pasakojo, jog nuo vaikystės buvo užkietėjęs optimistas ir maksimalistas, tačiau bėgant metams įsitikino, jog maksimalizmas neišvengiamai pradeda braškėti ir turi transformuotis.

„Pradėjęs studijuoti psichologiją daug domėjausi pozityviąja jos kryptimi ir man ji gerus penkerius metus atrodė kaip atsakymas į daugelį klausimų – buvau įsitikinęs, kad būdamas ambicingas ir optimistiškai nusiteikęs žmogus gali viską padaryti. Bet gyvenimas eina, atsiranda vis didesnių išbandymų, ir dirbdamas su žmonėmis mačiau, kad tai, kas tinka būnant 20-ies ar 25-erių metų vėliau, susiduriant su gyvenimu, pradeda netikti – kad susikurti modeliai arba pradeda neveikti, arba nėra universalūs“, – susirinkusiems dalinosi P. Rakštikas.

Anot jo, būtent šių pokyčių akivaizdoje sąmoningumo ugdymas pasirodė pranašesnis už optimizmą ir pozityvų mąstymą: „Sąmoningumo ir dėmesingo įsisąmoninimo temą atradau kaip gilesnį ir aiškesnį būdą būti, kuris galiausiai gali ir optimizmo įkvėpti“.

Rytis Juozapavičius, savo ruožtu, pastebėjo, kad mindfulness pasižymi tarytum lengvu, bet užtikrintu prisilietimu prie esminių dalykų. Pasak jo, pirmieji krikščionys arba pirmieji budistai, kai dar nebuvo susiformavusios religijas atstovaujančios organizacijos ir struktūros, patyrė panašų lengvumą ir nevaržymą, kokį šiandien žmonėms dovanoja mindfulness. Būtent šis lengvumas, su kuriuo mindfulness žmones drąsina pasinerti, pavyzdžiui, į tylą ir apsikabinti ją – yra nuostabi dovana.

Būdas sulėtinti gyvenimą?

Pristatymo metu nuskambėjo klausimas, ar galima tikėtis, jog taikant mindfulness praktikas gyvenimas nelėktų taip greitai, o sulėtėtų? P. Rakštikas sureagavo pataisydamas, kad „iš tiesų pats gyvenimas ir nelekia greitai, tiesiog mes jį taip gyvename. Juk jis vyksta sava eiga, nėra nei greitas, nei lėtas, o jo tempas yra mūsų pasirinkimų pasekmė.“

Psichologas dar pasidalino mintimi, kad gyvenimas trunka ne tiek, kiek mes nugyvename metų, bet kiek įnešame į savo kasdienybę sąmoningumo akimirkų, tai yra, kiek gyvenimo mums pavyksta nugyventi sąmoningai – kai nepastebimai nepralekia savaitgaliai ir metai.

P. Rakštikas kvietė visomis aplinkybėmis – tiek bendraujant ar stebint žmones, tiek išgyvenant tylą – stengtis būti dėmesingais tam, kas vyksta čia ir dabar, pastebint kylantį vertinimą, ir jį kuriam laikui padedant į šalį. Sakykime, galime mėginti pajusti savo kūną taip, kaip esame čia ir dabar, ir paprasčiausia pabūti su tuo.“

Ypatingą dėmesį autorius atkreipė į žodį „stebėjimas“. Jis pasakojo lapkritį trumpam apsistojęs prie Kuršių marių, o kai anksti ryte planavo medituoti, meditacija virto labiau kontempliacija, stebėjimu to gražaus vaizdo, kuris buvo už lango. „Sėdėjau, stebėjau maždaug pusvalandį tą vaizdą, ir pastebėjau krentančią snaigę. Tą akimirką suvokiau, kad niekada iki tos dienos nebuvau pastebėjęs žiemos pradžios. Tai buvo pats pirmas sniegas, pasirodęs tą sezoną Lietuvoje ir pagalvojau, kad būtent tam tikra praktika, šiuo atveju, tiesiog stebėjimas, padėjo man pastebėti labai iš lėto besikeičiančius procesus ir kaip jie vyksta, ir man tame yra staigmena ir tame yra stebuklas“, – prisiminė psichologas.

Jo mintis papildė knygos pristatyme taip pat dalyvavusi psichologė, Depresijos gydymo centro įkūrėja Aušra Mockuvienė, kuri svarbiausia mindfulness teikiama galimybe laiko formuojamą įgūdį būti su savimi pačiu, savo emocijomis ir mokymąsi, kaip būti gera talpa sau, savo jausmams. O tada jau su aplinkiniais būti ir išbūti atitinkamai yra lengviau.

Ar mindfulness tikrai veikia?

Tačiau „žmonės turi suvokti, kad tas išbuvimas yra formuojamas įgūdis ir todėl knygoje pateiktos praktikos reikalauja darbo. Pati knygos forma, kurioje yra vietos užrašams, pasirinkta kaip ženklas, kad tai yra darbo įrankis, skirtas ne tik perskaityti ir sužinoti, bet ir bandyti praktikuoti“, – pridėjo P. Rakštikas.

Kaip pastebi psichologas, žmogus turi pats pajausti, kad mindfulness jam gali padėti, kita vertus, sunku šią idėją pasiūlyti žmogui, laukiančiam labai konkretaus atsakymo: „Panašų klausimą aš girdžiu nuolat – tai tarsi turėtų tapti dar viena tablete arba kažkokiu įrankiu, bet savaime tai nėra labai aiškiai apčiuopiamas įrankis, nes daug kas priklauso nuo to, kiek jūs turite ambicijos išbūti su tuo, kas vyksta. Dažnai žmonės meta, nes tiesiog nėra greito rezultato. O rezultatas ateina lėtai su tuo būnant“.

Per kiek laiko įvyksta pokytis? Mokslininkų tarpe priimta manyti, kad du mėnesiai kasdieninių praktikų jau turi apčiuopiamą rezultatą, o pradėti galima kad ir skiriant 10 minučių, geriausia ryte, tylai ir stebėjimui, kas toje tyloje vyksta. Ir visgi P. Rakštikas primena, kad nereikėtų žiūrėti į tai, kaip į rezultatą, o veikiau džiaugtis esama akimirka: „Mes galime bet kada grįžti į dabartinį momentą ir apsidairyti, kur esame, kas mus supa, kaip jaučiamės – kad esame gyvi, kad kvėpuojame, o aplink mus vyksta gyvenimas. Toks paprastas sugrįžimas būti čia ir dabar kartais jau savaime tampa praktika“.

Kalbėdamas apie mindfulness kasdienybėje P. Rakštikas pateikė pavyzdį iš šeimyninio gyvenimo: „Auginame tris mažus vaikus, ir jie tikrai yra geriausi mokytojai visomis prasmėmis. Man labai gera, kai aš iš vaikų gaunu tai, kuo aš stengiuosi būti, pavyzdžiui, sėdime visi prie stalo, pusryčiaujame, kažką imu, dedu į burną, o mano septynerių sūnus sako: tėti, tu net nepauostei, ką valgai. Nuo tokio komentaro absoliučiai pasikeičia pusryčiai. Tokių momentų yra tikrai ne vienas ir kalbant apie bendravimą apskritai, ir palinkėjimą gero miego, ir pasisveikinimą ryte, ir apsikabinimą susitikus, ir aš suprantu, kad artimiesiems taip pat skleidžiu tam tikrą žinią ir jinai per juos vėliau sugrįžta man pačiam, kai jos labiausiai reikia“.

Apie tai, kad mindfulness praktikos taip pat veiksmingos susiduriant su Depresijos gydymo centro pacientų patiriamais sunkumais, pasakojo psichologė A. Mockuvienė: „Žvelgdami į mindfulness efektyvumui skirtų tyrimų rezultatus, aiškiai matome, kad tai gali būti labai efektyvi pagalba nerimo sutrikimų, depresijos atvejais, taip pat didelius skausmus patiriantiems, nepagydomomis ligomis sergantiems žmonėms. Tą rodo ne tik plati jau atliktų tyrimų bazė, bet ir mūsų kasdienė patirtis Depresijos gydymo centre, kur užsiėmimus veda ir Paulius. Kiek esu patyrusi iš savo klientų, kurie lanko terapiją ir kartu lanko mindfulness praktikas, tai kartu taikomi šie būdai sukuria gražią sinergiją ir labai gerai veikia.“

A. Mockuvienė teigė savo darbo praktikoje aiškiai pastebinti, jog mindfulness praktikų metu įgyjami įgūdžiai ypatingai reikalingi žmogui, kai jis serga depresija. Svarbiausias įgūdis, pasak psichologės, yra buvimas su sunkiais jausmais, įkyriomis ir mūsų niekaip neapleidžiančiomis neigiamomis mintimis bei kriziniais išgyvenimais. O jeigu ir nesergame depresija, juk kiekvienas žinome, kaip sunku kartais išsikapstyti iš uždaro sunkių minčių ir nerimo rato, ir sugrįžti tiek į savo kūno, tiek į pojūčių stebėjimą, tiek į buvimą su jausmu, o ne mąstymą apie jausmą.

Tačiau, kaip pastebi A. Mockuvienė, reikia suprasti, kad mindfulness praktikos negali panaikinti jausmų ir savaime tie sunkūs patyrimai netampa lengvesni: „Tiesiog kai nepridedame jiems naujų sluoksnių, yra labai realu išmokti būti su tuo, kas vyksta, paprasčiausiai stebint ir nepaskęstant tame, bet sukuriant su tuo tam tikrą saugų atstumą.“


www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.0000

Retas kuris žino, ką iš tiesų reiškia skaičius, nurodytas ant kremo nuo saulės: kuo skiriasi SPF30 ir SPF15?

Nors jau paskutinis vasaros mėnuo ir, atrodytų, visi išmoko tinkamai saugotis nuo saulės, tačiau...

Ūseliai ir plaukeliai ant smakro erzina ne vieną moterį: specialistė papasakojo, kaip jais atsikratyti (1)

Jei manote, kad antakiai yra vienintelė vieta, kurią moterys depiliuoja veido srityje, klystate. Vis...

Patarė, kokie pratimai padės greičiau užmigti ir kokybiškai išsimiegoti: pakaks vos 5 minučių (1)

Miegas, kaip ir mityba ar sportas, turi didelę reikšmę mūsų kasdienei savijautai. Neišsimiegoję...

Specialistė įvardijo, ką svarbaus reikėtų žinoti apie plaukelių šalinimą lazeriu vasarą

Šiltuoju metų laiku kaip niekad aktualu graži ir estetiška kūno oda, todėl tiek moterims, tiek...

Perspėja apie ilgalaikio streso pasekmes: kai kurios iš jų yra nebepataisomos

Daugybė knygų ir straipsnių yra parašyta išorinių stresorių tema, t.y. kokie veiksniai mūsų...

Top naujienos

Gyventojai pasidalijo sąskaitomis pasirinkus elektros tiekėją: pamačius dvigubai išaugusią sumą dreba ir rankos, ir kojos (1)

Šią savaitę daugiau kaip 660 tūkst. nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkusių Lietuvos...

Delfi PliusAnastasija Fedčenko

Okupuotuose Ukrainos miestuose – siaubą rusų kariams keliantys ženklai

Laikinai rusų pajėgų užimtos Ukrainos teritorijos nepasiduoda, rusų kariams čia visai nesaldu,...

Karštis nesitrauks, bet debesų bus daugiau: kai kur trumpai palis, gali kilti škvalas

Sekmadienio dieną aukšto atmosferos slėgio laukas pasislinks rytų link ir Lietuva išliks jo...

Žiniasklaida: Bučos skerdikai sunaikinti, bet tai dar ne viskas (8)

Iš žiaurumuose Bučoje dalyvavusios 64-osios Rusijos Federacijos atskirosios motorizuotosios...

Ekstremalus šuolis „Karklėje“ jaunuoliui baigėsi nelaimingai: į įvykį atskubėjo medikai

Be skirtingų atlikėjų gausos festivalis „ Karklė “ lankytojams siūlo ir kitų įvairių...

Karybos ekspertas Ždanovas: Rusijos kariuomenės vadovybėje prasidėjo chaosas (6)

Rusijos generolai daro viską, kad tik jų neišsiųstų į karą Ukrainoje , nenori rizikuoti savo...

Atsargos pulkininkas: rusai jau stengiasi iš paskutiniųjų, bet ukrainiečiai turi gerą planą

Britanijos gynybos sekretorius Ben Wallace pareiškė, kad rusų veržimasis Ukrainoje buksuoja ir...

Su vėjeliu: Lietuvos merginų rinktinė – Europos čempionato finale (1)

Lietuvos jaunių merginų (iki 18 metų) rinktinė šeštadienio vakarą Heraklione, Graikijoje,...

Karas Ukrainoje. Zelenskis: tokios radiacijos grėsmės Europai nebuvo net Šaltojo karo laikais

Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnybos ekspertai ragina nedelsiant imtis veiksmų...